NATO ištiesė ranką

Rusijos agresija prieš Gruziją užmiršta, reikia judėti į priekį. Taip vakar nusprendė NATO užsienio reikalų ministrai, sutarę oficialiai atnaujinti su Rusija derybas, kurioms tyliai prieštaravo Lietuva.

Dauguma buvo už

Dar prieš susitikimo pradžią buvo aišku, kad derybos bus atnaujintos, nes to siekė dauguma NATO valstybių, o ir pats Aljanso generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis tam pritarė. Jis vakar pareiškė, kad NATO ir Maskvos ryšiai po žemo rango pareigūnų derybų pastebimai pagerėjo.

Prancūzija, Vokietija, Italija, Norvegija ir Ispanija tvirtino, kad sankcijos Rusijai – svarbiai energijos tiekėjai – duoda priešingus rezultatus. Šią poziciją perėmė ir Didžioji Britanija.

"Manau, kad svarbu atnaujinti NATO ir Rusijos tarybą. Tai suteikia mums galimybę savo susirūpinimą išdėstyti tiesiogiai rusams, – sakė britų užsienio reikalų sekretorius Davidas Milibandas. – Tai taip pat sudaro sąlygas mums užsiimti klausimais, kurie rūpi abiem pusėms."

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton taip pat pritarė, kad būtų atnaujinti NATO ir Maskvos aukšto lygio ryšiai.

"Laikas judėti į priekį, o ne trypčioti vietoje turint iliuziją, kad viskas keisis savaime, – sakė ji per NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje. – Atėjo laikas realizmui, taip pat kaip ir vilčiai."

Lietuva bandė priešintis

Tik kelios valstybės bandė priešintis įsivyravusiam įsitikinimui, kad su Rusija reikia oficialiai atnaujinti dialogą. Viena tokių – Lietuva.

"Šiek tiek per anksti pradėti formalų dialogą. Aš manau, mums reikia pasinaudoti prieš NATO vadovų susitikimą turimu laiku ir paraginti Rusiją būti paslaugesne", – vakar sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas.

Vilniaus pozicijai iš dalies pritarė ir Čekija bei Kanada.

Rusija pasveikino

Nepaisant prieštaravimų, visi 26 NATO valstybių užsienio reikalų ministrai vienbalsiai sutarė atnaujinti derybas su Rusija.

Rusija ketvirtadienį pranešė sveikinanti NATO užsienio reikalų ministrų sprendimą.

"Šis sprendimas – žingsnis teisinga linkme", – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas.

Oficialūs NATO ir Rusijos santykiai buvo įšaldyti dėl pernai rugpjūtį įvykusio Rusijos ir Gruzijos karo, bet gruodį pokalbiai buvo neformaliai atnaujinti.

Kad išsklaidytų Gruzijos ir Ukrainos, kurios abi nepaisydamos Rusijos prieštaravimų siekia įstoti į NATO, nuogąstavimus, Aljanso šalių ministrai vakar taip pat susitiko su gruzinų ir ukrainiečių atstovais.

ES šalys pradėjo varžybas dėl NATO generalinio sekretoriaus posto. Dabar šias pareigas užimančio Jaapo de Hoopo Schefferio mandatas galioja iki šių metų liepos 31 d.

Du pagrindiniai kandidatai iš Rytų Europos – Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis ir buvęs Bulgarijos diplomatijos vadovas Solomonas Passy.

Pats R.Sikorskis neseniai paneigė, kad siekia NATO generalinio sekretoriaus posto. Tačiau Lenkijos dienraštis "Gazeta Wyborcza" pranešė, kad ministras vis dėlto ketina pateikti savo kandidatūrą ir Lenkijos ambasadoriams 27 NATO šalyse nurodė ištirti nuomones šiuo klausimu.

Tiesa, diplomatai kalba, kad karingas Aljanso vadovas būtų neparankus ne vien su Rusija draugiškus santykius palaikančioms Vakarų Europos šalims, tokioms kaip Vokietija ir Prancūzija, bet ir naujajai JAV administracijai, kuri siekia vengti šaltąjį karą primenančios konfrontacijos su Kremliumi.

Todėl užsimenama apie neseniai pateiktą kitą pasiūlymą – išrinkti Aljanso vadove Prancūzijos dabartinę vidaus reikalų ir buvusią gynybos ministrę Michele Alliot Marie, pramintą Madam NATO. Tačiau Prancūzija ketina artimiausiu metu sugrįžti į NATO karinę vadovybę ir siekia užimti du aukščiausių karinių vadų postus, todėl mažai tikėtina, kad Paryžiaus kandidatė taip pat bus išrinkta vadovauti Aljansui.

Daugelio nuomone, mažiausiai prieštaravimų keltų Danijos premjero Anderso Fogho Rasmusseno, kuris vertinamas palankiausiai ir lengvai užsitikrintų paramą abipus Atlanto, kandidatūra. Vienintelis premjero trūkumas – jo neigiamas įvaizdis arabų pasaulyje dėl 2006 m. Danijoje kilusio Mahomedo karikatūrų skandalo.

Tarp galimų kandidatų taip pat minimas Norvegijos užsienio reikalų ministras Jonas Gahras Store, ypač po neseniai NATO ambasadoriams jo pristatytos "puikios" ataskaitos apie Šiaurės šalių saugumą.

euobserver.com, BNS inf.