32 šalių aljanso užsienio reikalų ministrai susirinko Briuselyje aptarti Vašingtono pastangas nutraukti karo veiksmus, tačiau JAV aukščiausiasis diplomatas Marco Rubio susitikime nedalyvavo.
Šis susitikimas vyko po to, kai JAV pasiuntiniams penkias valandas trukusių derybų Maskvoje metu nepavyko pasiekti apčiuopiamo proveržio pastangose sustabdyti karą.
„Taikos derybos tęsiasi, tai yra gerai, bet tuo pačiu metu turime užtikrinti, kad kol jos vyksta – ir mes nežinome, kada jos baigsis – Ukraina būtų kuo stipresnėje padėtyje, kad galėtų tęsti kovą“, – sakė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.
To siekdamos, Vokietija, Lenkija, Norvegija, Nyderlandai ir Kanada pareiškė, kad kartu skirs dar apie milijardą dolerių programai, skirtai amerikietiškiems ginklams Ukrainai įsigyti.
„Ukraina turi išlikti stipri, o mes, didžiausio ir sėkmingiausio karinio aljanso istorijoje sąjungininkės, turime išlikti tvirti ir toliau laikytis savo įsipareigojimų“, – sakė Norvegijos užsienio reikalų ministras Espenas Barthas Eide.
Teisino M. Rubio nedalyvavimą
JAV prezidentui Donaldui Trumpui ėmusis iniciatyvos užbaigti karą. Europa iš esmės liko nuošalyje, o šį įspūdį galėjo sustiprinti ir M. Rubio nedalyvavimas. JAV valstybės sekretorius į Briuselį atsiuntė savo pavaduotoją.
Susitikimo išvakarėse NATO generalinis sekretorius teisino M. Rubio nedalyvavimą ir žiniasklaidai sakė, kad JAV yra atstovaujamos susitikime ir pakankamai įsitraukusios į procesą bet kokiu atveju.
„Jis labai sunkiai dirba, kad galėtų pasirūpinti ne tik Ukrainos situacija, bet ir, žinoma, daugeliu kitų jam tenkančių klausimų“, – kalbėjo M. Rutte, kurį cituoja naujienų agentūra „The Associated Press“.
„Todėl visiškai suprantu, kad jis negalės čia būti rytoj, ir vengčiau iš to daryti kokias nors išvadas“, – pridūrė jis.
Su „The Associated Press“ anonimiškai kalbėjęs vienas aukštas JAV valstybės departamento pareigūnas sakė, kad M. Rubio jau dalyvavo dešimtyse susitikimų su NATO sąjungininkėmis, „ir būtų visiškai nepraktiška tikėtis, kad jis dalyvaus kiekviename susitikime“.
V. Putino grasinimų nesureikšmino, ragino imtis derybų
Keletas ministrų pareiškė, kad kol kas V. Putinas neatrodo linkęs daryti kokias nors nuolaidas derybose su Vašingtono atstovais.
„Prezidentas Putinas turėtų nustoti pūsti krūtinę ir lieti kraują bei būti pasirengęs sėsti prie derybų stalo ir remti teisingą, ilgalaikę taiką Ukrainoje“, – sakė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministrė Yvette Cooper.
Jie taip pat atmetė Rusijos prezidento komentarus, esą šis nenori karo su Europa, bet yra jam „pasirengęs“.
„Tai retorika, kurią Rusija naudoja, kad mus įbaugintų, ir tokių kalbų mes neturėtume priimti pernelyg rimtai“, – sakė Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen.
„Mes, kaip NATO, kaip Europa, turime labai stiprius pajėgumus, ir juos kasdien stipriname“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad V. Putinas antradienį, prieš susitikdamas su JAV pasiuntiniais, pareiškė, kad Rusija yra „pasirengusi“ karui, jei Europa jo siekia, ir apkaltino Europos lyderius bandymu kenkti susitarimui dėl Ukrainos karo.
Kaip skelbta anksčiau, antradienį vykusios svarbios JAV ir Rusijos derybos dėl karo Ukrainoje pabaigos nedavė proveržio, o Kremlius pareiškė, kad „kol kas nerasta jokio kompromiso“ dėl svarbiausio teritorijų klausimo.
Rusijos prezidentas V. Putinas Kremliuje susitiko su JAV prezidento D. Trumpo žentu Jaredu Kushneriu ir specialiuoju pasiuntiniu Steve'u Witkoffu, anksčiau pareiškęs, kad jo pajėgos yra pasirengusios toliau kovoti, kad pasiektų pradinius Rusijos karo tikslus.
Susitikimas buvo labai svarbus Ukrainai po savaitę trukusios diplomatijos, kurios centre buvo JAV taikos planas, peržiūrėtas spaudžiant Kyjivui ir jo rėmėjams Europoje.
Kalbant apie okupuotas Ukrainos teritorijas, „kol kas neradome kompromiso, tačiau kai kuriuos Amerikos sprendimus galima aptarti“, po susitikimo Kremliuje sakė aukščiausiasis Rusijos prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas.
