Po saule

Ambasadorių kaita - baigėsi kadencijos

Kadenciją baigiantis Lietuvos ambasadorius Izraelyje Alfonsas Eidintas bus skiriamas vadovauti Lietuvos ambasadai Norvegijoje.

Posėdyje trečiadienį ministrų kabinetas planuoja priimti nutarimą, kuriuo prašys Prezidentą atšaukti A.Eidintą iš ambasadoriaus Izraelyje, taip pat Pietų Afrikos Respublikai ir Etiopijai pareigų bei skirti jį ambasadoriumi Norvegijoje.

Šiame poste A.Eidintas pakeis prieš keletą mėnesių iš pareigų atšauktą Česlovą Stankevičių, kuris šiuo metu dirba užsienio reikalų ministro patarėju.

A.Eidintas yra autoritetingas istorikas, vienas žymiausių holokausto tyrėjų, kelių knygų autorius.

Taip pat posėdyje trečiadienį Vyriausybė turėtų priimti nutarimą, kuriuo prašys Prezidentą atšaukti iš pareigų Lietuvos ambasadorių prie Jungtinių Tautų Gediminą Šerkšnį.

Taip pat jau baigiasi Lietuvos ambasadorių kadencijos Suomijoje, Danijoje, JAV, Kinijoje, Graikijoje, iki šiol nepaskirti ambasadų Portugalijoje ir Argentinoje vadovai, taip pat reikia skirti ambasadorius kuriamose ambasadose Moldovoje ir Rumunijoje.

Kodėl „E.ON Ruhrgas“ nemokės Lietuvai

Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius siekia išsiaiškinti, kodėl Lietuva iš Vokietijos koncerno „E.ON Ruhrgas“ nebegaus 34 mln. litų, kurie turėjo papildyti Lietuvos privatizavimo fondą už prieš trejus metus parduotas „Lietuvos dujų“ akcijas.

Atitinkamą paklausimą A.Kubilius pirmadienį išsiuntė ūkio ministrui „darbiečiui“ Kęstučiui Daukšiui.

„Norėtume paklausti, dėl kokių priežasčių „E.ON Ruhrgas“ atsisako mokėti Lietuvai pagal sutartį numatytus 17 mln. litų ir kas prisiims atsakomybę dėl šių valstybės biudžeto negautų pajamų bei tuos trejus metus vartotojams taikytų nepalankių nereguliuojamų kainų“, - teigiama A.Kubiliaus laiške ūkio ministrui.

2002 metais „E.ON Ruhrgas“ už „Lietuvos dujų“ akcijas sumokėjo 116 mln. litų. Be to, specialioje sąskaitoje koncernas deponavo dar 34 mln. litų, kurie lygiomis dalimis - po 17 mln. litų - turėjo būti išmokėti kas trejus metus, jeigu Lietuvos Vyriausybė įvykdytų kai kurias sąlygas.

Anksčiau Ūkio ministerija teigė mananti, kad sąlygos yra įvykdytos ir pirmoji 17 mln. litų dalis bus gauta.

Tačiau jau anksčiau buvo aišku, jog dar tiek pat pinigų Vyriausybė po trejų metų nebegaus, nes praėjusį pavasarį Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nuo 2005-ųjų liepos apkarpė dujininkų pelną.

Dokų darbininkų streikas paralyžiavo Europos uostų darbą

Prieš Europos Sąjungos (ES) pasiūlymą liberalizuoti uostų paslaugų rinką protestuojančių Europos dokų darbininkų streikas paralyžiavo daugybės Europos uostų darbą.

Masiniai protestai surengti Kopenhagoje, Marselyje, Antverpene, kituose uostuose.

Protesto akcija buvo surengta ir Strasbūre, šalia Europos Parlamento pastato, kuriame trečiadienį bus svarstomi pavadinimu „Uostų paketas II“ žinomi pasiūlymai dėl minėtos rinkos liberalizavimo.

Į mitingą Strasbūre susirinko dokų darbininkai iš viso Europos žemyno.

Belgijoje streikas paralyžiavo visus pagrindinius šalies uostus, įskaitant Antverpeną, antrą pagal dydį Europos uostą, kuris nusileidžia tik Roterdamui.

„Streikas yra absoliutus. Belgijos uostuose darbas sustojo“, - pareiškė dokų darbininkų profsąjungos atstovė spaudai.

Uostų darbas taip pat rimtai sutriko Prancūzijoje.

Marselio uoste - didžiausiame Prancūzijoje - darbas visiškai sustojo, taip pat sutriko darbas Havro uoste, antrame pagal dydį šalyje. Nuo protesto akcijos nukentėjo taip pat ir penktas bei šeštas pagal dydį šalies uostai - Bordo ir La Rošelis.

Kituose Prancūzijos uostuose darbas sutriko mažiau.

Dvylikoje Graikijos uostų darbą nutraukė 2 tūkst. dokų darbininkų.

Švedijoje pirmadienio rytą darbą keturioms valandoms nutraukė apie 1,5 tūkst. dokų darbininkų. Panašią akciją surengė dar 1,3 tūkst. dokų darbininkų Kopenhagoje.

