P. Afrikoje minimos 30-osios N. Mandelos paleidimo iš kalėjimo metinės

Pietų Afrikos prezidentas Cyrilas Ramaphosa (Sirilas Ramafosa) antradienį paminėjo 30-ąsias Nelsono Mandelos paleidimo iš kalėjimo metines toje pačioje vietoje, kur vienas kovos su apartheidu lyderių pasakė savo pirmąją kalbą laisvėje.

1990-ųjų vasario 11-ają N. Mandela iš Keiptauno rotušės balkono kreipėsi į džiūgaujančią minią, o mikrofoną jam kalbant laikė C. Ramaphosa, kuriam tuo metu buvo 37 metai. Buvo praėjusios vos kelios valandos nuo N. Mandelos paleidimo iš kalėjimo, kur jis praleido daugiau kaip 27 metus.

Tai buvo pirmoji didelė į laisvę išėjusio N. Mandelos kalba ir svarbi akimirka Pietų Afrikos atgimimui, žlugus baltųjų mažumos valdymui.

„Diena, kai Mandela buvo išlaisvintas, buvo diena, kai mes visi supratome, kad apartheidas yra miręs ir pasibaigęs. Tai buvo akimirka, kai pasaulis tiesiogine to žodžio prasme sustojo“, – į tūkstančius žmonių, susirinkusių prie rotušės, kreipėsi C. Ramaphosa.

„Jis atsistojo čia šnekėti, o aš laikiau mikrofoną“, – sakė prezidentas, stovintis šalia didžiulės N. Mandelą vaizduojančios statulos.

„Niekas negalėtų apibūdinti tos trumpos akimirkos, kai mikrofonas sutraškėjo“, – tęsė jis.

„Tai buvo akimirka, kurios visi laukė – pirmųjų Nelsono Mandelos žodžių. Ir jis ištarė savo pirmuosius žodžius: „Stoviu priešais jus ne kaip pranašas, o kaip žmonių tarnas“, – kalbėjo C. Ramaphosa. – Tai amžinai bus prisimenama kaip viena įsimintiniausių dienų pasaulio istorijoje.“

Paleistas spaudžiamos vyriausybės

N. Mandela 1964 metais buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos dėl tariamo sabotažo.

Nelaisvėje jis praleido daugiau nei 27 metus. Iš pradžių jis buvo nusiųstas į kalėjimą Robeno saloje, kur praleido 18 metų, 1982-aisiais buvo perkeltas į Polsmoro kalėjimą Keiptaune, o vėliau – į kalėjimą „Victor Verster“ netoliese esančiame Perle.

Į laisvę N. Mandela išėjo kelios dienos po to, kai paskutinysis šalies apartheido lyderis Frederikas Willemas de Klerkas (Frederikas Vilemas de Klerkas) panaikino Afrikos nacionalinio kongreso (ANC) ir kitų išsilaisvinimo judėjimų draudimą.

Po 27 metų, šešių mėnesių ir šešių dienų nelaisvėje N. Mandela išėjo į laisvę iš kalėjimo Perle, kur jo pasveikinti susirinko šimtai ANC šalininkų, mojuojančių juodai žaliai auksine partijos vėliava. Tada N. Mandelai buvo 71 metai.

N. Mandela drauge su tuometine žmona Winnie (Vini) pasveikino džiūgaujančius žmones iškėlę kumščius ir prasibrovė pro minią iki automobilio, kurį toliau lydėjo policija.

C. Ramaphosa sakė, kad apartheido vyriausybė sulaukė didžiulio spaudimo paleisti į laisvę N. Mandelą.

„Tai neįvyko iš F. W. de Klerko gerumo... Tai neįvyko todėl, kad jis būtų užjautęs Mandelą ar būtų buvęs geros širdies žmogus“, – tvirtino Pietų Afrikos prezidentas.

C. Ramaphosa ketvirtadienį skaitys savo metinį pranešimą. Jis pripažino, kad šalis susiduria su „daug išbandymų“, įskaitant „aukštą nedarbo lygį,.. gėdingą moterų ir mergaičių žudymą, korupcijos smarvę“.

„Tai kelia grėsmę, kad išnyks mūsų demokratiniai pasiekimai“, – teigė jis.

Lebona Motlatla, kuris antradienį klausėsi C. Ramaphosos kalbos, sakė manantis, kad N. Mandela nebūtų patenkintas dabartine Pietų Afrikos būkle.

„Tai, ką Mandela turėjo galvoje [kalbėdamas apie] laisvę visiems, buvo maistas ant stalo ir darbas visiems“, – tvirtino jis naujienų agentūrai AFP.

„Manau, kad [N. Mandela būtų] nusivylęs, nes yra daug korupcijos“, – pridūrė vyras.

Mbuyi Nase (Mbujis Nasė) tebuvo paauglys iš Rytų Kyšulio, kai N. Mandela pasakė savo istorinę kalbą. Jis sakė, kad apie N. Mandelos išlaisvinimą jam pranešė jo mokyklos direktorius.

„Smarkiai šventėme“, – prisiminė jis.

Po N. Mandelos paleidimo ilgus metus buvo įtemptai deramasi dėl valdžios perdavimo juodaodžių daugumai.

Nobelio taikos premijos laureatas N. Mandela 1994 metais tapo pirmuoju demokratiškai išrinktu Pietų Afrikos prezidentu.

Po vienos penkerių metų kadencijos jis pasitraukė iš valdžios, o 2013-ųjų gruodžio 6 dieną mirė. Tada jam buvo 95 metai.

Liberijos taikos aktyvistė Leymah Gbowee (Leima Gbovė), Nobelio taikos premijos laureatė, taip pat pasisakė per N. Mandelos 30-ųjų išlaisvinimo metinių minėjimą.

Ji kritikavo Afrikos lyderius dėl jų „nejautraus požiūrio“.

N. Mandelos „išėjimas iš kalėjimo turėjo užtikrinti, kad Afrika būtų išlaisvinta iš mūsų protų kalėjimo. Mums nebereikia būti godumo, skurdo ir korupcijos įkaitais“, sakė ji.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių