- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pirmadienį gynė savo planą sustabdyti neteisėtų migrantų teisę į prieglobstį.
Nuo 2021 metų prie Europos Sąjungos rytinės sienos į Lenkiją, Lietuvą ir Latviją iš Baltarusijos ėmė plūsti migrantai. Vakarai kaltina Minsko režimą jį organizavus.
„Saugoti Lenkijos ir Europos sieną yra mūsų teisė ir pareiga, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė Lenkijos premjeras. – Dėl jos saugumo nebus deramasi.“
Ir buvusi, ir dabartinė Lenkijos vyriausybės kaltina Baltarusiją ir Rusiją organizuojant masinį migrantų perkėlimą iš Artimųjų Rytų ir Afrikos prie rytinių Europos Sąjungos sienų, siekiant destabilizuoti Vakarus.
Jie tai laiko hibridinio karo prieš Vakarus dalimi.
Kai kurie nelegaliai į Lenkiją patekę migrantai prašo prieglobsčio šioje šalyje, tačiau, dar neišnagrinėjus jų prašymų, daugelis jų keliauja per ES laisvojo judėjimo zoną, kad pasiektų Vokietiją ar kitas Vakarų valstybes.
Kovodama su nelegalia migracija Vokietija neseniai išplėtė sienų kontrolę prie visų savo sienų. Lenkijos ministras pirmininkas pavadino šį Berlyno žingsnį nepriimtinu.
Ukrainiečių nepalies
Šeštadienį vykusiame Pilietinės koalicijos (KO) suvažiavime paskelbė apie savo planą stabdyti nelegalių migrantų teisę prašyti prieglobsčio. Tai yra strategijos, kuri bus pristatyta antradienį vyksiančiame vyriausybės posėdyje, dalis.
Sprendimas neturės įtakos ukrainiečiams, kuriems Lenkija yra suteikusi tarptautinę apsaugą. Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios Lenkijoje prieglobstį rado apie 1 mln. žmonių iš Ukrainos.
Dešimtys nevyriausybinių organizacijų atvirame laiške paragino D. Tuską gerbti teisę į prieglobstį. Jie pridūrė, kad taip pažeidžiamos Lenkijos pasirašytos tarptautinės konvencijos, įskaitant Ženevos konvenciją dėl pabėgėlių statuso, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, o taip pat ir pačios Lenkijos konstitucija.
„Jų dėka tūkstančiai lenkų moterų ir vyrų sunkiais komunistinio totalitarizmo laikais rado prieglobstį užsienyje, o mes tapome viena didžiausių šių teisių naudos gavėjų“, – sakoma nevyriausybinių organizacijų laiške.
Šį laišką pasirašė „Amnesty International“ ir 45 kitos humanitarinės, teisinės ir pilietinės visuomenės organizacijos.
D. Tusko sprendimo šalininkai teigia, kad visos šios konvencijos buvo priimtos prieš migrantų krizę.
„Ženevos konvencija priimta 1951 metais ir tikrai niekas iki galo nenumatė, kad susiklostys tokia situacija kaip Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje“, – interviu privačiam radijui RMF FM sakė migracijos ekspertas, vidaus reikalų viceministras Maciejus Duszczykas.
Lenkijos premjeras atkreipė dėmesį į tai, kad Suomija taip pat nutraukė prieglobsčio prašymų priėmimą po to, kai susidūrė su migrantų spaudimu savo pasienyje su Rusija.
„Teisė į prieglobstį naudojama kaip instrumentas šiame kare ir neturi nieko bendra su žmogaus teisėmis“, – sekmadienį socialiniame tinkle „X“ pareiškė Lenkijos premjeras.
Europos Komisijos (EK) atstovė spaudai pripažino, kad Baltarusija ir Rusija kelia sunkumų, tačiau tiesiogiai nekritikavo D. Tusko užmojų.
„Svarbu ir būtina, kad Sąjunga saugotų išorės sienas, ypač nuo Rusijos ir Baltarusijos, kurios pastaruosius trejus metus daro didelį spaudimą išorės sienoms, – pirmadienį teigė Anitta Hipper (Anita Hiper). – Tai kenkia ES valstybių narių ir visos sąjungos saugumui.“
Ji taip pat pabrėžė, kad ES šalys narės yra teisiškai įpareigotos leisti žmonėms prašyti tarptautinės apsaugos.
Atstovė spaudai pažymėjo, kad EK planuoja „stengtis užtikrinti, kad valstybės narės turėtų reikiamų priemonių reaguoti į tokio pobūdžio hibridines atakas.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Lavrovas giria O. Scholzo sprendimą neperduoti Ukrainai „Taurus“ raketų
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pagyrė Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą už tai, kad jis ir toliau nepritaria „Taurus“ raketų perdavimui Ukrainai. ...
-
Baltieji rūmai smerkia Rusijos neatsakingą retoriką dėl branduolinių ginklų panaudojimo
Baltieji rūmai antradienį pasmerkė Maskvos „neatsakingą retoriką“ po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sušvelnino branduolinių ginklų panaudojimo taisykles, tačiau pareiškė, kad nemato reikalo keisti savo jėgos ...
-
O. Scholzas Kinijos prezidentui: niekas neturi bijoti kaimynų
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas susitikime su Kinijos vadovu Xi Jinpingu ragino kartu siekti taikos ir saugumo pasaulyje. ...
-
Sakartvelo prezidentė skundžia rinkimų rezultatus3
Oficialiai patvirtinus valdančiosios partijos pergalę parlamento rinkimuose, Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili Konstituciniam teismui skundžia balsavimo rezultatus. ...
-
D. Trumpo bendrovė derasi dėl kriptovaliutos platformos įsigijimo
Donaldo Trumpo socialinės žiniasklaidos bendrovės akcijų kursas pirmadienį gerokai pakilo, britų verslo dienraščiui „The Financial Times“ pranešus, kad ji derasi dėl kriptovaliutos platformos įsigijimo. ...
-
Xi Jinpingas G-20 viršūnių susitikimo kuluaruose susitiko su Vokietijos kancleriu1
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienį Rio de Žaneire vykstančio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose susitiko su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, pranešė valstybinė žiniasklaida. ...
-
Rinkoms nerimaujant dėl Rusijos-Ukrainos karo eskalacijos, Europos akcijų indeksai smunka
Rinkoms nerimaujant dėl galimos Rusijos ir Ukrainos karo eskalacijos po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo Maskvai leidžiama plačiau naudoti branduolinius ginklus, pagrindiniai Europos akcijų indeksai antradienį smunk...
-
Graikija planuoja 2025-aisiais pirma laiko grąžinti dalį ilgalaikės skolos1
Graikija planuoja paspartinti skolų, susidariusių per finansų krizę prieš daugiau nei dešimtmetį, grąžinimą ir 2025 metais Atėnai ketina pirma laiko išpirkti mažiausiai 5 mlrd. eurų vertės obligacijų. ...
-
Nusilpus JAV doleriui, aukso kaina kopia aukštyn
Kiek nusilpus JAV doleriui, aukso kaina antradienį pakilo virš 2 620 JAV dolerių už unciją, pasiekusi aukščiausią per savaitę lygį, rodo portalo „Trading Economics“ skelbiami duomenys. ...
-
Varšuvoje rengiamos didžiųjų Europos valstybių užsienio reikalų ministrų derybos
Lenkijos sostinėje antradienį vyks didžiųjų Europos šalių užsienio reikalų ministrų derybos ir daugiausiai dėmesio jose bus skirta Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą bei Donaldo Trumpo sugrįžimui į Baltuosius rūmus. ...