Pasaulis, kuriam nesame pasiruošę

"Vien tik rinkos pasaulis nususina žmogų, paverčia jį prekybos vienetu, įsuka visuomenę į vadinamąsias žiurkių lenktynes, todėl reikalingi demokratiniai, pilietiniai ir kultūriniai atsvaros stabdžiai", – taip šiandienę tarptautinę situaciją mato politologas dr. Andrius Švarplys.

Žvelgdamas į šių dienų tendencijas, politologas netrykšta optimizmu: veikiausiai to, ką laikėme tradicine politika ar svarbiomis socialinėmis-moralinėmis skirtimis, nebeišvysime.

Užleisti vietą

Po Šaltojo karo neoliberalizmas ir didžiųjų korporacijų interesų gerovė tapo it savotiška pasaulio tvarkos konstanta. Dr. A.Švarplys sako, kad globalizacijos atšaukti negalime.

"Tai natūrali ekonomikos, technologijų ir žmonių socialinių-kultūrinių ryšių plėtra. Tačiau kai prekybos ir pelno rinkų interesai nusveria žmonių bendruomeninius, socialinius, sveikatos ir galiausiai demokratijos bei laisvės poreikius, iškyla būtinybė apriboti komercinius interesus", – pastebi politologas.

Pasak jo, globalus neoliberalizmas pasižymi tuo, kad yra linkęs ignoruoti nacionalinių bendruomenių interesus tarptautinių korporacijų ir institucijų naudai.

"Gamyklos iškeliamos ten, kur pigesnė darbo jėga ir mažesni mokesčiai. Didelės korporacijos nesiskaito su eilinių žmonių problemomis ir neretai važiuoja buldozeriu, kaip matėme Lietuvoje "Chevron" atveju. Valdžia pradeda spausti vietinius gyventojus, kad jie pasislinktų ir užleistų vietą naujiems atvykėliams imigrantams, kaip vyksta Vokietijoje, Švedijoje. Laisvas prekių, pinigų, paslaugų ir žmonių judėjimas yra gerai ekonominiam augimui skatinti, tačiau nereguliuojamas jis poliarizuoja visuomenę – mažumą praturtina, daugumą palieka užribyje – ir įtvirtina elito dominavimą", – aiškina dr. A.Švarplys.

Globali prekybos sistema veikia ir veiks, bet jau pradėjo kelti iššūkį savivaldos, demokratijos ir nacionalinės bendruomenės idėjai, sako politologas. "Todėl mes matėme "Brexit", Donaldo Trumpo išrinkimą JAV prezidentu, kylančius dešiniuosius sąjūdžius Vakarų ir Vidurio Europoje. Vien tik rinkos pasaulis nususina žmogų, paverčia jį prekybos vienetu, įsuka visuomenę į vadinamąsias žiurkių lenktynes, todėl reikalingi demokratiniai, pilietiniai ir kultūriniai atsvaros stabdžiai", – taip situaciją mato analitikas.

Istorijos pabaiga?

Žlugus blogio imperijai Sovietų Sąjungai, triumfavo Vakarų liberalioji demokratija. Dr. A.Švarplys teigia, kad tai lėmė, jog pagrindinis pastarųjų 30 metų evoliucijos bruožas – Vakaruose įsivyravęs istorijos pabaigos suvokimas. Dėl šios priežasties netruko atsirasti svarbių padarinių visose srityse.

"Ekonomikoje tai lėmė įsitikinimą, kad tik nereguliuojama rinka gali užtikrinti ekonomikos augimą – tai atvedė į 2007 m. globalią bankų krizę ir euro zonos valstybių nacionalinių biudžetų krizę. Kalbant apie saugumo reikalus, pradėta manyti, kad civilizuotiems Vakarams daugiau kariauti nereikės, tiesiog nebus su kuo. Armija daugiau reikalinga taikos misijoms, o ne rimtam karui. Todėl visos didžiosios Vakarų valstybės pradėjo mažinti išlaidas saugumui: Prancūzija, Didžioji Britanija, Vokietija (kai kurių analitikų teigimu, padėtis Vokietijos armijoje yra katastrofiška), JAV tik D.Trumpo kadencijos metu pradėjo didinti lėšas", – sako dr. A.Švarplys.

"Turbūt dėl tos pačios priežasties matėme tokią nerangią, nenorią ir neadekvačią Vakarų valstybių poziciją Rusijos agresijos Ukrainoje atžvilgiu. Vakarai tiesiog atsisako matyti Rusiją kaip agresorę ir regi ją daugiau kaip partnerę. Kartu su Sovietų Sąjunga pasiekta pergalė Antrajame pasauliniame kare tai tik dar labiau skatina ir Rusija tai išnaudoja", – tęsia jis.

Naujoji moralė

Galiausiai kaip trečią pokyčių sritį dr. A.Švarplys įvardija kultūrinę sferą. Pasak jo, kartu su amžinos taikos ir nuolatinio ekonomikos bei socialinės gerovės kilimo vaizdiniu susiformavo pažangos įsitikinimas.

Pažangos politika dominuoja Vakarų elito sluoksniuose ir neretai įgauna antidemokratinius spaudimo, cenzūros, dominavimo pavidalus.

"Begalinė saviraiška, kurią užtikrina įvairios technologinės platformos, kaip "Facebook", "Instagram" ar "Twitter", kartu su naujosiomis žmogaus teisėmis sukūrė naująją moralę, pagal kurią viskas keičiasi, nėra jokių stabilių, objektyvių prigimties atramų bei autoritetų, pats žmogus yra absoliučiai laisvas subjektyviai, pagal savo jauseną spręsti savo likimą, net lytis neva yra tiktai socialiai konstruojamas dalykas. Geriausiai šią naująją moralę apibūdina žodelis "trans". Viskas turi būti peržengta: lytis, šeima, prigimtis, tautiškumas. Ir to jau seniai negalima nurašyti marginaliniams socialiniams judėjimams. Pažangos politika dominuoja Vakarų elito sluoksniuose ir neretai įgauna antidemokratinius spaudimo, cenzūros, dominavimo pavidalus", – sako dr. A.Švarplys.

Toks politinis pažangos sutarimas vyrauja ne tik Vakarų politikos, bet ir žiniasklaidos elito sluoksniuose. Pasak A.Švarplio, šiuo metu stebime klasikinį konfliktą.

"Kai kas nors monopolizuoja ar kitaip pradeda dominuoti valdžios – medijų ar politinių institucijų – lygiu, visuomenės apačios pradeda bruzdėti, kadangi jaučiasi prispaustos, mato, kad joms niekas neatstovauja. Todėl kyla judėjimai iš apačios, kurie dažnai neatsitiktinai vadinasi demokratiniais, laisvės ar alternatyviais", – dėsto politologas.

"Kadangi tautiškumas yra natūrali vienijanti žmogiškosios egzistencijos tapatybė, dauguma tokių sąjūdžių Vakarų Europoje yra nacionaliniai-tautiniai. Panašiai kaip ir mūsų Sąjūdis 1988 m. buvo tautinis ir kartu demokratinis. O kadangi, kaip jau sakėme, dabartinis Vakarų politinis ir žiniasklaidos elitas yra su globalaus neoliberalizmo tapatybe, visos didžiosios žiniasklaidos priemonės praktiškai demonizuoja tautinius demokratinius sąjūdžius, kuriuose, jei ir yra nacizmo, šovinizmo elementų, tai jie yra visiškai marginaliniai ir nesudaro esmės. Panašiai kaip Lietuvoje būtų keli Mindaugo Murzos vėliavnešiai, prisišlieję prie eitynių už šeimą", – aiškina jis.

Nukenčia, nes priešinasi

Šiandien pasaulinė žiniasklaida tikriausiai labiau nei kada nors anksčiau formuoja subjektyvius įvaizdžius. Puikus to pavyzdys yra tai, kaip vaizduojamas D.Trumpas, – dažnai perskaičius straipsnių antraštes atrodo, kad kalbama ne apie JAV prezidentą, bet apie infantilą, kuris nesiorientuoja daugelyje tarptautinės politinės arenos situacijų.

Pasak dr. A.Švarplio, tokios žiniasklaidos apšvietos esmė – D.Trumpas atstovauja tai amerikiečių visuomenės daliai, kuri priešinasi globalaus neoliberalizmo nešamai pažangai.

"Ekonomikos ir saugumo srityse Amerika kur kas tvirtesnė nei Europa, o kultūros ir moralės srityse reikalai ten prastesni. Amerikiečių visuomenė istoriškai paveldėjo didelę rasizmo problemą. Naujieji žmogaus teisių gynėjai tik dar labiau paaštrina šią seną bėdą ir dar labiau plečia socialinius konfliktus į naujas sferas", – sako jis.

