Pietinę Rusiją siaubė potvynis

Iki pusės apsemti namai, išvartyti medžiai, nuplauti automobiliai. Pietinėje Rusijos Krasnodaro srityje stichija pasiglemžė mažiausiai 150 žmonių gyvybę.

Palygino su cunamiu

Savaitgalį regioną greta Azovo ir Juodosios jūrų nusiaubęs potvynis – vienas didžiausių Rusijoje per pastaruosius metus.

Pasak Rusijos pareigūnų, aukų skaičius didės. Vakar jis pasiekė beveik 150. Dvylika žmonių žuvo Novorosijsko uostamiestyje, o populiariame Juodosios jūros kurorte Gelendžike penkis žmones nutrenkė elektra.

"Dauguma jų buvo pensininkai", – sakė regiono tyrėjų atstovas Ivanas Sengerovas ir pridūrė, kad žuvusiųjų skaičius dar tikriausiai didės, nes gelbėtojai tęsia darbą.

57 tūkst. gyventojų turintis Krymskas yra už maždaug 200 km į šiaurės vakarus nuo Juodosios jūros kurorto Sočio, kur Rusija rengs 2014 m. vasaros olimpines žaidynes.

29 tūkst. gyventojų per šią didžiausią visų laikų gamtinę katastrofą regione liko be elektros, buvo užlieta daug geležinkelio linijų.

Kai kuriuose miestuose didžiulės upės tekėjo tiesiog miestų gatvėmis – užliejo automobilius ir trikdė eismą. Vanduo nuplėšė šaligatvius ir vartė šviesoforus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dar šeštadienio vakarą asmeniškai iš sraigtasparnio apžiūrėjo labiausiai nukentėjusius rajonus. Rusijos vadovas vandens jėgą palygino su cunamiu. V.Putinas sakė, kad nukentėjusieji gaus naujus namus, o žuvusiųjų šeimos – po 2 mln. rublių (apie 170 tūkst. litų).

Krasnodaro srities administracija paskelbė, kad šiandien regione – gedulo diena.

"Krasnodaro regionas išgyvena vieną sunkiausių ir labiausiai kraštą nuniokojusių potvynių", – paskelbė administracija.

Nesulaukė pagalbos

Nors į regioną atvyko pats šalies vadovas, Krymsko gyventojai skundėsi, kad turi manytis patys ir kad valdžia niekuo nepadeda.

"Tai – katastrofa, – sakė Viktoras Vološinas, atvykęs į Krymską padėti giminaičiams, kurių namas buvo apgadintas. – Žmonėms reikia geriamojo vandens, bet joks geriamasis vanduo nedalijamas."

Jis taip pat teigė, kad žmonės dėl plėšikavimo pavojaus bijo palikti namus, net jeigu jie ir buvo sugriauti.

"Dabar pas mus – 30 laipsnių, prasidės ligos", – pridūrė V.Vološinas. Pensininkė Lidija Polinina pasakojo, kad mirė jos pagyvenusi kaimynė, kurią įkalino potvynio vandenys.

"Ji buvo paralyžiuota. Ji negalėjo ištrūkti iš namų, – sakė moteris. – Viskas sunaikinta. Mums reikia pagalbos pumpuojant vandenį iš namo, neturime geriamojo vandens."

Ana Kovalevskaja, kurios giminės gyvena Krymske, pasakojo, kad naktį kilęs potvynis sukėlė tikrą chaosą.

"Vanduo ėmė tekėti apie antrą nakties. Žmonės ėmė bėgti į gatves kartu su vaikais. Daugelis sugebėjo pasiimti tik pasus. Dingo elektra, buvo uždarytos visos parduotuvės. Daugelis žmonių prarado viską", – sakė moteris.

Potvynį sukėlė žmogus?

Pasak pareigūnų, tokio potvynio regione dar nebuvo, nors staigūs potvyniai per Kaukazo kalnų lietaus sezoną dažnai užklumpa miestus palei vaizdingą Juodosios jūros pakrantę.

Vandens srautas buvo toks galingas, kad daugelis gyventojų įtaria vietos vandens rezervuaro vartus buvus atidarytus.

"Iš kur tas vanduo?" – klausė V.Putinas pareigūnų per susitikimą, kurį transliavo televizija.

Krasnodaro gubernatorius Aleksandras Tkačiovas iškart atsakė: "Lijo." Taip pat pridūrė: "Tikrai sunku atsiminti tokio dydžio potvynį. Tokio stichijos šėlsmo nematėme beveik 70 metų."

Gubernatorius anksčiau ragino žmones liautis skleidus "kvailus gandus" ir socialiniame tinkle "Twitter" parašė, kad regione iškrito penkių mėnesių lietaus norma.

Jam pritarė ir V.Putinas. Pastarasis patvirtino, kad spėlionės dėl rezervuaro vartų – nepagrįstos. Rusijos vadovas pabrėžė, kad jam buvo patikinta, jog vandens išleisti iš patvenktos Neberdžajaus upės rezervuaro techniškai neįmanoma.

Vis dėlto V.Putinas pareiškė, kad pareigūnai turės ištirti, kodėl potvynis nusinešė tiek daug aukų.

"Tyrimų komitetas turės įvertinti visus veiksmus, kuriuos atliko pareigūnai. Ar buvo perspėjimas, kaip jis buvo perduotas, kas jį turėjo perduoti ir kaip tarnybos reagavo į situaciją", – sakė V.Putinas.

Iš viso Krasnodaro krašte nuo potvynio nukentėjo 13 tūkst. žmonių. Buvo evakuotos visos vaikų vasaros stovyklos. Gelbėjimo operacijoje dalyvavo apie tūkstantį gelbėtojų.