Preliminarūs duomenys: E. Macronas perrinktas Prancūzijos prezidentu

Įtemptą Prancūzijos prezidento rinkimų antrąjį turą sekmadienį veikiausiai laimėjo dabartinis valstybės vadovas Emannuelis Macronas (Emaniuelis Macronas), įveikęs kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen (Marin Le Pen), rodo prognozės.

Kaip rodo sociologinių tyrimų centro „Ipsos“ prognozė, atlikta transliuotojų „France Televisions“, „Radio France“, „France24“-RFI-MCD užsakymu, 44 metų E. Macronas tikėtinai surinko 58,2 proc. balsų, o jo 53 metų varžovė – 41,8 proc. balsų.

Rinkimų apylinkės žemyninėje Prancūzijos dalyje atsidarė sekmadienį 8 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku. Balsavimas baigėsi po 12 valandų, o iš karto po to paskelbtos prognozės paprastai gana tiksliai atspindi rezultatus.

Remiantis kai kuriomis apklausomis, E. Macronas prieš antrąjį rinkimų ratą maždaug 10 procentinių punktų lenkė M. Le Pen.

Paskelbus jai nepalankius prognozių rezultatus M. Le Pen atrodė nepraradusi ūpo ir teigė iškovojusi „tviskančią pergalę“.

Ji žadėjo tęsti politinę karjerą ir tvirtino „niekada neapleisianti“ Prancūzijos.

„Galėjome pamatyti visoje šalyje pučiant stiprų laisvės vėją“, – sakė M. Le Pen Paryžiuje susirinkusiems savo šalininkams, bet pridūrė, kad Prancūzijos rinkėjai „nusprendė kitaip“.

Bet kokiu atveju, „šie rezultatai ženklina tviskančią pergalę“, pareiškė ji. Pasak M. Le Pen, oponentai jos partiją laikė mirusia „tūkstančius kartų ir tūkstančius kartų klydo“.

Galėjome pamatyti visoje šalyje pučiant stiprų laisvės vėją.

2017 metų prezidento rinkimų antrame ture taip pat varžėsi tie patys kandidatai. Tąkart E. Macronas nugalėjo surinkęs 66 proc. balsų. Tikėtina, kad šįkart rezultatų skirtumas bus pastebimai mažesnis.

Kaip bebūtų, įgytas nemenkas pranašumas suteikia E. Macronui pasitikėjimo savimi darbui antrąją penkerių metų kadenciją. Kita vertus, šie rinkimai žymi momentą, kai kraštutinė dešinioji stovykla buvo labiausiai priartėjusi prie atėjimo į valdžią Prancūzijoje per šalies naujausių laikų istoriją.

M. Le Pen, kurią oponentai kaltino glaudžiais ryšiais su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, pergalė tikriausiai būtų sukėlusi pasauliui sukrėtimą, panašų į patirtą 2016 metais, kai „Brexito“ referendumą laimėjo Jungtinės Karalystės atsiskyrimo nuo Europos Sąjungos šalininkai, o Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) laimėjo JAV prezidento rinkimus.

Jeigu naktį pradėti skelbti oficialūs rezultatai patvirtins prognozes, tai atneš didžiulį palengvėjimą Europai, nuogąstavusiai, kad Eliziejaus rūmus užėmus M. Le Pen žemynas liks be aiškaus kurso, įvykus „Brexitui“ ir pasitraukus Vokietijos kanclerei Angelai Merkel.

Kairiosios pakraipos ES lyderiai, įskaitant dabartinį Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą (Olafą Šolcą), ragino Prancūziją rinktis E. Macroną, o ne jo varžovę neįprastame straipsnyje, paskelbtame dienraščio „Le Monde“.

E. Macronas bus pirmasis perrinktas Prancūzijos prezidentas nuo 2002 metų, kai tai pavyko pasiekti Jacques'ui Chiracui (Žakui Širakui). E. Macrono pirmtakai Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) ir Francois Hollande'as (Fransua Holandas) vadovavo tik po vieną kadenciją.

Planuojama, kad E. Macronas pasakys pergalės kalbą Marso lauke Paryžiaus centre, Eiffelio (Eifelio) bokšto papėdėje. Ten susirinkę vėliavomis mojuojantys jo šalininkai prapliupo džiaugsmingais šūksniais, kai 20 val. vietos (21 val. Lietuvos) laiku buvo paskelbti prognozių rezultatai.

Didelės ambicijos

E. Macronas tikėsis ne tokios komplikuotos antrosios kadencijos ir galimybių įgyvendinti savo viziją dėl tolesnių verslui palankių reformų, taip pat glaudesnės ES integracijos. Pirmąją jo kadenciją temdė protestai, pandemija ir, galiausiai, Rusijos invazija į Ukrainą.

Tačiau prezidentui reikės patraukti savo pusėn tuos, kas rėmė jo oponentus, ir milijonus balsuoti nesivarginusių prancūzų.

Remdamosi oficialiais skaičiais apklausų organizacijos apskaičiavo, kad nedalyvauti rinkimuose galėjo net 28 proc. rinkėjų. Jei bus patvirtintas, šis skaičius bus didžiausias per prezidento rinkimų antruosius turus nuo 1969 metų.

Po pirmojo turo balandžio 10 dieną E. Macrono pozicijos buvo tvirtos, bet vis dėlto įveikiamos.

Šie rezultatai ženklina tviskančią pergalę.

Antruoju rinkimų kampanijos etapu svarbus jo prioritetas buvo įtikinti ultrakairiųjų lyderio Jeano-Luco Melenchono (Žano Liuko Melanšono), kuris per balandžio 10-ąją vykusį pirmąjį turą užėmė trečiąją vietą, šalininkus palaikyti centristą, buvusį investicijų bankininką.

E. Macronui taip pat reikės užsitikrinti tvirtą paprastų žmonių paramą jo partijai, kad ji išsaugotų daugumą per birželį įvyksiančius parlamento rinkimus, o jis išvengtų darbo su kitokių politinių pažiūrų premjeru.

Karti piliulė M. Le Pen

Svarbus jo darbotvarkės klausimas yra pensijų reforma, įskaitant planą pakelti pensinį amžių. E. Macronas įrodinėja, kad tai būtina biudžetui, bet tikriausiai susidurs su dideliu nepritarimu ir protestais.

Prezidentas taip pat turės greit grįžti prie Rusijos invazijos Ukrainoje klausimo, Prancūzijai jaučiant spaudimą didinti ginklų tiekimą Kyjivui ir pasirodžius ženklams, kad V. Putinas praranda susidomėjimą bet kokia diplomatija.

M. Le Pen, kuri daug metų siekė būti išrinkta ir atribojo savo partiją nuo jos įkūrėjo, savo tėvo Jeano-Marie Le Peno (Žano Mari Le Peno), palikimo, trečias pralaimėjimas prezidento rinkimuose bus karti piliulė.

Kritikai tvirtino, kad jos partija visuomet buvo ir liko kraštutinių dešiniųjų rasistinė jėga, o E. Macronas ne kartą atkreipė dėmesį į jos planą pergalės atveju uždrausti dėvėti musulmoniškas skaras viešose vietose.

J.-M. Le Penui 2002-aisiais patekus į antrą rinkimų turą, Prancūzija buvo sukrėsta. Tačiau antrajame ture jis gavo mažiau nei 18 proc. balsų ir prezidentu buvo perrinktas J. Chiracas.

Žada atsakyti į kraštutinės dešinės stovyklos rinkėjų pyktį

E. Macronas sekmadienį pažadėjo ieškoti atsako į pyktį, jaučiamą rinkėjų, per rinkimus parėmusių jo varžovę M. Le Pen, kraštutinės dešiniosios stovyklos lyderę.

Valstybės vadovas, kuriam prognozuojama likti Eliziejaus rūmų šeimininku dar penkerius metus, sakė, kad jo nauja kadencija skirsis nuo ankstesnės.

„Privalu rasti atsakymą į pyktį ir nesutarimus, paskatinusius daugelį mūsų tėvynainių balsuoti už kraštutinius dešiniuosius. Tai bus mano ir mane supančiųjų atsakomybė“, – E. Macronas pareiškė švęsdamas rinkimų pergalę prie Eiffelio (Eifelio) bokšto Paryžiaus centre, kai prognozės parodė, jog jis buvo perrinktas.

E. Macronas taip pat pažadėjo „atnaujintą metodą“ Prancūzijai vadovauti ir pridūrė, kad ši „nauja era“ nebus „ankstesnės kadencijos, kuri dabar baigiasi, tęsinys“.

Sveikina Europos ir pasaulio lyderiai

Europos ir pasaulio lyderiai suskubo sveikinti Prancūzijos prezidento E. Macrono su jo prognozuojamu perrinkimu ir kraštutinių dešiniųjų lyderės M. Le Pen pralaimėjimu sekmadienio rinkimuose.

Europos Sąjunga

„Galime kliautis Prancūzija dar penkerius metus“, – per „Twitter“ parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis).

„Džiaugiuosi, kad galėsime tęsti mūsų puikų bendradarbiavimą“, – savo tviterio žinutėje jam antrino Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

Vokietija

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) sakė, kad Prancūzijos „rinkėjai šiandien pasiuntė stiprų pasitikėjimo Europa balsą“.

„Džiaugiuosi, kad tęsime mūsų gerą bendradarbiavimą“, – per tviterį parašė jis.

Jungtinė Karalystė

Britų ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) pavadino Prancūziją „viena artimiausių ir svarbiausių mūsų sąjungininkių“.

„Tikiuosi tęsti darbą kartu dėl klausimų, labiausiai rūpinčių mūsų abiem šalims ir pasauliui“, – per „Twitter“ parašė B. Johnsonas.

Kanada

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau (Džastinas Triudo) sakė „besitikintis tęsti mūsų darbą kartu dėl klausimų, labiausiai rūpinčių Kanados ir Prancūzijos žmonėms – pradedant demokratijos gynimu, baigiant kova su klimato kaita, gerų darbo vietų kūrimu ir viduriniosios klasės ekonominiu augimu“.

