Lenkijos Seimas išreiškė paramą D. Tusko vyriausybei

248 žemųjų parlamento rūmų – Seimo – nariai balsavo „už“, 201 – „prieš“, susilaikiusiųjų nebuvo.

Buvusio Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko ir buvusio lenkų premjero D. Tusko pasiūlyta vyriausybė pakeis aštuonerius metus valdžioje buvusios dešiniojo sparno partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) vadovautą administraciją, dažnai konfliktavusią su Briuseliu.

Tikimasi, kad trečiadienį per oficialią ceremoniją D. Tusko vyriausybę prisaikdins Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda).

Balsavimas dėl pasitikėjimo 460 narių Seime surengtas praėjus daugeliui valandų po to, kai D. Tuskas pristatė savo ministrus ir išdėstė darbo prioritetus.

Balsavimas buvo atidėtas parlamente kilus chaosui, kurį sukėlė vienas kraštutinių dešiniųjų įstatymų leidėjas, parlamento fojė gesintuvu užgesinęs Chanukos menorą.

D. Tuskas pasmerkė tai, ką pavadino nepriimtinu poelgiu ir gėda. Taip pasielgusiam įstatymų leidėjui Grzegorzui Braunui (Gžegožui Braunui) laikinai uždrausta dalyvauti posėdžiuose ir gali būti pateikti baudžiamieji kaltinimai.

Pažadai dėl ES ir Ukrainos

Anksčiau antradienį pristatydamas savo programą ir vyriausybės sudėtį D. Tuskas pasisakė už stiprią Europos Sąjungą, mat tokia ji stiprintų ir jo šalį, ir patikino, kad jo vyriausybė sutelks jėgas siekdama, kad pasaulis būtų įsipareigojęs toliau padėti Ukrainai, kovojančiai su plataus masto Rusijos invazija.

Be to, jis pažadėjo išspręsti jau ilgiau kaip mėnesį trunkančią Lenkijos sunkvežimių vairuotojų vykdomą blokadą pasienyje su Ukraina.

D. Tusko kabinetas gali būti prisaikdintas jau trečiadienį, todėl jis, kaip naujasis ministras pirmininkas, galės dalyvauti ketvirtadienį ir penktadienį Briuselyje vyksiančiame Europos Sąjungos viršūnių susitikime.

Jis sakė, kad iš Briuselio keliaus į Taliną, kur planuoja susitikti su Baltijos šalių premjerėmis.

D. Tuskas, kuris anksčiau, 2007–2014 metais, ėjo Lenkijos ministro pirmininko pareigas, o 2014–2019 metais buvo EVT pirmininkas, pažadėjo pasiekti, kad būtų atblokuoti milijardai eurų ES paramos, kuri buvo įšaldyta dėl ilgalaikės įtampos tarp Briuselio ir kadenciją baigiančios lenkų vyriausybės.

D. Tusko vyriausybėje Užsienio reikalų ministerijai vadovaus buvęs diplomatijos vadovas Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis), Finansų ministerijai – Andrzejus Domanskis (Andžejus Domanskis). Kultūros ir nacionalinio paveldo ministru taps Bartlomiejus Sienkiewiczius (Bartlomejus Senkevičius), o Europos reikalų ministru – Adamas Szlapka (Adamas Šlapka). Marcinas Kierwinskis (Marcinas Kervinskis) taps vidaus reikalų ministru.

Marzena Czarnecka (Mažena Čarnecka) perims Pramonės ministerijos vairą, o Krzysztofas Hetmanas (Kšištofas Hetmanas) – Plėtros ir technologijų ministerijos vairą. Dariuszas Klimczakas (Dariušas Klimčakas) taps infrastruktūros ministru, o Paulina Hennig-Kloska (Paulina Henig Kloska) vadovaus Klimato ir aplinkos ministerijai.

Fondų ir regioninės politikos ministre taps Katarzyna Pelczynska-Nalecz (Katažina Pelčinska Nalenč), o Agnieszka Buczynska (Agneška Bučinska) paskirta pilietinės visuomenės ministre ir Visuomeninės naudos komiteto pirmininke.

Švietimo ministerijai vadovaus Barbara Nowacka (Barbara Novacka), o Sporto ministerijai – Slawomiras Nitrasas (Slavomiras Nitrasas). Sveikatos apsaugos ministerijai vadovaus Izabela Leszczyna (Izabela Leščina), o vyresnio amžiaus žmonių politikos reikalais rūpinsis Marzena Okla-Drewnowicz (Mažena Okla Drevnovič).

Šeimos, darbo ir socialinės politikos ministerijos vairą perims Agnieszka Dziemianowicz-Bak (Agneška Dzemianovič Bank), o Mokslo ministerijos – Dariuszas Wieczorekas (Dariušas Večorekas). Tuo metu Katarzyna Kotula (Katažina Kotula) paskirta lygybės ministre.

Vyriausybėje taip pat dirbs keli ministrai „be portfelio“: Janas Grabiecas (Janas Grabecas), kuris vadovaus premjero kanceliarijai, Tomaszas Siemoniakas (Tomašas Semoniakas), kuris bus atsakingas už specialiąsias tarnybas, ir Maciejus Berekas (Macejus Berekas), kuris bus atsakingas už teisėkūros reikalus.

Tiek Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), tiek Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per „X“ nusiuntė D. Tuskui savo sveikinimus, kai Seimas pirmadienio vakarą pavedė jam suformuoti vyriausybę.

Balsavimas dėl pasitikėjimo D. Tusko vyriausybe surengtas po to, kai PiS atstovas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) nesugebėjo užsitikrinti pakankamos paramos Seime savo vyriausybei.

Spalį vykusiuose visuotiniuose rinkimuose konservatoriai laimėjo daugiausia vietų, tačiau nesugebėjo iškovoti daugumos. Vis dėlto PiS ministrui pirmininkui M. Morawieckiui buvo pirmajam suteiktas šansas pamėginti suformuoti naują vyriausybę.

Nors D. Tusko Pilietinė platforma rinkimuose liko antra, ji užsitikrino daugumą susivienijusi su dviem mažesnėmis proeuropietiškomis opozicinėmis politinėmis grupėmis – „Trečiuoju keliu“ ir „Naująja kaire“.