Kol Kopenhagoje susirinkę politikai ir aplinkosaugos ekspertai diskutuoja, kaip išgelbėti Žemę nuo pragaištingo klimato atšilimo, miestas bando susidoroti su daugiau nei 20 tūkst. svečių.

Kopenhaga (Danija)

Aplinkosauga – politinis koziris

Gruodžio 7–18 d. Kopenhagoje vykstančiai Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijai (COP 15) danai pasiruošė tikrai nuoširdžiai. Visas miestas tiesiog pulsuoja žaliosiomis idėjomis.

Kopenhagos oro uosto atvykimo salėje svečius pasitinka šypsenomis ir informaciniais lankstinukais apie COP 15 bei pačią Kopenhagą ginkluoti jaunuoliai.

Visas oro uostas, kaip, beje, ir pats miestas, nukabinėtas klimato atšilimo grėsmę akcentuojančiais arba ekologišką gyvenimo būdą reklamuojančiais plakatais. Ne viename jų galima atpažinti dešimčia metų pasendintus pasaulio lyderių veidus.

"Mes galėjome užkirsti kelią katastrofiškoms klimato permainoms, bet to nepadarėme", – plakatuose, kuriuose vaizduojamas pasaulis po dešimties metų, atsiprašinėja politikai.

Aplinkosauga pastaruoju metu tapo labai populiari tema politikų diskusijose. Net vienas "Greenpeace" įkūrėjų Patrickas Moore'as pripažįsta, kad su aplinkosauga susiję judėjimai visame pasaulyje vis labiau panėšėja į politines organizacijas, o prieš pasaulinį atšilimą šiandien protestuoja jau ne aplinkosaugininkai, o politiniai aktyvistai.

Be limuzinų – nė iš vietos

Politikų dviveidiškumą atskleidė britų dienraštis "The Telegraph". Žurnalistai suskaičiavo, kad dėl Kopenhagos klimato konferencijos per savaitę į aplinką bus išskirta net 40 tūkst. t anglies dvideginio (CO2). Britų teigimu, "planetos gelbėtojus" vežios per 1200 limuzinų, o oro uostas papildomai turės priimti 140 lėktuvų.

Į vienuolika dienų Danijos sostinėje truksiančią klimato kaitos konferencija iš viso atvyko apie 15 tūkst. įvairių šalių delegatų ir pareigūnų, 5 tūkst. žurnalistų ir keli tūkstančiai aktyvistų bei ekologų.

Taigi daugelis Kopenhagos viešbučių ir nakvynės namų – pilni.

"Atleiskite, bet turėsite keletą valandų palaukti. Išsiregistruoti reikia iki vidurdienio, taigi tik tuomet bus laisvi jūsų užsakyti kambariai. Atsiprašome už nepatogumus, dažniausiai taip nebūna, bet dėl tos konferencijos mieste nė vieno laisvo kambario nerasite", – pasitiko "Phoenix Copenhagen" viešbučio darbuotoja Ana.

Kad nebūtų nuobodu

Pagrindinėse Kopenhagos aikštėse kasdien vyksta aplinkosaugos ženklu pažymėti renginiai. Miesto centre galima apžiūrėti Danijos ir kitų šalių menininkų instaliaciją, pavadintą "Cool Globes". Ją sudaro 25 didžiuliai gaubliai, iš kurių kiekvienas perduoda žinią, kaip paprasti miesto gyventojai gali sumažinti šiltnamio efektą sukeliančio CO2 išskyrimą į atmosferą.

Ten pat vyksta ir paradai, trumpi spektakliai apie klimato atšilimo žalą ir kiti menininkų pasirodymai. Visame mieste išdėstytos ir kitokios meno instaliacijos. Prie Danijos parlamento stovi didžiulis oranžinis rutulys, simbolizuojantis toną CO2 dujų.

Prie planetariumo sumontuotas tą patį simbolizuojantis didžiulis kubas – esą būtent tiek CO2 išskiria vidutinis miesto gyventojas per mėnesį. Gaublių formas Kopenhagoje įgauna net gyvatvorės ir krūmai.