Italija

Italijos premjeras Mario Draghi (Marijus Dragis) E. Macrono pergalę pavadino „puikia naujiena visai Europai“.

Ispanija

„Piliečiai pasirinko Prancūziją, įsipareigojusią dėl laisvos, stiprios ir teisingos ES. Demokratija laimi. Europa laimi, – tviteryje parašė Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas). – Sveikinimai Emmanueliui Macronui.“

Belgija

Belgijos ministras pirmininkas Alexander'as De Croo (Aleksandras De Kro) sakė, kad prancūzų rinkėjai „tvirtai pasirinko tikrumą ir Šviečiamojo amžiaus vertybes“.

Jungtinės Tautos

Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras Filippo Grandi (Filipas Grandis) perdavė E. Macronui „šiltus sveikinimus“ ir sakė, kad jo organizacija toliau tikėsis Prancūzijos vadovo paramos misijoms Europoje ir pasaulyje, „kai humanitariniai iššūkiai ir pabėgėlių krizės sulig kiekviena diena darosi vis rimtesni“.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adhanomas Gebrejesusas) sakė, kad tikisi „tęsti svarbią partnerystę“ su Prancūzija „dėl sveikesnio, saugesnio, sąžiningesnio pasaulio“.

Airija

Airijos premjeras Michealas Martinas (Mikalas Martinas) gyrė E. Macrono „principingą ir dinamišką lyderystę“, svarbią „ne tik Prancūzijai, bet ir Europai“.

Šveicarija

Šveicarijos prezidentas Ignazio Cassisas (Injacijus Kasisas) išreiškė viltį „tęsti mūsų gerą bendradarbiavimą“ ir pabrėžė glaudžius ryšius tarp abiejų kaimyninių šalių.

Švedija

Švedijos premjerė Magdalena Andersson (Magdalena Anderson) pasiuntė „šilčiausius sveikinimus“.

„Tęskime savo glaudų bendradarbiavimą – dvišalį ir dėl konkurencingos, žalios bei atsparios Europos Sąjungos“, – tviteryje parašė ji.

Norvegija

Norvegijos premjeras Jonas Gahras Store (Jonas Gahras Stiorė) sakė, kad Prancūzija pasirinko „liberalią demokratiją, o ne kraštutinę dešinę“.

Pasak jo, laukia svarbios užduotys suvienyti prancūzus ir „priimti drąsius sprendimus dėl klimato“. J. G. Store taip pat paragino glaudžiau bendradarbiauti Europoje, vieningai laikytis prieš „autoritarines jėgas ir karą“.

Gabonas

Buvusios Prancūzijos kolonijos Gabono prezidentas Ali Bongo Ondimba (Ali Bongas Ondinba) gyrė E. Macrono „tviskantį perrinkimą“.

„Mūsų abi šalys, neskaitant bendros praeities, turi kurti ateitį“, – pabrėžė jis.

Paskambino pirmasis

Vokietijos kancleris O. Scholzas tapo pirmuoju užsienio lyderiu, paskambinusiu E. Macronui, kad pasveikintų jį su perrinkimu antrai kadencijai, pranešė Berlynas.

„Federalinis kancleris ir prezidentas patvirtino savo ketinimą tęsti artimus ir pasitikėjimu grindžiamus ryšius tarp Vokietijos ir Prancūzijos, be kita ko, atsižvelgiant į dabartinius iššūkius, tokius kaip Rusijos agresyvus karas Ukrainoje“, – sakoma O. Scholzo kanceliarijos pranešime.

Berlynas pridūrė, kad E. Macrono pergalė rinkimuose „žymi aiškų įsipareigojimą Europai ir Europos vienijimo procesui“. Kanceliarija nurodė, kad P. Scholzas ir E. Macronas susitarė susitikti kiek įmanoma anksčiau.

Čekijos premjeras irgi pasiuntė sveikinimą E. Macronui.

„Prancūzija yra mūsų gyvybiškai svarbi partnerė. Esame nusiteikę toliau plėtoti mūsų puikius ryšius“, – per „Twitter“ parašė čekų premjeras Petras Fiala.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kraštutinumai nėra gerai

Kraštutinumai nėra gerai portretas
"Le" rodo, jog tai visai ne tai, ko tikėjotės. Labai labai krašte - blogis. Žvilgtelėjus išsigandau... jo... nejaugi tai moteris? vaje... graudu šiurpu apgailėtina. Kažkokia žmogaus parodija. Bet kodėl viešai demonstruojama? Tokie įspūdžiai. Nepykit jei kam nepatiko. Neskanu bjauru ir smirda. Negraži. Tiek negraži, kad....tikrai graudulys ima.

O

O portretas
Nuostabi žinia Prancūzijai, Europai ir NATO

Prancuzai gali giedot Rekviem -prancuzijai...

Prancuzai gali giedot Rekviem -prancuzijai... portretas
pipiec prancuzams , ir ju didingai istorijai , ja sues Mikronas su suveztais is visu koloiniju afrikieciais, arabais ,ir vietiniais narkomanais ir iskrypeliais...
VISI KOMENTARAI 9
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių