- Miglė Giri, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Norvegijos sostinėje ketvirtadienį susirinkę NATO užsienio reikalų ministrai prieš liepą įvyksiantį viršūnių susitikimą mėgins ieškoti kompromisų dėl įvairių klausimų: Ukrainos siekio įstoti į Aljansą, išlaidų didinimo ir naujo organizacijos vadovo.
Rusijos karas Ukrainoje suaktyvino Vakarų karinį aljansą, kuris beveik prieš 75 metus buvo įkurtas siekiant sukurti gynybinę platformą tuometinės Sovietų Sąjungos keliamos grėsmės akivaizdoje.
Tačiau likus kiek daugiau nei mėnesiui iki NATO vadovų susitikimo Vilniuje, nuomonės dėl svarbiausių klausimų išsiskiria. Pagrindinis iš šių klausimų – Kyjivo siekis prisijungti.
„Rengiantis susitikimui Vilniuje sąjungininkų laukia sudėtingos diskusijos, įskaitant derybas dėl saugumo garantijų ar patikinimų Ukrainai ir jos noro tapti NATO nare“, – antradienį sakė Aljanso, kuriame sprendimams priimti reikia bendro sutarimo, generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Negaliu numatyti diskusijų rezultatų, tačiau aišku tai, kad visos NATO sąjungininkės sutinka, jog NATO durys yra atviros“, – pridūrė jis.
Visos NATO sąjungininkės sutinka, jog NATO durys yra atviros.
Savo ruožtu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, remiamas rytinio organizacijos flango šalių, ragina liepą vyksiančiame susitikime duoti aiškią žinią, jog Kyjivas prisijungs vos pasibaigus karui su Rusija.
Ukraina susitaiko su tuo, jog netaps nare, kol jos teritorijoje vyksta kovos, tačiau nori, kad Aljansas neapsiribotų 2008-aisiais duotu miglotu pažadu vieną dieną ją priimti.
NATO šalių diplomatai teigia, kad dominuojanti karinė galia – Jungtinės Valstijos – visgi nėra pasiruošusi žengti toliau nei prieš 15 metų suteikta abstrakti garantija, jog vieną dieną Ukraina galės prisijungti.
Įstojimas į NATO reikštų, kad Ukrainai būtų taikoma Aljanso kolektyvinės gynybos 5 straipsnio nuostata, pagal kurią visos sąjungininkės privalo padėti ginti šalį jos užpuolimo atveju.
Nepaisant nesutarimų, NATO diplomatai tikisi, kad per intensyvias derybas, planuojamas iki susitikimo Vilniuje, pavyks rasti kompromisą.
Viena iš galimybių – šalių Ukrainai siūlomos dvišalės saugumo garantijos už Aljanso ribų. Prancūzija yra sakiusi, kad gali būti pasirengusi suteikti tam tikrą garantiją.
Tačiau kyla didelių klausimų, kaip galėtų būti vykdomi bet kokie įsipareigojimai Ukrainai.
Praktiniu lygmeniu J. Stoltenbergas siekia įgyvendinti dešimtmečio trukmės programą, kuria būtų siekiama padėti Ukrainos kariuomenei pereiti prie vakarietiškų standartų ir kuriai būtų skiriama po 500 mln. eurų per metus.
Tai būtų priedas prie dešimčių milijardų dolerių (eurų) vertės ginklų, kuriuos sąjungininkai jau atsiuntė nuo invazijos besiginančiai šaliai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ukrainai – 20 mlrd. dolerių paskola, finansuojama palūkanomis, gautomis už įšaldytą Rusijos turtą
JAV antradienį paskelbė, kad išmokėjo Ukrainai skirtą 20 mlrd. dolerių (19 mlrd. eurų) paskolą, finansuojamą palūkanomis, gautomis už įšaldytą Rusijos turtą. ...
-
Maskvos aukšto rango pareigūnas patvirtino, kad Assadas yra Rusijoje
Rusijos aukšto rango pareigūnas JAV transliuotojui NBC antradienį pareiškė, kad nuverstasis Sirijos prezidentas Basharas al Assadas (Bašaras Asadas) priimtas Rusijoje. ...
-
Latvijos užsienio reikalų ministrė: Rusija nesiveržtų į NATO
Rusija nesiveržtų į NATO, nes jai kyla pernelyg daug komplikacijų, susijusių su karu Ukrainoje, duodama interviu Niujorke rengiamos konferencijos „Reuters NEXT“ metu pareiškė Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė, prane&s...
-
Kallas: Sirijoje neturi pasikartoti siaubingi Libijos, Irako ir Afganistano scenarijai
Antradienį Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas perspėjo, kad yra pavojus, jog sektantiškas smurtas ir ekstremizmas Sirijoje atgims, ji paragino tarptautines galias padėti taikiam perėjimui po Basharo al Assado režimo žlu...
-
G-7 penktadienį rengiamose derybose aptars krizę Sirijoje1
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ir jo Didžiojo septyneto (G-7) partneriai aptars neramumus Sirijoje, kai šį penktadienį surengs planuotą virtualų susitikimą, pranešė Baltieji rūmai. ...
-
JT tyrėjai: po B. al Assado nuvertimo pavyks geriau ištirti karo nusikaltimus Sirijoje1
Jungtinių Tautų (JT) tyrėjai, daugelį metų renkantys įrodymus apie Sirijoje įvykdytus nusikaltimus, tikisi, kad po prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) nuvertimo jiems pagaliau bus sudaryta prieiga prie nusikaltimo vietos ir didelių įrod...
-
Blinkenas ragina paremti įtraukų politinį procesą Sirijoje1
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) antradienį paragino visas valstybes paremti įtraukų politinį procesą Sirijoje ir pareiškė, kad Jungtinės Valstijos galiausiai pripažins vyriausybę, jei ji atitiks tokius standartus...
-
Partijų vadovai: Macronas ketina paskirti naują Prancūzijos premjerą per 48 valandas
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketina paskirti naują ministrą pirmininką per 48 valandas, naujienų agentūrai AFP pareiškė antradienį su juo susitikę partijų vadovai. ...
-
Po Orbano susitikimo su Trumpu Vengrija žada tęsti savo „taikos misiją“
Vengrijos diplomatijos vadovas antradienį, praėjus dienai po ministro pirmininko Viktoro Orbano susitikimo su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu jo „Mar-a-Lago“ valdose, pažadėjo, kad Budapeštas tęs savo Ukrainos „ta...
-
Islamistų sukilėliai paskyrė pereinamojo laikotarpio vyriausybės vadovą
Sirijos sukilėliai, šiuo metu kontroliuojantys Damaską, paskyrė Mohammedą al Bashirą pereinamojo laikotarpio vyriausybės, kuri turi veikti iki kovo 1-osios, vadovu, antradienį pranešė valstybinė žiniasklaida. ...