"Matome naują didelį konfliktą dėl istorinių paminklų Pilietinio karo herojams, kaltinimai rasizmu jau skamba ir patiems JAV Konstitucijos kūrėjams, kitiems Vakarų kultūros genijams, kaip Williamas Shakespeare'as ar Platonas, reikalaujama nesilaikyti įstatymų ir priimti nelegalius imigrantus, daugiausia iš Meksikos. D.Trumpas buvo išrinktas žmonių, kurie nori sugrąžinti Amerikos nacionalinę idėją, valstybės sienas, konservatyvią ideologiją, todėl susilaukia itin pagiežingo puolimo iš kairiųjų JAV dienraščių, kurie nevengia šališkai formuoti nuomonę ir pernelyg dažnai piktnaudžiauja nuorodomis į D.Trumpo ar jo artimųjų asmenis, o ne į realią naujos administracijos politiką. Pats prezidentas sąmoningai nebendrauja su šalies didžiąja žiniasklaida ir renkasi "Twitter". Deja, bet visa tai tik dar labiau skaldo visuomenę ir silpnina šalį", – situaciją aiškina dr. A.Švarplys.

Ignoruojantis elitas

Sudėtingus laikus šiuo metu išgyvena ne tik JAV. Europoje šiandien vieni svarbiausių klausimų susiję su migracijos politika. Iš čia kyla žemyno islamizacijos grėsmės, keliančios visuomenės pasipiktinimą ir sudarančios visas sąlygas populizmui ir nacionalizmui augti, o populizmas ir nacionalizmas žiniasklaidoje dažnai vaizduojamas kaip dar viena naujoji grėsmė.

"Iš esmės matome beprecedentį politinį žiniasklaidos dominavimą – šališkai formuojamas naujienas. Visiškai teisėti, natūralūs ir pagrįsti eilinių žmonių poreikiai turėti saugią aplinką, tvarką, vietinę kultūrą ir normas yra vadinami populizmu, radikaliu nacionalizmu ir neapykanta. Daugumos Vakarų šalių, ypač Vokietijos, Švedijos ir pastaruoju metu – Ispanijos, politinis elitas su didžiausiais žiniasklaidos kanalais akivaizdžiai ignoruoja šiuos poreikius ir teises", – sako dr. A.Švarplys.

Mes jau neturėsime tradicinės kairės ir dešinės. Pavadinimai neišgelbės ir nieko realiai nepasakys.

"Dar daugiau – matome, kad jie net pradeda kariauti su savo piliečiais, nukreipdami kalbą nuo nusikaltimų ir saugumo problemų į neva kylantį fašizmą ir nacionalizmą. Tai beprecedentis dalykas. Vidinis šalies elitų dominavimas ir aklumas savo piliečiams stumia visą socialinę ir politinę sistemą link dar didesnės poliarizacijos, ir tai jau atsispindi ir nacionaliniuose rinkimuose", – teigia politologas.

Dvi stovyklos

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, neseniai viešėdamas Italijoje, pasakė: "Šiuo metu Europoje yra dvi stovyklos. Vienai jų vadovauja Emmanuelis Macronas (...) Jis vadovauja politinėms jėgoms, palaikančioms imigraciją. O mes (veikiausiai mintyje turėta Vengrija, Lenkija, Čekija, Austrija, Italija) norime sustabdyti nelegalią imigraciją."

Kalbėdamas apie šių dviejų priešiškų Europos stovyklų pergalės perspektyvas dr. A.Švarplys teigia, kad, kol šiuolaikinė kai kurių Vakarų Europos šalių migracijos politika bus nukreipta į kuo didesnę socialinę-finansinę pagalbą nelegaliems migrantams, o ne į tvarkos ir įstatymų laikymosi užtikrinimą ir valstybės sienų apsaugą, tol visos kitos priemonės bus tik bandymas tvarkytis su padariniais, o ne priežastimis.

"Dar tolesnės sąlygos nelegaliai migracijai driekiasi į Afriką – Subsacharą, kur jau dabar yra susikaupęs milžiniškas potencialas – didelis žmonių kiekis, pasiruošusių atvykti į Europą. Svarbiausia – vidinė politinė nuostata, kuri visiškai neadekvačiai traktuoja nelegalius migrantus kaip būsimus inžinierius, medikus, futbolo ir pop kultūros žvaigždes. Atrodo, kad kai kurios Vakarų šalys neteko politinės valios ginti nacionalinę valstybę, jos sienas ir piliečius. Ar tai tik nebus jau aptarto globalaus neoliberalizmo politikos, įsivyravusios per kelis pastaruosius dešimtmečius, padarinys?" – retoriškai klausia politologas.

