Likus kelioms dienoms iki transatlantinio aljanso lyderių viršūnių susitikimo A. Merkel parlamente sakė, kad pastaruosius 70 metų NATO buvo „taikos ir laisvės bastionas“.

„NATO išsaugojimas atitinka mūsų interesus, [net] labiau nei per Šaltąjį karą“, – parlamentui sakė A. Merkel.

Taip ji kalbėjo po to, kai anksčiau šį mėnesį E. Macronas pareiškė, jog Aljansą ištiko „smegenų mirtis“. Prancūzų lyderis taip pat apgailestavo, kad NATO priklausanti Turkija neseniai vienašališkai surengė puolimą Sirijoje.

Po to, kai pasirodė tas E. Macrono interviu leidiniui „The Economist“, Vokietijos kanclerė pasmerkė jo „drastiškas nuomones“ ir teigė, kad NATO lieka nepakeičiama Europos saugumui.

Trečiadienį kalbėdama Bundestage ji tiesiogiai nepaminėjo tų E. Macrono komentarų, bet kritikavo jo išsakytą nuomonę.

A. Merkel pripažino, kad Turkija yra „sudėtinga partnerė“, tačiau pažymėjo, kad būti partnere reiškia turėti galimybę reikšti įvairias nuomones.

„Sakau, kad Turkija turėtų likti NATO nare... dėl savo strateginės svarbos aljansui, kuriam priklauso Turkija“, – teigė kanclerė.

„Europa negali apsiginti“

Audra dėl transatlantinės partnerystės kilo Aljansui minint 70-ąsias įkūrimo metines.

Neskaitant ginčo dėl E. Macrono komentarų, D. Trumpas taip pat ne kartą skundėsi dėl sąjungininkių Europoje nepakankamų išlaidų gynybai.

Pernai per NATO viršūnių susitikimą Briuselyje JAV lyderis viešai išbarė A. Merkel dėl nepakankamų pastangų šiuo klausimu.

Vokietijos lyderė savo ruožtu nevengė kalbėti apie didėjančius savo šalies nesutarimus su ūmiu būdu garsėjančio D. Trumpo vadovaujama buvusia globėja Amerika.

A. Merkel pabrėžė, kad Vašingtono kaip „pasaulio policininko“ vaidmuo keičiasi, tačiau ji sakė, kad „Europa pati apsiginti negali“, todėl būtina išsaugoti Aljansą.

Dėl to kanclerė pažadėjo, kad bus didinamos Vokietijos išlaidos gynybai, o 2 proc. BVP šioms reikmėms bus skiriama jau šio amžiaus 4-o dešimtmečio pradžioje.

Dienraščiui „Bild“ D.Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Robertas O'Brienas (Robertas O'Brajenas) sakė, kad Vašingtonas sveikina šį pažadą.

Tačiau jis pabrėžė, kad „būtų puiku, jei Vokietija prisiimtų savo kaip vienos iš pasaulio lyderių vaidmenį“.

Kaip pirmaujanti ekonominė galia, „Vokietija turi pareigą tinkamai investuoti į gynybą savo pačios ir savo aljanso partnerių gynybos labui“, kalbėjo R. O'Brienas.

Vieninga politika Kinijos atžvilgiu

Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį paragino ES laikytis vieningos politikos Kinijos atžvilgiu ir perspėjo, kad vienašališkas požiūris būtų „pragaištingas“, tvyrant įtampai su Azijos milžine, su kuria nesutariama technologijų ir žmogaus teisių srityse.

„Vienas didžiausių mano įžvelgiamų pavojų... – kad visi Europoje turi savą politiką Kinijos atžvilgiu ir kad mes galų gale siunčiame visiškai skirtingus signalus“, – pabrėžė A. Merkel, sakydama kalbą Vokietijos įstatymų leidėjams.

„Tai nebūtų pragaištinga Kinijai – tai būtų pragaištinga mums“, – pridūrė ji.

Kanclerė paragino Europos Sąjungą patvirtinti bendrą naujos kartos 5G mobiliųjų tinklų plėtros strategiją, kilus susirūpinimui, kad Kinijos telekomunikacijų milžine „Huawei“ Pekinas gali naudotis kaip savo šnipinėjimo įrankiu.

Berlynas kol kas nepasidavė JAV spaudimui pašalinti „Huawei“ iš pasiūlymų kurti Vokietijoje 5G tinklą teikimo proceso ir pareiškė, kad nustatys griežtas saugumo sąlygas.

Tačiau kritikai kaltina Vokietiją mėginant nuraminti Kiniją, kuri yra didžiausia jos prekybos partnerė, taip pat teikiant pirmenybę ekonomikos, o ne saugumo interesams.

„Neabejotina, kad mums reikalingi aukšti 5G tinklų saugumo standartai“, – sakė A. Merkel.

„Tačiau turime tai aptarti ir su kitomis Europos šalimis“ bei pamėginti rasti „Europos lygio sprendimų“, nurodė ji.

ES šiuo metu turi centralizuotą agentūrą, atsakingą už vaistų patvirtinimą Bendrijos mastu, tad, remiantis šiuo pavyzdžiu, galėtų būti įsteigta „5G sertifikavimo“ ES agentūra, pažymėjo A. Merkel.

Pati „Huawei“ kategoriškai neigia kaltinimus šnipinėjimu.

Kalbėdama apie vėliausius įrodymus, kad Kinija netinkamai elgiasi su musulmonais uigūrais įkalinimo stovyklose Sindziange, kurias Pekinas vadina „perauklėjimo centrais“, vokiečių lyderė pareiškė, kad kritikuoti neseniai atskleistą piktnaudžiavimą yra teisinga.

Ji pakartojo raginimą įsileisti į tą regioną Jungtinių Tautų atstovų, taip pat išreiškė palaikymą ES pareigūnams, pasmerkusiems susidorojimo kampaniją.

Ilgametė Vokietijos kanclerė taip pat gyrė Honkongo gyventojus už „savo nuomonės reiškimą“ per sekmadienį įvykusius vietos valdžios rinkimus, kuriuos užtikrintai laimėjo prodemokratinio judėjimo kandidatai, suduodami skaudų smūgį Pekinui.

„Geras ženklas, kad rinkimai Honkonge įvyko labai taikiai“, nors kelis pastaruosius mėnesius šį Azijos finansų centrą krėtė dideli protestai, pažymėjo A. Merkel.