Pavojus ES vienybei: Italija, Vengrija ir Kipras norėtų derybų su Rusija

Gegužės 30-31 dienomis vyksiančio aukščiausiojo lygio susitikimo baigiamojo pareiškimo projekte, kurį matė agentūra „Reuters“ ir kuris datuotas gegužės 19 diena, ES apibūdinama kaip „tvirtai įsipareigojusi padėti Ukrainai pasinaudoti prigimtine savo teise gintis nuo Rusijos agresijos“. Taikos derybos jame neminimos.

Penktadienį vykusiame ES pasiuntinių susitikime Italijos ambasadorius pasiūlė teksto pakeitimus, sakydamas, kad jame turėtų būti paminėtos taikos derybos, o kaip vienas iš pirmųjų ES tikslų turėtų būti nurodytos neatidėliotinos paliaubos, teigia susitikime dalyvavę asmenys.

Tokiam pasiūlymui pritarė Vengrija ir Kipras – abi valstybės yra tarp kritiškiausiai vertinančių naują ES sankcijų Rusijai paketą, kuris dėl vidinių nesutarimų jau kelias savaites yra įstrigęs.

Vengrija prieštarauja planuojamam naftos embargui, o Kiprui susirūpinimą kelia siūlomas draudimas parduoti nekilnojamąjį turtą Rusijos piliečiams.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį Pasaulio ekonomikos forume Davose pasakytoje kalboje laikėsi griežtos pozicijos Rusijos atžvilgiu ir neužsiminė apie taikos derybas.

„Ukraina turi laimėti šį karą, o (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino agresija turi tapti strategine nesėkme“, – sakė ji.

Naujausiame ES viršūnių susitikimo išvadų projekte teigiama, kad ES „išlieka įsipareigojusi stiprinti Ukrainos gebėjimą ginti savo teritorinį vientisumą ir suverenitetą“.

Baltijos šalys ir Lenkija yra tarp griežčiausios pozicijos šalininkių, o Latvija paragino dar atviriau įvardyti didinamą karinę paramą, sakė diplomatai.

Peržiūrėtas projektas turėtų būti pateiktas vėliau trečiadienį po ES pasiuntinių susitikimo, sakė vienas diplomatas.

Praėjusią savaitę Italija pasiūlė taikos planą, pagal kurį Jungtinės Tautos, ES ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) dalyvautų kaip tarpininkės, kurios iš pradžių organizuotų lokalias paliaubas.