Ką daryti, kai nėra darbo, o išgyventi reikia? Palestiniečiams tenka spjauti į nacionalinius jausmus. Tūkstančiai jų darbuojasi žydų naujakurių gyvenvietėse.

Vakarų Krante stūkso žydų naujakurių gyvenvietė Nili. Čia dirba 44 metų elektrikas Ziadas Abu Naras iš Palestinos. Jis montuoja šviestuvus ant neseniai nudažytos vieno pastato sienos.

Pastatas priklauso vienai Izraelio nekilnojamojo turto bendrovei. Ši pardavinėja namus žydų naujakuriams, kurie kraustosi į pačią Vakarų Kranto širdį.

Tūkstančiai palestiniečių nelegaliai dirba naujakurių namuose. Bet juk jie padeda žydams kolonizuoti jų tėvynę?

"O ką daryti – mes neturime kito darbo... – aiškino elektrikas Z.Abu Naras. – Jei būtų kito darbo, tikrai nebūtume čia.

Ekonominė ir socialinė padėtis Vakarų Krante – sunki. Nedarbas čia siekia net 30 proc. Nors milijardai, į Palestiną atplaukiantys iš viso pasaulio, padėjo šalies administracinę sostinę Ramalą paversti iš pažiūros klestinčiu miestu, kaimiški Vakarų Kranto regionai skendi skurde.

Z.Abu Naras kilęs iš mažo kaimelio Beit Ur al Tahtos. Jis turi tris vaikus, kuriuos reikia išlaikyti.

Deja, pasak vyro, arabų kaimuose ne tik nėra darbo, tačiau ir užmokestis menkas.

"Jei nori ką nors nusipirkti, viskas labai brangu. Aš tiek neuždirbu, kad galėčiau pramisti", – sakė vyras.

O kainos Vakarų Krante – didelės. Litras pieno čia kainuoja 12 šekelių (beveik 8 litus), elektros ir degalų kainos – bemaž du kartus aukštesnės nei Jungtinėse Valstijose.

21 metų statybininkas Issa pabrėžė, kad dirbi pas naujakurius – kur kas labiau apsimoka nei bet kur Palestinoje.

Issa ką tik paliko darbą Palestinoje veikiančiame pakavimo fabrike ir perėjo dirbti į statybas.

"Čia moka tris kartus daugiau", – džiaugėsi vyras, šluodamas statybines šiukšles.

Šiuo metu Vakarų Krante gyvena nuo 300 iki 500 tūkst. žydų. Iš viso čia pastatytos 225 naujakurių gyvenvietės. Šiuo metu pradėtos 1850 naujų pastatų statybos.

Namai čia pigūs, todėl į juos keliasi nemažai gyventojų iš Izraelio. Naujakuriai mėgaujasi mokesčių ir transporto lengvatomis, o sostinėje Tel Avive gyvenimas – gerokai brangesnis.

Žydai su mielu noru samdo darbininkus iš Palestinos, nes jiems reikia mokėti mažesnes algas. Izraelyje minimali alga tris kartus viršija Palestinoje mokamą.

Skaičiuojama, kad šiuo metu Izraelio naujakuriams dirba per 100 tūkst. palestiniečių.

Pasak vietos gyventojų, nemažai Palestinos jaunimo, kuris neemigravo, dirba statybose.

"Socialinių problemų dėl prastos ekonominės situacijos Vakarų Krante – apstu. Skurdas paliečia kiekvieną. Žmonės jaučiasi kaip kalėjime", – pasakojo Muhummadas Khaledas Tari, vienos palestiniečių gyvenvietės administratorius.

Tiesa, Ramaloje, kuri laikoma administracine Palestinos sostine ir verslo centru, situacija – kitokia.

Čia veikia prabangūs restoranai, stūkso vilos, važinėja geri automobiliai. Nors Palestinos ekonomika ir auga, kaip rodo skaičiavimai, nedarbas ir išsikerojusi korupcija skatina socialinę įtampą.

Samiras Awadas, Birzeito universiteto Ramaloje politikos mokslų profesorius, pabrėžė: "Taip, ekonomika Vakarų Krante auga. Tačiau mes kalbame tik apie paslaugų ekonomiką, nėra realios pramonės."

Profesorius pridūrė, kad palestiniečių ekonomika diena iš dienos praranda savarankiškumą. Gamyba per pastaruosius metus smuko, o importas tik auga.