Hipiai ir prostitutės – neabejingi

Vienas didžiausių su aplinkosauga susijusių renginių vyko miesto Rotušės aikštėje. Kopenhagos merė Ritt Bjerregaard pristatė projektą "Hopenhagen", kurio tikslas atkreipti gyventojų ir miesto svečių dėmesį į klimato atšilimo problemą ir pristatyti įvairių pasaulio miestų aplinkosaugos iniciatyvas. Per renginį vyko nemokamas roko koncertas, dviratininkai mynė pedalus, kad uždegtų Kalėdų eglę, taip pat buvo įžiebtas didžiulis gaublys.

Su aplinkosauga susiję renginiai vyko net garsiajame hipių miestelyje – Kristianijoje. Laisvojo miesto gyventojai surengė rankdarbių mugę, koncertą ir meno dirbtuves.

Maža to, prie planetos gelbėjimo prisidėti ketina net prostitutės. Kopenhagos sekso darbuotojų profesinė sąjunga paskelbė, kad visiems konferencijos dalyviams, pateikusiems pažymėjimą, paslaugas suteiks nemokamai.

Didžiausios staigmenos

Klimato kaitos konferencijoje verda aistros. Šią savaitę paaiškėjo, kad konferencijos šeimininkai dar prieš prasidedant COP 15 jau turėjo sukūrę susitarimo tekstą, jį paskelbė britų dienraštis "The Guardian".

Besivystančios šalys piktinasi, kad dokumentas, jeigu jis būtų priimtas, daugiau galių ir galimybių suteiktų turtingoms šalims ir Pasaulio bankui, sumažėtų JT vaidmuo. Daniškame tekste neturtingoms šalims, tarp kurių veikiausiai atsirastų ir Lietuva, leidžiama teršti ne daugiau kaip 1,44 t CO2 vienam asmeniui, o turtingų šalių limitas yra kone dvigubai didesnis – 2,67 t CO2 gyventojui.

Be to, finansinė parama, kurią ketinama skirti besivystančioms šalims švelniau prisitaikyti prie klimato kaitos, priklausytų tik nuo turtingų šalių ir Pasaulio banko veiksmų bei geranoriškumo.

Tačiau JT atstovai dokumentą vadina neoficialiu ir tikina, kad jokio svorio derybose jis neturės.

B.Obama ėmėsi veiksmų

Be to, iniciatyvos ėmėsi ir vienos didžiausių planetos teršėjų vadovas – JAV prezidentas Barackas Obama. Dar vadovaujant George'ui W.Bushui JAV atmetė Kioto protokolą, o dabar Jungtinių Valstijų Kongresas kaip įmanydamas tempia gumą ir vengia pasirašyti naujų aplinkos apsaugos ir taršos mažinimo įstatymų projektus. Tačiau B.Obama, remdamasis grėsme JAV gyventojų sveikatai, priėmė sprendimą veikti nesant Senato sutikimo.

Vis dar nenoriai bendradarbiauja ir Indija bei Kinija – kitos dvi didžiausios Žemės teršėjos. Pastarosios šalies atstovai nuolat kartoja, kad ES ir JAV turi prisiimti didesnius įsipareigojimus.

Geroji žinia ta, kad pasauliniai bankai paskelbė, finansuosiantys atsinaujinančios energijos projektus. Iki šiol tokias paskolas buvo itin sunku gauti, nes tai negreit atsiperka.

ES mokėtų pagal išgales

Finansinė parama kovojant su klimato kaita veikiausiai bus pasidalyta pagal ES šalių galimybes mokėti. Specialiai sudaryta darbo grupė, kuri atsiskaitys ES lyderiams, peržiūrės, kaip padalyta klimato kaitos stabdymo našta.

Prieš konferenciją rytinės ES šalys pasisakė už įmokas pagal šalių išsivystymo lygį, mat dėl to joms tektų mokėti mažiau. Vakarų šalys buvo linkusios mokėti pagal jų išmetamus teršalus.