Mirštanti kairė

Ne vienas politiką sekantis asmuo šiandien pastebi, kad Europoje beveik neliko ir tikrosios politinės kairės. Kur ji dingo? "Tai iš dalies paprasta paaiškinti. Sėkminga Europos integracija ir pastarųjų dešimtmečių pasaulinė Vakarų kapitalo plėtra užtikrino socialinę gerovę europiečiams. Išnyko aštrūs politiniai konfliktai, kuriems seniau atstovavo kairės ir dešinės skirtis. Politinė kairė dabar užsiima ne darbo konfliktu, bet saviraiškos teisėmis, arba kitaip – mažumomis, ypač seksualinėmis. Marksistinė kairė ilgą laiką – netgi nuo Stalino Rusijos laikų – nekentė "supuvusio Vakarų kapitalizmo", kuris be saiko išnaudoja žmogų ir panardina jį į dirbtinę prekinę egzistenciją. Nors globalizacijoje darbo konfliktas atsinaujina, nes kapitalas išeina svetur ir palieka vietinius žmones be darbo, kairė visą savo politinę energiją nukreipia ne į tai, bet į gyvūnų teises, aplinkosaugos problemas, homoseksualų teises ir t.t.", – aiškina dr. A.Švarplys.

Pasak jo, esant dabartinei Europos migracijos krizei, kairė rado migrantą, politinį pabėgėlį, kurį neva reikia gelbėti nuo to paties "supuvusio baltojo kapitalizmo bei rasizmo ar nacionalizmo".

"Todėl Vakarų šalių politikoje matome didelę kairės ir globalaus neoliberalizmo konsolidaciją. Formuojasi naujas konfliktas: susivienijusi globalistinė stovykla – kairė, dešinė ir liberalai – vienoje pusėje ir užmirštos visuomenės apačios, apimančios viso politinio spektro lūzerius. Kairė ir dešinė netenka prasmės. Vietoj jos artėja globalistų ir nacionalinių antiglobalistų konfliktas", – atskleidžia politologas.

Per pastaruosius Vokietijos Bundestago rinkimus socialdemokratai (SPD) sulaukė mažiausio rinkėjų palaikymo nuo Antrojo pasaulinio karo. Neseniai paskelbta naujiena, kad Vokietijoje įkuriamas naujas kraštutinės kairės judėjimas "Kelkitės", kuris sieks tapti atsvara kanclerės Angelos Merkel politikai, iškart daugelio nuvertintas kaip gerokai pavėluotas.

Dr. A.Švarplys sako, kad tiek Vokietijoje, tiek ir visoje Europoje politinė kairė, kaip, beje, ir dešinė, gali prisikelti tiek, kiek pradės atstovauti savo tradiciniams principams: socialiniam teisingumui ir konservatyviai pasaulėžiūrai.

"Kadangi ekonominės-socialinės sąlygos keičiasi dėl globalizacijos ir saviraiškos tendencijų, tektoniškai persigrupuoja tradicinės politinės skirtys. Manau, kad šis procesas yra negrįžtamas. Mes jau neturėsime tradicinės kairės ir dešinės. Pavadinimai neišgelbės ir nieko realiai nepasakys. Svarbiausia – kad būtų išlaikytas realus, o ne elitinis, demokratijos ir piliečių atstovavimo mechanizmas", – sako dr. A.Švarplys



NAUJAUSI KOMENTARAI

kaunietė

kaunietė portretas
Tai labai išsamus straipsnis: labai svarbūs dalykai paaiškinta suprantamai, aiškiai. Ačiū p. A. Švarpliui - visada laukiu ir skaitau Jūsų išreikštas mintis. Nustebino Kauno dienos portalas, kuris ryžosi išspausdinti drąsius politologo pastebėjimus ir apibendrinimus.

kauniete

kauniete portretas
OOO! EKSELENT! Dr, A.S. ishsake sakraliskiausias mintis kiekvieno tautiecio ACIU !uz mintis isdestytas ir aktualias 95% tautieciu [ir kitu tautu!!] Naujoves yra gerai taciau uzmirsti kas ESI ir gyventi pagal atvykeliu normas TAI JAU NUSIKALTIMAS tautai[ir nutautejimas ]Mes norim likti garbingais lietuviais savo zemeje ir gerbti kaimynu valstybiu paprocius [bet tik gerbti,o ne nutauteti]ACIU uz nuostabu rasini aktualu kiekvienam
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių