Buvusio FST papulkininkio informatorius slapstosi, nes baiminasi dėl savo gyvybės

Pasikėsinimo Londone į buvusio Rusijos federalinio saugumo tarnybos (FST) papulkininkio Aleksandro Litvinenkos gyvybę byloje - naujas posūkis: politinio pabėgėlio informatorius italas Marijus Skaramela pradėjo slapstytis, nes bijo, kad ir su juo bus pamėginta susidoroti.

Britanijos valdžia ir žiniasklaida, šiam incidentui iš pradžių beveik neskyrusios dėmesio, sukruto. Policija nukentėjusiajam paskyrė apsaugą, o laikraščiai piktai prabilo apie politinių perbėgėlių persekiojimą ir net jų naikinimą Britanijoje.

Perdavė svarbios informacijos

A.Litvinenka, 2001 metais po konflikto su FST vadovybe pabėgęs į Britaniją ir vėliau gavęs šios šalies pilietybę, lapkričio 1-ąją pateko į ligoninę su apnuodijimo požymiais.

Tai atsitiko po to, kai jis viename Londono restoranų susitiko su italu profesoriumi M.Skaramela, kuris buvusiam FST karininkui perdavė svarbios informacijos apie žurnalistės Anos Politkovskajos nužudymą.

BBC vakar pranešė, kad M.Skaramela tvirtina, jog jo pėdomis “eina rusai ir čečėnai”, todėl profesorius priverstas slapstytis.

Po A.Politkovskajos nužudymo žiniasklaida daugiausiai dėmesio skyrė vienai versijai. Pagal ją žurnalistės nutildymu buvo suinteresuota promaskvietiška Čečėnijos vyriausybė, kurios pajėgos maištingoje respublikoje dažnai griebiasi įtariamųjų grobimų bei kankinimų, ir Rusijos federalinė valdžia, į tokius įstatymų ir žmogaus teisių pažeidimus žiūrinti pro pirštus.

Pasak britų naujienų agentūros “Press Association”, sužinojęs, kas nutiko A.Litvinenkai, italas nuskubėjo į Britanijos ambasadą Romoje, kur susitiko su abiejų šalių slaptųjų tarnybų atstovais. Juos profesorius įtikinėjo, kad su buvusio FST karininko apnuodijimu jis neturi nieko bendra. Dabar M.Skaramela slapstosi.

Būklė smarkiai pablogėjo

A.Litvinenkos sveikatos būklė savaitgalį smarkiai pablogėjo. Britų toksikologas Džonas Henris, gydantis buvusį FST karininką, pareiškė, kad ligonis gavo potencialiai mirtiną nuodų dozę.

Medikai paskelbė, kad A.Litvinenka apnuodytas ne tik taliu - labai nuodinga bekvape ir bespalve medžiaga, bet ir kitomis nuodingosiomis medžiagomis, tačiau kokios jos, kol kas nenustatyta.

Būtent dėl antros rūšies nuodų smarkiai pablogėjo paciento imuninė sistema, teigia britų žiniasklaida. Laikraštis “Mail on Sunday”, remdamasis medikų šaltiniais, pranešė, kad ligoniui sutriko inkstų veikla, gebėjimas kalbėti ir slenka plaukai; jį visą laiką pykina.

A.Litvinenka atrodo “kaip senis”, kai kuriais duomenimis, jo galimybės išgyventi sudaro 50 proc. Apie galimybes pasveikti bus galima kalbėti po kelių savaičių, konstatuoja “Mail on Sunday”.

Saugomas ištisą parą

Dėl mėginimo nunuodyti A.Litvinenką iškelta baudžiamoji byla. Londono policija ištisą parą saugo buvusio FST darbuotojo palatą.

A.Litvinenka pabėgo į Britaniją po to, kai viešai paskelbė, kad FST vadovybė jam ir dar keliems jo kolegoms įsakė surengti pasikėsinimą į garsų Rusijos verslininką Borisą Berezovskį, patekusį į prezidento Vladimiro Putino nemalonę iš karto po to, kai jis tapo Kremliaus šeimininku.

A.Litvinenka jau emigracijoje parašė knygą “FST sprogdina Rusiją”, kurioje įrodinėjo, kad gyvenamuosius namus Maskvoje ir kituose Rusijos miestuose susprogdino šios šalies slaptosios tarnybos, kaltę už tai primesdamos čečėnų sukilėliams. Kaip tik po šių sprogdinimų Čečėnijoje prasidėjo antrasis karas.

Po kurio laiko į Londoną pabėgo ir B.Berezovskis, vėliau irgi gavęs Britanijos pilietybę. Rusijos valdžia yra pateikusi jam kriminalinių kaltinimų ir paskelbusi jo tarptautinę paiešką.

Grėsmingas įspėjimas kitiems

Britanijos žiniasklaida A.Litvinenkos istorijai dabar skiria daug daugiau dėmesio, negu tai buvo lapkričio pradžioje. Kai kurių Londono laikraščių antraštės - gana kategoriškos.

“Apnuodyti dviejų šalių santykiai”, “Buvęs FST karininkas nunuodytas, nes buvo Putino priešas”, “Nuodijimo byla meta šešėlį Kremliui”. Tokie ir panašūs teiginiai mirga pirmuosiuose Britanijos laikraščių puslapiuose.

Redakcinį straipsnį A.Litvinenkos istorijai paskyrė “The Times”. “Litvinenka, politinis pabėgėlis, buvo Kremliaus galvos skausmas, nes buvo ryškus Putino oponentas. Todėl įtarimas krinta ant Rusijos valdžios, kuri tokiu būdu norėjo ne tik galutinai nutildyti patį Litvinenką, bet ir grėsmingai įspėti kitus Kremliaus kritikus. Jeigu šie įtarimai bus įrodyti, galima bus konstatuoti, kad Rusija padarė vieną grubiausių Britanijos įstatymų pažeidimų”, - teigia laikraštis.

“Ši istorija, - tęsia mintį “The Times”, - kvepia šaltuoju karu ir primena, kad ne visi su šiuo karu susiję nemalonumai nuėjo į praeitį.

Litvinenka - Britanijos pilietis, ir jokioms slaptosioms tarnyboms neleidžiama žudyti britų jų teritorijoje. Jeigu Maskvos kaltė bus įrodyta, Londonui teks imtis ryžtingų atsakomųjų žingsnių”.

Italas neturi nieko bendra

Kitas garsus politinis pabėgėlis, buvęs KGB generolas Olegas Kaluginas, teigia, jog A.Litvinenka buvo nubaustas už tai, kad griežtai kritikavo V.Putino politiką. “Po to, kai Rusijos Federacijos taryba davė prezidentui leidimą panaudoti slaptąsias tarnybas kovai užsienyje neva su tarptautiniu terorizmu, tos tarnybos nesidrovėdamos išmėgino šį metodą. FST kasta baisiai nekenčia “išdavikų”, todėl buvo nuspręsta Litvinenką nutildyti visiems laikams”, - O.Kalugino žodžius citavo interneto svetainė “NEWS.ru.com”.

Dar vienas garsus perbėgėlis, buvęs KGB karininkas Olegas Gordijevskis, gyvenantis Londone, vietos žurnalistams sakė, kad “Litvinenką nunuodijo buvęs jo draugas ir kolega, kurį FST slapta užverbavo kalėjime, o italas profesorius su šiuo nusikaltimu neturi nieko bendra.

“Tas žmogus anksčiau buvo artimas Borisui Berezovskiui, vėliau pateko į kalėjimą. Po kurio laiko jis netikėtai išėjo į laisvę, tapo verslininku ir praturtėjo”, - O.Gordijevskio žodžius citavo BBC.

Pasak O.Gordijevskio, kuris pasikėsintojo pavardės neminėjo, Litvinenka su savo buvusiu draugu ir kolega išgėrė po “puodelį arbatos”. Tačiau, britų policijos duomenimis, tą dieną A.Litvinenka buvo susitikęs su dar keliais žmonėmis.

Maskva kategoriškai neigia

Tuo tarpu oficialūs Rusijos atstovai tvirtina, kad A.Litvinenka nebuvo ta figūra, dėl kurios reikėjo kelti tokį triukšmą.

“Litvinenka - ne ta figūra, kuri reikalauja didelio dėmesio. Šis žmogus garsėja tik skandalingais pareiškimais, kad jį ketinama nužudyti, tačiau jis tėra Berezovskio išlaikytinis, kuriam reikia už išlaikymą atidirbti. Rusijos slaptosios tarnybos seniai atsisakė tokių metodų, nes nenori terliotis rankų”, - svetainei “NEWS.ru.com” sakė Maskvos strateginių vertinimų ir analizės instituto direktorius Vagifas Huseinovas, 1988-1991 metais vadovavęs Azerbaidžano KGB.

Tačiau Rusijos kompartijos narys, Valstybės Dūmos saugumo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Viktoras Iliuchinas sakė neatmetąs galimybės, kad Rusijos slaptosios tarnybos surengė pasikėsinimą į Litvinenką.

“Buvęs FST karininkas jau seniai erzino Rusijos valdžią, jis tikriausiai ir labai daug žinojo. Gavusios teisę naikinti užsienyje savo priešininkus, slaptosios tarnybos paskubėjo likviduoti ramybės drumstėją. Gali būti, kad paskutiniu kantrybės lašu tapo Litvinenkos ketinimas papasakoti visą tiesą apie Politkovskajos nužudymą”, - samprotavo V.Iliuchinas.

Maskvos laikraštis “Novyje izvestija” citavo anoniminį šaltinį, dirbantį FST ir sakiusį: “Tai yra kitų valstybių slaptųjų tarnybų provokacija. Jeigu mums būtų prireikę atsikratyti Litvinenkos, būtume suradę geresnį būdą - ne tokį triukšmingą ir viešą. Šia provokacija siekta sugadinti mūsų šalies įvaizdį”.

Tačiau A.Politkovskaja iki pat savo žūties tvirtino, kad FST savo priemonių arsenale naudoja ir nuodus. Kai kilo Beslano krizė, ši garsi žurnalistė skrido į Šiaurės Kaukazą, kad kaip nors prisidėtų prie įkaitų išgelbėjimo.

Lėktuve A.Politkovskaja paprašė atsigerti. Po kelių valandų ji atsidūrė ligoninėje - jai diagnozuotas nesunkus apsinuodijimas.

Kai A.Politkovskaja išėjo iš ligoninės, Šiaurės Kaukazas raudojo dėl žuvusių įkaitų.

Dėl žurnalistės apnuodijimo buvo pradėtas tyrimas, bet po kelių mėnesių nutrauktas.