Nepaprastų buvusių prezidentų lyga

Leidinys „Foreign Policy“ pristato buvusius prezidentus, kurie, ir pasitraukę iš posto, aktyviai dalyvauja politikoje ir visuomeniniame gyvenime.

 

 

 

 

 

Nelsonas Mandela



Anksčiau: Pietų Afrikos Respublikos prezidentas (1994–1999)

Naujasis įvaizdis: Dešimtmetį kovai su rasine segregacija vadovavęs N. Mandela jau garsėjo visame pasaulyje. Tačiau išėjęs į pensiją, N. Mandela tapo įžymiausiu Afrikos žemyno vyresnio amžiaus politiku. Jis įkūrė Nelsono Mandelos fondą, besirūpinantį konfliktų spendimu, ir N. Mandelos vaikų fondą, kuris gina jaunų žmonių teises. 2007 metais N. Mandela subūrė vyresnio amžiaus lyderių grupę, kuriai priklausė buvęs JAV prezidentas Jimmy`is Carteris, arkivyskupas Desmondas Tutu, buvęs JT generalinis sekretorius Kofi Annanas. Ši grupė rūpinasi žmogaus teisių klausimais nuo Birmos iki Sudano.

Nors N. Mandela savo šalyje laikomas vos ne šventuoju, būtų neteisinga sakyti, kad jo biografijoje nėra dėmių. Tačiau šiuos trūkumus N. Mandela bando kompensuoti palikęs prezidento postą. 2005 metais N. Mandela viešai ir atvirai prabilo apie nuo AIDS mirusį savo sūnų, bandydamas panaikinti šią ligą iki tol supusią gėdą ir atlyginti už tai, kad šiai problemai neskyrė dėmesio prezidentavimo metais. 2008 metais N. Mandela nutraukė ilgus metus trukusią tylą ir pasmerkė savo buvusį sąjungininką Robertą Mugabe, sukūrusį chaoso ir smurto atmosferą Zimbabvėje.

Michailas Gorbačiovas



Anksčiau: Komunistų partijos generalinis sekretorius (1985–1991), – Sovietų Sąjungos vadovas (1985–1991)

Naujasis įvaizdis: Žmogui, kuriam vadovaujant sugriuvo Sovietų Sąjunga, stebėtinai gerai sekasi po to, kai jis paliko Kremlių. Gorbačiovo fondo vardu jis bando atkreipti dėmesį į daugybę problemų, pradedant branduoliniu nusiginklavimu, baigiant vandens kokybe besivystančiose šalyse. Velionės žmonos atminimui įkurtas Raisos Gorbačiovos fondas surinko milijonus vėžiu sergantiems vaikams. 1993 metais M. Gorbačiovas įkūrė gamtosauginę Tarptautinio žaliojo kryžiaus organizaciją, kurios skyriai veikia 31 pasaulio šalyje. Organizacijos veikla plati – ji padėjo likviduoti uragano „Katrina“ padarius, vis dar kovoja su Černobylio katastrofos palikimu.

Savo gimtojoje šalyje M. Gorbačiovas vis dar nepopuliarus. Kai 1996 metais jis siekė prezidento posto, jį parėmė vos 0,5 proc. rinkėjų, tačiau jis neatsisakė minties sugrįžti į politiką. Buvęs komunistų partijos vadovas yra vienas atkakliausių kritikų, pasisakančių už valdžios centralizaciją Rusijoje tiek Boriso Jelcino, tiek Vladimiro Putino valdymo metais.

2008 metais jis paskelbė, kad bendradarbiaudamas su magnatu Aleksandru Lebedevu kuria naują, nepriklausomą partiją. Jie abu taip pat yra leidinio „Novaja Gazeta“, vieno iš kelių nepriklausomų naujienų šaltinių Rusijoje, bendrasavininkai.

M. Gorbačiovas skiria laiko ir kitokiems pomėgiams. Praėjusiais metais jis išleido romantinių baladžių albumą, nusifilmavo Wimo Wenderso filme ir „Louis Vuitton“ bei „Pizza Hut“ reklamose.

Vaclavas Havelas



Anksčiau: Čekijos prezidentas (1993–2003)

Naujasis įvaizdis: Intelektualas, griežtai pasisakantis prieš autoritarizmą – V. Havelui galbūt geriau sektųsi agituoti ar advokatauti, o ne dirbti politikoje. Palikęs prezidento postą, V. Havelas per Žmogaus teisių fondą, kuriam vadovauja, komentaruose žiniasklaidoje ir paskaitose toliau skatina demokratijos plėtrą. Drauge su Nobelio premijos laureate Elie Wiesel, V. Havelas kasmet Prahoje rengia „Forumo 2000“ suvažiavimus, kurių metu pasaulio politikos lyderiai ir akademikai aptaria aktualiausias globalias problemas.

V. Havelas aktyviai remia birmiečių demokratijos judėjimą, opozicijos lyderį Aungą San Suu Kyi nominavo Nobelio taikos premijai. Jo kritikos dėl žmogaus teisių neišvengia ir kitų šalių vadovai. Neseniai V. Havelas sukritikavo JAV vadovą Baracką Obamą, kuris atisakė susitikti su Dalai Lama. Praėjusiais metais V. Havelas, kartu su kitų proamerikietiškai nusiteikusių Rytų Europos šalių lyderiais, paragino B. Obamą neignoruoti šio regiono, „perkraunant“ santykius su Rusija.

V. Havelas taip pat kuria poeziją ir pjeses. Šiemet, po 20 metų pertraukos, pasirodė nauja jo pjesė „Leaving“, kuri buvo rodoma Europoje ir JAV.

Fernando Henrique Cardoso



Anksčiau: Brazilijos prezidentas (1995–2003)

Naujas įvaizdis: Pasitraukęs iš politikos, prezidentu tapęs sociologas vėl grįžo į akademinį gyvenimą: jis skaito paskaitas Browno universitete, kaip vizituojantis mokslininkas atlieka Lotynų Amerikos politikos tyrimus JAV Kongreso bibliotekoje. Nuo 2003 iki 2006 metų F. H. Cardoso vadovavo Madrido klubui, didžiausiai buvusius pasaulio šalių vadovus vienijančiai organizacijai, kurios tikslas – skatinti demokratiją ir įstatymų viršenybę. F. H. Cardoso vadovavo keletui JT komisijų, besirūpinusių pilietinės visuomenės plėtra, o 2004 metais įkūrė organizaciją „Instituto Fernando Henrique Cardoso“, kuri Brazilijoje skatina vystymąsi ir demokratiją.

Nors jis dažnai kritikuoja savo įpėdinį ir ilgametį politinį priešininką Luizą Inacio Lula da Silvą, jie ir toliau lieka draugais. F. H. Cardoso parėmė dabartinį šalies vadovą, kai kritikai jį apkaltino populizmu.

Praėjusiais metais F. H. Cardoso, drauge su Meksikos ir Kolumbijos prezidentais, įkūrė Lotynų Amerikos narkotikų ir demokratijos komisiją, kurios paskelbtoje ataskaitoje kova su narkotikais vadinama nesėkme, raginama siekti „žmogiškesnės ir efektyvesnės narkotikų politikos“, pasisakoma už dekriminalizavimą.

Mary Robinson



Anksčiau: Airijos prezidentė (1990–1997)

Naujasis įvaizdis: M. Robinson iš prezidentės posto pasitraukė keturiais mėnesiais anksčiau, šią vietą iškeisdama į JT žmogaus teisių komisarės darbą. 1998 metais M. Robinson tapo pirmąja žmogaus teisių komisare, aplankusia Kiniją ir Tibetą bei nušvietusia disidentų veiklą. Ji taip pat pasisakė už Tarptautinio baudžiamojo teismo įkūrimą, smarkiai kritikavo G. Busho administracijos taktiką kovojant su terorizmu, dėl ko, jos manymu, 2002 metais ji šio posto neteko.

Pasitraukusi iš JT, M. Robinson įkūrė grupę „Realizing Rights“, pirmininkavimo Globaliam vakcinų ir imunizacijos aljansui, buvo organizacijos „Oxfam International“ garbės pirmininke.

2009 metais B. Obama ją apdovanojo Prezidentiniu laisvės medaliu. Šis apdovanojimas buvo įvertintas prieštaringai dėl ankstesnių M. Robinson kritiškų pasisakymų apie Izraelį ir sąsajų su 2001 metų Pasauline konferencija prieš rasizmą, kurios pirminiuose dokumentuose sionizmas buvo prilygintas rasizmui. Nepaisant to, dauguma Izraelio žmogaus teisių gynėjų pritarė jos apdovanojimui.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių