Nuo Lietuvos iki Italijos: visuomeninė žiniasklaida patiria precedento neturintį spaudimą Pereiti į pagrindinį turinį

Nuo Lietuvos iki Italijos: visuomeninė žiniasklaida patiria precedento neturintį spaudimą

2026-01-20 12:23
BNS inf.

Visuomeninė žiniasklaida Europoje susiduria su virtine naujų grėsmių, įskaitant stiprėjančių kraštutinių dešiniųjų vykdomą priežiūrą, biudžeto mažinimą ir aštrią konkurenciją besikeičiančioje žiniasklaidos aplinkoje.

Nuo Lietuvos iki Italijos: visuomeninė žiniasklaida patiria precedento neturintį spaudimą
Nuo Lietuvos iki Italijos: visuomeninė žiniasklaida patiria precedento neturintį spaudimą / Asociatyvi Scanpix nuotr.

Nuo Lietuvos iki Italijos ir tokiose Europos galybėse kaip Jungtinė Karalystė (JK), Prancūzija ir Vokietija, visuomeninėmis lėšomis finansuojama žiniasklaida, anot stebėtojų, susiduria su tokiomis krizėmis, kokių dar nebuvo.

Iššūkiai yra įvairūs: nuo ekonominių iki technologinių – dėl konkurencijos su skaitmeninėmis platformomis – ir geopolitinių, 2025 metų ataskaitoje įspėjo žiniasklaidos priežiūros grupė „Žurnalistai be sienų“ (RSF).

Pavyzdžiui, Prancūzijoje visuomeninio transliavimo ramsčiai „France Televisions“ ir „Radio France“ nuo lapkričio pabaigos yra atakuojami parlamento tyrimo komiteto dešiniojo sparno narių, kurie kaltina juos kairuolišku šališkumu naudojant mokesčių mokėtojų pinigus.

Britų transliuotojas BBC atsiprašė, o jos generalinis direktorius atsistatydino po to, kai pernai kilo skandalas paaiškėjus, kad vienoje iš jo programų buvo klaidinančiai sumontuota dalis JAV prezidento Donaldo Trumpo 2021 metų sausio 6 dienos kalbos.

Vokietijoje kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), šiuo metu pagrindinė opozicinė jėga, pažadėjo atėjusi į valdžią panaikinti licencijos mokestį, iš kurio finansuojama šalies visuomeninė žiniasklaida, ir pertvarkyti šį sektorių.

Stiprėjantys kraštutiniai dešinieji

„Europoje mes nesame tokioje pačioje padėtyje“ kaip Jungtinėse Valstijose, kur D. Trumpas, grįžęs į valdžią 2025 metų sausį, nutraukė visuomeninės žiniasklaidos finansavimą, teigė Kopenhagos universiteto profesorius, žiniasklaidos specialistas Rasmusas Kleisas Nielsenas.

Tačiau „kai kurios dinamikos yra tos pačios“, sakė jis.

Visuomeninė žiniasklaida jau seniai sulaukia kritikos iš privačių leidėjų, teigiančių, kad jos nereikia tvirtoje žiniasklaidos rinkoje, iš kraštutinių kairiųjų, tvirtinančių, kad ji palaiko isteblišmentą, ir iš laisvosios rinkos dešiniųjų, norinčių, kad jos neliktų, kaip ir kitų valstybinių įmonių, sakė R. K. Nielsenas.

Jo teigimu, šiandien prisijungė ir kraštutiniai dešinieji, teigiantys, kad „visuomeninė žiniasklaida nėra pakankamai nacionalistinė“ ir „per daug atsižvelgia į nacionalinių kultūrų ir perspektyvų įvairovę“, iš esmės kritikuodami „ją už tai, kad ji yra tarsi „woke“ (jautri socialiniams, kultūriniams ir rasiniams klausimams) ir politiškai korektiška“.

Kelią parodė Vengrija

Spaudimas visuomeninei žiniasklaidai Europoje „prasidėjo daugiau nei prieš 10 metų Vengrijoje, kur visuomeninė žiniasklaida dabar laikoma valstybine žiniasklaida“, teigė RSF Prancūzijos ir Italijos biuro vadovė Laure Chauvel. Vengrijos „modelis“ buvo eksportuotas į Europos Sąjungą (ES), teigė ji.

Lietuvoje gruodžio pradžioje apie 10 tūkst. žmonių išėjo į Vilniaus gatves protestuoti prieš visuomeninio transliuotojo LRT biudžeto įšaldymą 2026–2028 metams ir partijos „Nemuno aušra“ inicijuotą reformą, kuria siekiama palengvinti LRT generalinio direktoriaus atleidimą.

Slovakijoje visuomeninis transliuotojas STVR buvo smarkiai pertvarkytas po to, kai 2023 metais į valdžią grįžo nacionalistinių pažiūrų ministras pirmininkas Robertas Fico, ir šiandien „vis labiau panašėja į vyriausybės ruporą“, lapkritį įspėjo organizacijos „Transparency International“ vietos biuras.

Italijoje spaudos laisvės organizacijos taip pat smerkia išaugusį transliuotojo RAI politizavimą po to, kai 2022 metų spalį valdžią perėmė Giorgia Meloni, vadovaujanti ultrakonservatyviai koalicijai.

Mažėjantys biudžetai

Didelė spaudimo dalis yra finansinė. Dauguma visuomeninių žiniasklaidos priemonių buvo įkurtos prieš kelis dešimtmečius, kai žiniasklaidos rinkoje veikė keletas įsitvirtinusių organizacijų.

Internetas, technologinė pažanga ir socialiniai tinklai supurtė šį modelį, ir šiandien žmonės naujienas gauna iš įvairių šaltinių, įskaitant interneto puslapius, tinklalaides, naujienlaiškius.

Kai kas abejoja, ar tokioje rinkoje visuomeniniai pinigai ir toliau turėtų būti skiriami žiniasklaidai.

Europos transliuotojų sąjungos (EBU) duomenimis, bendras visuomeninės žiniasklaidos finansavimas 27 ES valstybėse narėse per pastarąjį dešimtmetį, atsižvelgiant į infliaciją, sumažėjo 7,4 proc. iki 29,17 mlrd. eurų 2024 metais.

Pavyzdžiui, Šveicarijoje SSR, transliuojanti keturiomis oficialiomis šalies kalbomis, iki 2029 metų iš 7 130 darbuotojų atleis 900.

Vokietijoje taip pat pradėtas įgyvendinti planas, pagal kurį bus uždaromos radijo stotys ir apjungiami televizijos kanalai.

Tačiau kiti teigia, kad šiandieniniame socialinių tinklų valdomame pasaulyje, kuriame klesti dezinformacija, visuomeninė žiniasklaida yra reikalingesnė nei bet kada anksčiau.

„Visuomeninė žiniasklaida tebėra demokratinių visuomenių kertinis akmuo, teikiantis patikimą, nepriklausomą ir visuotinai prieinamą turinį“, – sakė EBU Teisės ir politikos direktorius Richardas Burnley.

„Šiuo metu saujelė „Big Tech“ (didžiųjų technologijų įmonių) sargų daro neproporcingą įtaką informacijai ir viešajai nuomonei, kenkdami visuomenės galimybėms pasiekti Europos žiniasklaidą ir ja naudotis“, – teigė jis.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų