LRT žurnalistas Edvardas Špokas lankosi pabėgėlių stovykloje Lesbo saloje, į kurią kasdien atplaukia apie pusantro tūkstančio pabėgėlių. Jis pasakoja, kad migrantai čia suskirstyti į dvi grupes: sirus ir iš kitų šalių atvykstančius žmones. Pastariesiems migracijos kelias yra tikrai sudėtingesnis.

Pagrindinėje salos stovykloje, įkurtoje Graikijos valdžios ir Jungtinių Tautų Organizacijos, gyvena tik sirų pabėgėlių šeimos, kurios perkeliamos į stovyklą, kai įsiregistruoja ir laukia, kol pateks į žemyninę dalį. Šeimos čia būna maždaug 2 dienas.

Už kelių kilometrų nuo šios stovyklos yra pabėgėlių identifikavimo centras, kur pabėgėliai patenka pirmiausiai. Ten vėlgi yra atskiros eilės sirams ir pabėgėliams iš kitų šalių. Sirai dažniausiai dokumentus susitvarko gana greitai – užtrunka iki dienos.

Kitiems yra sudėtingiau: afganistaniečiai, marokiečiai, pakistaniečiai dokumentų laukia ir po kelias paras. Tai jie daro gyvendami visiškai šalia registracijos centro ir ten sąlygos, kaip pasakoja E. Špokas, yra gerokai kuklesnės. Nors jiems padeda savanoriai ir dalina sausus drabužius, gyventi tenka palapinėse, kai tuo metu sirai glaudžiasi specialiai pritaikytuose namukuose. Dieną saloje temperatūra būna apie 15 laipsnių, tačiau naktį nukrenta iki 5–6 laipsnių, tad be tinkamų palapinių ir miegmaišių žmonėms čia gali kilti rimtas pavojus.

Daugiau apie Lesbo salos migrantus – įraše.