Jų teigimu, Maskvos agentai kuria netikras įmones, verbuoja tarpininkus ir pasitelkia kibernetinius šnipus bei programišius, kurie renka informaciją, taip pat galinčią praversti atakuojant svarbią infrastruktūrą.
Ketverius metus taikomos tarptautinės sankcijos apribojo Maskvos galimybes įsigyti mašinų, technologijų ir tyrimų iš Europos, o varginantis karas Ukrainoje nualino svarbiausias pramonės šakas ir pastūmėjo šalį prie galimos finansų krizės.
„Jie tikrai žino, ko jiems reikia“, ir deda „rimtas pastangas“, kad įsigytų pažangių staklių, gamyklų įrangos, tyrimų ir dvejopo naudojimo technologijų, sakė Švedijos saugumo tarnybos operacijų vadovo pavaduotojas Christofferis Wedelinas (Kristoferis Vedelinas).
Rusija siekia pažangiausių tyrimų, gynybos technologijų ir programinės įrangos
Švedijoje Rusijos taikiniu tapo gynybos pramonė ir pažangiausi tyrimai, susiję su moderniausia šalies ginkluote, pavyzdžiui, naikintuvais „Gripen“, teigė Ch. Wedelinas. Jo teigimu, taip pat bandoma įsigyti civiliniams tikslams sukurtų kamerų ir lazerių technologijų, kurias būtų galima integruoti į Rusijos ginklų sistemas.
Suomijos saugumo ir žvalgybos tarnybos direktorius Juha Martelius (Juha Martelijus) pažymėjo, kad Maskva taip pat bando pavogti technologijas, kurios padėtų jai neatsilikti nuo Vakarų arba įgyti pranašumą ateinančiais dešimtmečiais.
„Kalbame apie kosmoso technologijas, kvantines (,..) Arkties technologijas, jūrų technologijas“, – sakė jis ir pridūrė, kad kosmoso technologijų Rusijai reikia „jau dabar“, tačiau plačiau to nekomentavo. Šalys tokias technologijas naudoja palydovinėms nuotraukoms, ryšiams ir navigacijai.
J. Martelius teigimu, Rusijai taip pat reikia sankcionuotų kompiuterinių technologijų ir staklių programinės įrangos atnaujinimų.
Visos Rusijos saugumo ir žvalgybos tarnybos prisideda prie valstybės pastangų tai gauti.
Trečiadienį Jungtinės Karalystės (JK) elektroninės žvalgybos agentūros GCHQ direktorė Anne Keast-Butler (En Kist Batler) apkaltino Rusiją „negailestingai nusitaikius“ į JK ir jos sąjungininkes Europoje, vagiant technologijas bei planuojant diversijos aktus ir pasikėsinimus nužudyti.
Gegužę Švedijos pareigūnai įkalino du asmenis, įtariamus sankcijų pažeidimu, susijusiu su viena Turkijos įmone, kuri į Rusiją išsiuntė dešimtis metalo apdirbimo ir tekinimo staklių siuntų.
Ch. Wedelinas pabrėžė, kad technologijų įsigijimo schemoms darantis vis sudėtingesnėms, įmonės turi labiau suprasti, jog jos pačios to nežinodamos gali tapti Rusijos karo tiekimo grandinės dalimi.
„Visos Rusijos saugumo ir žvalgybos tarnybos prisideda prie valstybės pastangų tai gauti“, – sakė jis.
Žvalgybos pareigūnai: Rusijai mažiau rūpi būti prigautai
Maskva taip pat vykdo kibernetines atakas prieš Europos įmones ir ypatingos svarbos infrastruktūrą, siekdama surinkti informaciją, kuria galėtų pasinaudoti, „kai tik atsiras proga ir kai tai pasitarnaus jų tikslams“, sakė Ch. Wedelinas. Konkrečiai jis minėjo praėjusiais metais įvykdytą ataką prieš vieną iš Švedijos elektrinių.
Su Rusija susiję subjektai bandė „sunaikinti“ jėgainę, tačiau jiems nepavyko, nes sistema aptiko įsibrovimą, teigė Ch. Wedelinas. Jo teigimu, ataka iš dalies buvo siekiama susilpninti Vakarų paramą Ukrainai.
Iki tol Švedijos saugumo tarnybos dažniausiai stebėdavo žvalgybą prieš galimas atakas, informacijos rinkimą arba su kibernetiniais nusikaltėliais susijusią veiklą. Ši ataka žymėjo Rusijos veikimo metodų „lūžį“, sakė Ch. Wedelinas.
„Jiems neberūpi, kad po jų veiksmų gali būti nustatyta jų tapatybė, todėl siekdami savo tikslų jie prisiima didesnę riziką“, – sakė jis.
Ekonominės problemos Rusijoje intensyvėja
Estijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Kaupo Rosinas (Kaupas Rosinas) teigė, kad vis agresyvesnė Rusijos taktika gali rodyti didėjantį vidaus susirūpinimą dėl šalies ekonomikos, kuriai „sekasi visiškai prastai“.
J. Martelius teigimu, šiuo metu apie trečdalį Rusijos bendrojo vidaus produkto skiriama karo reikmėms. Karas ir po jo sekusios sankcijos sulėtino augimą bei paskatino sunkiai suvaldomą infliaciją.
K. Rosinas sakė, kad Rusijos pareigūnai planavo, jog 2026 metais biudžeto deficitas sieks 3,7 trln. rublių (44,59 mlrd. eurų), tačiau vasario pabaigoje jis jau buvo pasiekęs apie 3,4 trln. rublių (40,98 mlrd. eurų).
Vasario 28 dieną prasidėjęs karas Irane suteikė postūmį, nes dėl jo smarkiai pakilo naftos kainos. JAV pritaikė sankcijų išimtis rusiškos naftos pardavimui, o JK sušvelnino savo sankcijas, bandydama sumažinti pasaulines degalų kainas.
Nuo to laiko padidėjusios pajamos tikriausiai pagerino Rusijos biudžetą, tačiau „tai jų neišgelbės“, sakė K. Rosinas, pridurdamas, kad jei Vakarų spaudimas išliks, Maskva metų pabaigoje gali susidurti su finansų krize.
K. Rosinas teigė, kad jo tarnybos gauti žvalgybos duomenys rodo niūresnes Rusijos pareigūnų nuotaikas pastarąjį pusmetį, o naratyvai apie „visišką pergalę“ Ukrainoje išblėso. JK žvalgybos vadovė A. Keast-Butler nurodė, kad nuo pilno masto invazijos pradžios 2022 metais Ukrainoje žuvo beveik 500 tūkst. Rusijos karių.
Rusija ir Ukraina savo kovinių nuostolių skaičius dažniausiai laiko paslaptyje.
K. Rosinas, remdamasis žvalgybos pranešimais, teigė, kad dėl įstrigusios pažangos mūšio lauke ir ekonominių sunkumų daugelis Rusijos pareigūnų privačiai klausia, „kam visa tai reikalinga“.
Suomijos žvalgybos vadovas J. Martelius teigė, kad nors kai kurios ataskaitos apie karą Ukrainoje prieš patenkant ant prezidento Vladimiro Putino stalo galėjo būti „išvalytos“, jis mano, kad Rusijos lyderis turi gana aiškų ekonominių iššūkių vaizdą.
Tačiau tai nereiškia, kad įvyks politinių pokyčių.
„Labai pavojinga (...) pradėti analizuoti Rusiją taip, tarsi ji būtų tokia pat šalis kaip mūsų, – sakė J. Martelius. – Taip nėra.“