Europos Komisijos duomenimis, besivystančios pasaulio šalys iš viso nuo 2020 m. kasmet turės skirti maždaug po 100 mlrd. eurų (345 mlrd. litų), mažindamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą.

Neapsieita be skandalų

COP 15 rengėjams kortas sumaišė konferencijos išvakarėse žiniasklaidoje pasirodžiusi žinia, kad Jungtinės Karalystės mokslininkai galėjo manipuliuoti klimato atšilimo duomenimis. Nežinomas programišius arba patys mokslininkai paviešino Rytų Anglijos universiteto Klimato kaitos skyriaus narių elektroninius laiškus, kuriuose mokslininkai teigia abejojantys, ar klimato šilimas yra sukeltas vien žmonių. Esą Žemės klimatas keičiasi nuo pirmų planetos egzistavimo dienų. Keletą kartų jis keitėsi taip smarkiai, kad vos nesunaikino visos gyvybės Žemėje (ledynmečiai), tačiau tada klimatui žmonės neturėjo jokios įtakos.

Pasak britų dienraščio "The Independent", šie laiškai viešumoje pasirodė ne šiaip sau. Įtarimai krinta ant Rusijos federalinės saugumo tarnybos, kuri skiria nemenką finansavimą programišiams remti.

Sustabdyti ar bent priversti atidėti pasaulio lyderių derybas dėl klimato kaitos Rusijai naudinga dėl kelių priežasčių. Prisimenant Maskvos pasipriešinimą Kioto protokolo ratifikavimui, primenama ir tai, kad didžiuliai Rusijos plotai yra nuolatinio įšalo teritorija. Aišku, šylantis klimatas paveiktų Sibiro genčių gyvenseną ir ją apsunkintų, tačiau tai leistų pasiekti šiuo metu nepasiekiamus turtus. Milžiniški naftos ir dujų klodai būtų prieinami, nes sumažėtų išlaidos joms išgauti. Dar vienas pliusas – nereikėtų mokėti savo įnašo į bendrą katilą ir modernizuoti gamybos pramonės taip, kad ji ne taip smarkiai terštų aplinką ir orą. Tai būtų išties didelis smūgis Rusijos biudžetui, nes daugeliui šalies gamyklų reikalinga tokia modernizacija.

Gediminas Kazlauskas

Aplinkos ministras

Kopenhagos susitikimo tikslas – sudaryti naują paktą dėl taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis mažinimo po to, kai 2012 m. baigs galioti Kioto protokolas. Dabartinis Kioto protokolas buvo pirmas pasaulio susitarimas dėl išmetamų šiltnamio dujų kiekio mažinimo.

Lietuva konferencijoje iš esmės laikysis bendros suderintos ES pozicijos. Mūsų šalis remia ES požiūrį, kad ir išsivysčiusios, ir labiausiai pažengusios besivystančios šalys turėtų įsipareigoti imtis atitinkamų veiksmų klimato kaitai švelninti ir prie jos prisitaikyti. Kad būtų išlaikytas vidutinės pasaulio temperatūros augimo ribojimas iki 2 laipsnių, palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra, išsivysčiusios šalys turėtų įsipareigoti sumažinti išmetamų šiltnamio dujų kiekį 25–40 proc. iki 2020 m. ir 80–95 proc. iki 2050 m., palyginti su 1990 m. Labiausiai pažengusios besivystančios šalys turėtų sumažinti šių dujų kiekį 15–30 proc. iki 2020 m., palyginti su įprasta veikla.

Lietuva laikosi pozicijos, kad visos ekonomiškai išsivysčiusios šalys, atsižvelgiant ir į jų galimybes mokėti, ir į išmetamą šiltnamio dujų kiekį, turėtų įsipareigoti teikti finansinę paramą besivystančioms šalims, kad šios galėtų įgyvendinti veiksmus klimato kaitai švelninti ir prie jos prisitaikyti.