Suomijoje dokų darbininkai protesto akciją buvo surengę penktadienį.

Nyderlanduose protestavo dokų darbininkai Roterdame, didžiausiame Europos uoste, taip pat Amsterdame. Tačiau darbdaviai ir dokų darbininkai susitarė, kad techniškai ši protesto akcija streiku nelaikoma, ir darbo nutraukimo padariniai bus minimalūs.

Vokietijos Hamburgo uosto veikla nesutriko, tačiau praėjusią savaitę devyniuose Vokietijos uostuose protesto akciją surengė apie 4,5 tūkst. dokų darbininkų, iš kurių apie 3 tūkst. ketina dalyvauti pirmadienio akcijoje Strasbūre.

Dokų darbininkai kitose šalyse, įskaitant Didžiąją Britaniją, Italiją ir Lenkiją, streiko nerengė, tačiau nusiuntė savo atstovus dalyvauti demonstracijoje Strasbūre.

„Mažeikių nafta“ mažina kuro kainas

Koncernas „Mažeikių nafta“ toliau mažina degalinių tinklams parduodamo kuro kainas, benzinas pinga ir mažmeninėje rinkoje.

„Mažeikių nafta“ A 95 markės benziną šiandien atpigins dar 3 centais iki 2,65 lito už litrą, o dyzeliną - 1 centu iki 2,64 lito, pranešė koncerno produkciją realizuojantys prekybos namai.

Per pastarąją savaitę „Mažeikių naftos“ parduodamo benzino kaina sumažėjo 5 centais, dyzelino - 4 centais, tuo tarpu per mėnesį benzinas pabrango 5 centais, o dyzelino kaina nepakito.

„Akmenės cementas“ degins padangas

Cemento gamybos bendrovė „Akmenės cementas“ pasirašė sutartį su Aplinkos ministerija ir naudotų padangų deginimą pradės balandžio 1 dieną.

Į padangų deginimo įrangą bendrovė investuos apie 4 mln. litų. Ministerijos surengtame konkurse už utilizuotų padangų toną „Akmenės cementas“ paprašė mažiausios kompensacijos - 94,4 lito - ir jį laimėjo.

51 proc. „Akmenės cemento“ akcijų valdo keturi Lietuvos fiziniai asmenys. Dar 33,95 proc. balso teisę turinčių įmonės akcijų netiesiogiai valdo viena didžiausių pasaulio cemento gamintojų - Meksikos bendrovė „Cemex“.

Rekonstruos Zoknių bazės pagrindinį taką

Didelio Lietuvos ir užsienio statybų bendrovių susidomėjimo sulaukusio Zoknių karinės aviacijos bazės pagrindinio kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos darbų konkurso nugalėtojas tikriausiai paaiškės sausio pabaigoje.

Paraiškos NATO lėšomis finansuojamam maždaug 67 mln. litų vertės konkursui priimamos iki sausio 23 dienos.

„Paraiškų pateikimo terminas jau eina į pabaigą. Konkurso nugalėtoją tikriausiai žinosime jau šio mėnesio pabaigoje“, - BNS sakė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Sistemų įsigijimo skyriaus viršininkas Sigitas Ambrakaitis.

Paraiškas konkurso dokumentams įsigyti KAM buvo pateikusios 45 Lietuvos ir užsienio statybų bendrovės.

Laive „Pluto“ jau plevėsuoja Lietuvos vėliava

Prieš savaitę įsigijusi motorlaivį „Uranas“, bendrovė „Limarko“ laivininkystės kompanija“ vėl papildė savo laivyną – refrižeratoriumi „Pluto“. Dabar kompanija valdo 16 laivų.

Lietuvos jūrininkų įgula, kuriai vadovauja kapitonas Vytautas Vaišutis, Jungtinių Arabų Emyratų Šardžos uoste priėmė naująjį laivą ir jame iškėlė mūsų šalies vėliavą. „Pluto“ - to paties tipo kaip ir „Uranas“, Pietų Korėjoje pastatytas refrižeratorius. Jis taip pat eksploatuojamas nuo 1990 metų. Juo galima gabenti vaisius, daržoves bei greitai gendančius produktus. 140 metrų ilgio laivas pritaikytas transportuoti 6500 tonų krovinių, kuriems reikia temperatūrinio režimo, arba 2850 standartinių europalečių. Įsigijusi du vieno tipo laivus – jos laivyne jie yra didžiausi – kompanija siekia ne tik pagerinti jų vadybą, bet ir smarkiai sumažinti eksploatacijos išlaidas.

„Šiais metais planuojame įsigyti dar vieną arba du sausakrūvius laivus. Prognozuojame, kad investicijos į laivyno modernizavimą gali dvigubai viršyti 2005 metų lygį“, - tvirtino AB „Limarko“ laivininkystės kompanijos“ prezidentas Vytautas Lygnugaris.

Pernai į du refrižeratorius kompanija investavo 50 milijonų litų – lygiai tiek pat šį sausį jai kainavo „Uranas“ ir „Pluto“.