Pirmadienį E. Macronas pareiškė, kad Prancūzija išplės savo branduolinį arsenalą ir galėtų pirmą kartą dislokuoti branduoliniais ginklais apginkluotus lėktuvus šalyse sąjungininkėse. Tai reikštų didelį Europos gynybos pokytį įtemptų santykių su Jungtinėmis Valstijomis metu.
„Prancūzijos branduolinis atgrasymas jau prisideda prie Aljanso saugumo ir mes sveikiname prezidento Macrono iniciatyvą dar labiau sustiprinti atgrasymą“, – naujienų agentūrai AFP sakė NATO pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
„Mes sveikiname galimybę išplėsti konsultacijas su Prancūzija branduoliniais klausimais, siekiant užtikrinti nuoseklų ir koordinuotą požiūrį“, – sakė jis.
E. Macronas atnaujino Prancūzijos branduolinę doktriną, Rusijos karui prieš Ukrainą tęsiantis penktus metus ir NATO sąjungininkėms nerimaujant, ar Vašingtono įsipareigojimas Europai nesusvyruos. JAV pareigūnų patikinimai, kad Amerikos atgrasymo priemonės ir toliau apims NATO nares Europoje ne ką tenumalšino europiečių baimes dėl permainingo JAV prezidento Donaldo Trumpo valdymo.
E. Macronas paskelbė, kad aštuonios Europos šalys, įskaitant Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Lenkiją ir Švediją, sutiko dalyvauti, kaip jis pavadino, išankstinio branduolinio atgrasymo schemoje.
NATO branduolinis atgrasymas remiasi Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, tačiau Prancūzija ir toliau yra nepriklausoma nuo Aljanso branduolinio planavimo grupės.
E. Macronas sakė, kad Prancūzijos – vienintelės branduolinius ginklus turinčios Europos Sąjungos šalies ir vienintelės žemyne, be Didžiosios Britanijos, – pastangos papildys NATO misiją.
NATO vadovas Markas Rutte anksčiau šį mėnesį tvirtino, kad niekas nesiekia pakeisti JAV branduolinio skėčio Europoje.
(be temos)
(be temos)