JAV ir Europos santykiai pastaraisiais mėnesiais pašlijo dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) grasinimų užimti Grenlandiją ir pašaipių pastabų apie Vašingtono sąjungininkus.
Kalbėdamas saugumo konferencijoje Miunchene vyriausiasis Vašingtono diplomatas pasirinko raminantį toną.
„Mes nesiekiame atsiskirti – siekiame atgaivinti seną draugystę ir atnaujinti didžiausią civilizaciją žmonijos istorijoje, – teigė jis. – Norime atsigavusio aljanso.“
„Mes norime, kad Europa būtų stipri. Mes tikime, kad Europa privalo išlikti“, – sakė M. Rubio.
Jo teigimu, Vašingtonas ir Europa yra glaudžiai susiję.
Jungtines Valstijas „ves ateities vizija, tokia pat išdidi, suvereni ir gyvybinga, kaip mūsų civilizacijos praeitis“, pareiškė jis.
„Ir nors esame pasirengę, jei prireiks, daryti tai vieni, mūsų pirmenybė ir viltis yra daryti tai kartu su jumis, mūsų draugais čia, Europoje“, – pabrėžė JAV valstybės sekretorius.
Jis pakartojo dažnai D. Trumpo administracijos išsakomą teiginį, kad imigracija yra grėsmė. Jo žodžiais, masinė migracija yra „krizė, keičianti ir destabilizuojanti visuomenes visuose Vakaruose“.
„Mes norime sąjungininkų, kurie didžiuojasi savo kultūra ir paveldu, kurie supranta, kad esame tos pačios didžios ir kilnios civilizacijos paveldėtojai, ir kartu su mumis nori bei gali ją ginti“, – kalbėjo M. Rubio.
Mes nesiekiame atsiskirti – siekiame atgaivinti seną draugystę ir atnaujinti didžiausią civilizaciją žmonijos istorijoje.
„Veikdami kartu tokiu būdu, mes ne tik padėsime susigrąžinti sveiką užsienio politiką (...). Tai sugrąžins mums aiškų savęs suvokimą. Tai sugrąžins vietą pasaulyje ir, tai darant, pasmerks bei atgrasys civilizacijos naikinimo jėgas, kurios šiandien kelia grėsmę tiek Amerikai, tiek Europai“, – teigė jis.
Tono pasikeitimas
M. Rubio kalba labai skyrėsi nuo JAV viceprezidento J. D. Vance'o (Dž. D. Vanso) kalbos Miuncheno saugumo konferencijoje prieš metus, kai jis toje pačioje scenoje užsipuolė Europos politiką imigracijos ir žodžio laisvės klausimais, šokiruodamas Europos sąjungininkus.
Be imigracijos klausimo, M. Rubio iš esmės vengė D. Trumpo judėjimo „Make America Great Again” („Padarykime Ameriką vėl didžią“, MAGA) karštųjų klausimų ir kultūrinių karų temų, kurios, kaip penktadienį sakė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas), pagilino plyšį tarp JAV ir Europos.
JAV ir Europos ryšiams dar labiau pakenkė naujoji D. Trumpo administracijos Nacionalinio saugumo strategija, kurioje figūruoja precedento neturintis išpuolis prieš europiečius, kaltinant juos tuo, kad Senajam žemynui gresia „civilizacijos nuosmukis“.
Ryšiai dar labiau pašlijo praėjusį mėnesį, kai D. Trumpas sustiprino grasinimus aneksuoti Grenlandiją – autonominę NATO narės Danijos teritoriją – priversdamas Europos valstybes tvirtai pareikšti protestą.
Europos saugumas
Europos lyderiai, susirinkę į Miuncheno saugumo konferenciją, pasižadėjo prisiimti didesnę bendros NATO gynybos naštos dalį.
Lyderiai siuntė žinią, kad tai būtina Europai norint atremti priešišką Rusiją, o NATO vadovas Markas Rutte (Markas Riutė) sakė, jog „stipri Europa stiprioje NATO reiškia, kad transatlantinis ryšys bus stipresnis nei bet kada anksčiau“.
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) šeštadienį susirinkusiesiems sakė, kad „Europa turi dėti daugiau pastangų ir privalo prisiimti atsakomybę“ už savo saugumą, bei paragino glaudžiau bendradarbiauti su Didžiąja Britanija, sakydama: „Praėjus 10 metų po „Brexito“, mūsų ateitis yra susieta taip pat glaudžiai, kaip ir anksčiau.“
Didžiosios Britanijos lyderis Keiras Starmeris (Kiras Starmeris) konferencijoje turi pasakyti, jog Europa yra „miegantis milžinas“ ir dėl savo gynybos turi mažiau kliautis Jungtinėmis Valstijomis.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) penktadienį sakė, kad dabar yra „tinkamas laikas stipriai Europai“, kuri aiškiai remtų Ukrainą ir „kurtų savo saugumo architektūrą“.
Dėmesio centre – karas Ukrainoje
Vyriausybių vadovų, diplomatų, gynybos ir žvalgybos vadovų susitikimas Miunchene vyksta prieš pat Rusijos karo Ukrainoje penktų metų pradžią.
Šeštadienį į konferenciją turi kreiptis ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris Miunchene vieši nuo penktadienio ir susitinka su daugybe sąjungininkų.
Jokie Rusijos pareigūnai į konferenciją nebuvo pakviesti.
Penktadienį Baltuosiuose rūmuose D. Trumpas paragino V. Zelenskį „imtis veiksmų“, kad būtų užbaigtas karas. „Rusija nori sudaryti susitarimą, ir Zelenskis turės imtis veiksmų“, – pareiškė JAV lyderis.
Tačiau M. Rubio sakė: „Mes nežinome, ar rusai rimtai nusiteikę užbaigti karą.“
Pasak E. Macrono, pasibaigus kovoms Ukrainoje reikės naujos sistemos, kaip elgtis su agresyvia Rusija.
„Norime kalbėtis, jei tai bus prasminga, – penktadienį Miuncheno saugumo konferencijoje sakė F. Merzas. – Tačiau, kaip galima suprasti iš Amerikos pusės, Rusija dar nenori rimtai kalbėtis.“
(be temos)