- Miglė Giri, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Norvegijos sostinėje ketvirtadienį susirinkę NATO užsienio reikalų ministrai prieš liepą įvyksiantį viršūnių susitikimą mėgins ieškoti kompromisų dėl įvairių klausimų: Ukrainos siekio įstoti į Aljansą, išlaidų didinimo ir naujo organizacijos vadovo.
Rusijos karas Ukrainoje suaktyvino Vakarų karinį aljansą, kuris beveik prieš 75 metus buvo įkurtas siekiant sukurti gynybinę platformą tuometinės Sovietų Sąjungos keliamos grėsmės akivaizdoje.
Tačiau likus kiek daugiau nei mėnesiui iki NATO vadovų susitikimo Vilniuje, nuomonės dėl svarbiausių klausimų išsiskiria. Pagrindinis iš šių klausimų – Kyjivo siekis prisijungti.
„Rengiantis susitikimui Vilniuje sąjungininkų laukia sudėtingos diskusijos, įskaitant derybas dėl saugumo garantijų ar patikinimų Ukrainai ir jos noro tapti NATO nare“, – antradienį sakė Aljanso, kuriame sprendimams priimti reikia bendro sutarimo, generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Negaliu numatyti diskusijų rezultatų, tačiau aišku tai, kad visos NATO sąjungininkės sutinka, jog NATO durys yra atviros“, – pridūrė jis.
Visos NATO sąjungininkės sutinka, jog NATO durys yra atviros.
Savo ruožtu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, remiamas rytinio organizacijos flango šalių, ragina liepą vyksiančiame susitikime duoti aiškią žinią, jog Kyjivas prisijungs vos pasibaigus karui su Rusija.
Ukraina susitaiko su tuo, jog netaps nare, kol jos teritorijoje vyksta kovos, tačiau nori, kad Aljansas neapsiribotų 2008-aisiais duotu miglotu pažadu vieną dieną ją priimti.
NATO šalių diplomatai teigia, kad dominuojanti karinė galia – Jungtinės Valstijos – visgi nėra pasiruošusi žengti toliau nei prieš 15 metų suteikta abstrakti garantija, jog vieną dieną Ukraina galės prisijungti.
Įstojimas į NATO reikštų, kad Ukrainai būtų taikoma Aljanso kolektyvinės gynybos 5 straipsnio nuostata, pagal kurią visos sąjungininkės privalo padėti ginti šalį jos užpuolimo atveju.
Nepaisant nesutarimų, NATO diplomatai tikisi, kad per intensyvias derybas, planuojamas iki susitikimo Vilniuje, pavyks rasti kompromisą.
Viena iš galimybių – šalių Ukrainai siūlomos dvišalės saugumo garantijos už Aljanso ribų. Prancūzija yra sakiusi, kad gali būti pasirengusi suteikti tam tikrą garantiją.
Tačiau kyla didelių klausimų, kaip galėtų būti vykdomi bet kokie įsipareigojimai Ukrainai.
Praktiniu lygmeniu J. Stoltenbergas siekia įgyvendinti dešimtmečio trukmės programą, kuria būtų siekiama padėti Ukrainos kariuomenei pereiti prie vakarietiškų standartų ir kuriai būtų skiriama po 500 mln. eurų per metus.
Tai būtų priedas prie dešimčių milijardų dolerių (eurų) vertės ginklų, kuriuos sąjungininkai jau atsiuntė nuo invazijos besiginančiai šaliai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Estijos teismas šešeriems su puse metų įkalino prorusišką aktyvistą, veikusį GRU nurodymu
Estijos teismas skyrė laisvės atėmimo bausmę vyrui, kuris Rusijos žvalgybos nurodymu suniokojo asmeninius vidaus reikalų ministro Lauri Läänemetso ir vieno žurnalisto automobilius. ...
-
Prezidentui artimas šaltinis: E. Macronas ketvirtadienį neįvardys naujojo premjero
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ketvirtadienio vakarą per televiziją transliuojamoje kalboje neįvardys naujojo ministro pirmininko, naujienų agentūrai AFP pareiškė jam artimas šaltinis. ...
-
JAV ragina Iraną besąlygiškai išlaisvinti Nobelio taikos premijos laureatę N. Mohammadi
Jungtinės Valstijos ketvirtadienį paragino Iraną besąlygiškai išlaisvinti Nobelio taikos premijos laureatę Narges Mohammadi (Narges Mohamadi) po to, kai ji buvo paleista trims savaitėms dėl medicininių priežasčių. ...
-
JAV: „Amnesty International“ kaltinimai Izraeliui genocidu yra nepagrįsti
Jungtinės Valstijos ketvirtadienį pareiškė, kad nesutinka su žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ ataskaita, kurioje Izraelis kaltinamas palestiniečių genocidu. ...
-
V. Putinas panaikino reikalavimą, kad už dujas turi būti atsiskaitoma per sankcijų sulaukusį banką
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį atšaukė reikalavimą, kad rusiškų dujų pirkėjai iš užsienio turi atsiskaityti per banką „Gazprombank“, kuriam praėjusį mėnesį JAV įvedė sankcijų. ...
-
Europarlamentarai smerkia susidorojimą su opozicija ir protestuotojais Sakartvele5
Santykius su Sakartvelu kuruojantys europarlamentarai ketvirtadienį pasmerkė šios Kaukazo šalies valdžios institucijų vykdomas represijas prieš opoziciją ir protestuotojus, rašoma Europos Parlamento (EP) pranešime spauda...
-
B. Pistorius: Rusijos laivas paleido signalinę raketą į Vokietijos sraigtasparnį
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus) ketvirtadienį išreiškė susirūpinimą dėl incidento, kai Rusijos krovininio laivo įgula paleido signalinę raketą į Vokietijos kariuomenės sraigtasparnį Baltijos jūroje....
-
2033 metais bus uždaryta seniausia Europos atominė elektrinė5
Šveicarijos Beznau atominė elektrinė, viena seniausių pasaulyje, veiks iki 2033 m., ketvirtadienį pranešė jos operatorius. Aplinkosaugininkai ginčija, kad ją reikėtų uždaryti „nedelsiant“. ...
-
JAV prekybos deficitas spalį sumenko 12 procentų
Jungtinių Valstijų užsienio prekybos deficitas spalį, palyginti su ankstesniu mėnesiu, aptirpo 11,9 proc. iki 73,8 mlrd. dolerių, rodo Prekybos departamento ketvirtadienį paskelbti negalutiniai duomenys. ...
-
Lenkijos pareigūnai sulaikė PiS kandidato į prezidentus draugą
Lenkijoje sulaikytas opozicinės konservatyvios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) kandidato į prezidentus Karolio Nawrockio draugas, priklausantis nusikalstamai gaujai, pranešė šalies vidaus reikalų ir administracijos minister...