Lenkijos atominis projektas: elektrinė prie Baltijos

Pasirinko amerikiečius

Į branduolinę energetiką Lenkija atsigręžė stiprėjant aplinkosaugos idėjoms, siekiant atsisakyti taršaus iškastinio kuro, augant elektros energijos paklausai ir kylant kainoms.

Pirmosios Lenkijos branduolinės jėgainės projektas – valstybės valdomos įmonės „Polskie Elektrownie Jądrowe“ (PEJ) atsakomybės sritis. Reaktoriaus statybos darbai turėtų prasidėti dar šiemet, planuojama pirmojo bloko komercinės veiklos pradžia – 2036 m.

Elektrinėje bus trys amerikiečių koncerno „Westinghouse Electric Company“ konstrukcijos branduoliniai reaktoriai, kiekvieno galia – po 1 250 MW. Projekto inžinerinė dalis, statybos bus patikėta kitai JAV kompanijai – „Bechtel“.

Nors tarp potencialių technologijos tiekėjų minėti ir Pietų Korėjos KHNP, ir prancūzų EDF, pirmenybė suteikta amerikiečiams. Anot lenkų žiniasklaidos, pasirinkimą lėmė politinis veiksnys – siekis sustiprinti politinį, karinį ir ekonominį bendradarbiavimą tarp Lenkijos ir JAV Vyriausybių.

Kaip rašo portalas „GlobalData“, stebintis daugiau nei 170 tūkst. elektrinių visame pasaulyje, Lubiatovo–Kopalino AE veiks III+ kartos branduoliniai reaktoriai. Reaktoriaus šerdyje bus 157 kuro kasetės.

Išskirtinė vieta

Jėgainės projekto pradiniai pasirengimo darbai prasidėjo 2009 m., o Lubiatovo–Kopalino vieta buvo pasirinkta po beveik ketverius metus trukusių tyrimų.

Iš pradžių kalbėta apie 92 branduolinei jėgainei tinkamas vietas. 2010 m. sausį Ūkio ministerija paskelbė gerokai trumpesnį, 28 vietų, sąrašą. Atsižvelgta į tokius veiksnius kaip aušinimo vandens prieinamumas, saugomų gamtos teritorijų ribos, esami ir galimi infrastruktūros elementai (kelių ar geležinkelių tinklai ir kt.).

Kaip rašo portalas energetyka24.com, priimant galutinį sprendimą dėl vietos, vienas svarbiausių faktorių buvo atstumas iki vandens telkinio. AE paprastai statomos prie upių, ežerų, jūrų, nes tai palengvina viso įrenginio aušinimą, padidina elektrinės valdymo saugumą ir efektyvumą. Lubiatovo–Kopalino reaktorių aušinimui bus naudojamas Baltijos jūros vanduo, tiekiamas 5,5 km ilgio vamzdžiais.

Iš pradžių svarstytos trys vietovės: Žarnovecas, Chočevas, Gonskiai, kur žemė priklauso Valstybės iždui, yra valstybinių miškų teritorija arba – kaip Žarnoveco atveju – iš dalies priklauso PEJ. Pasirinkimą susiaurinus iki Pamarės, detaliau išnagrinėtos Žarnoveco ir Lubiatovo–Kopalino vietovės. Išvada – šis variantas yra palankiausias aplinkai ir saugus žmonėms.

Elektrinė būtų maždaug už 15 km nuo Žarnoveco elektrinės – 1989 m. nutraukto sovietų projekto, pagal kurį buvo numatyti keturi VVER-440/V213 reaktoriai. Tačiau dabar pats Žarnovecas atmestas dėl kelių priežasčių, tarp kurių – per mažas to paties pavadinimo ežeras, per didelis atstumas iki Baltijos jūros.

2022 m. spalį prasidėjo tarptautinės konsultacijos dėl elektrinės statybos: pozicijas išreiškė keturiolika valstybių, tarp kurių – Baltijos regiono valstybės, atokiai nuo būsimosios jėgainės esančios Austrija, Čekija, Slovakija, Vengrija. Vėliau prasidėjo konsultacijos Lenkijoje.

Startas: nuotraukoje užfiksuota istorinė akimirka – pernai balandį Varšuvoje įvykusi JAV ir Lenkijos kompanijų atstovų sutarties dėl jėgainės statybų pasirašymo ceremonija. / AP / „Scanpix“ nuotr.

Atsižvelgta į EK pastabas

Lubiatovo–Kopalino jėgainės projektas atsieis apie 42 mlrd. eurų. Lenkijos Vyriausybė padengs apie 30 proc. statybų išlaidų ir suteiks kreditų garantijas. Tarp galimų kreditorių lenkų žiniasklaida mini JAV ekonomikai naudingus projektus remiantį banką „Exim Bank“, Prancūzijos valstybinį plėtros banką „Sfil“, Kanados eksporto plėtros agentūrą.

Lenkijos Vyriausybė ir PEJ 40-čiai metų sudarys sutartį – anksčiau planuoto ilgesnio, 60 metų laikotarpio (tokia planuojama jėgainės eksploatacijos trukmė), atsisakyta užprotestavus EK. Akcentuodama galimą konkurencijos iškraipymą ir rinkos koncentraciją, ES vykdančioji institucija prašė Lenkijos sutrumpinti sutarties laikotarpį, siūlė PEJ sutelkti dėmesį į paskatas už jos gebėjimą generuoti energiją, o ne už elektros gamybą.

Su EK taip pat buvo susitarta, kad, siekiant sumažinti galimą rinkos koncentraciją, PEJ mažiausiai 70 proc. per metus pagamintos elektros energijos parduos elektros biržoje, o likusius 30 proc. – aukcionuose. Dėl tos pačios priežasties PEJ išliks teisiškai nepriklausoma nuo kitų operatorių.

Gruodžio viduryje būsimą Lenkijos Vyriausybės įsipareigojimą palaiminusi EK akcentavo, kad ES šalys gali laisvai spręsti, kaip derinti pagaminamas energijos rūšis, o sprendimas skatinti branduolinę energiją yra nacionalinės kompetencijos klausimas.

EK sprendimą PEJ vadovas Marekas Woszczykas pavadino Lenkijos sėkme. Energetikos ministras Miłoszas Motyka pastebėjo, kad pritarimo iš Briuselio Varšuva sulaukė per rekordinį laiką – mažiau nei per dvylika mėnesių.

Finansinės pagalbos schema

Pirmajai Lenkijos branduolinei jėgainei valstybės suteiks rekordinės apimties paramą: vien kapitalinių išlaidų ir investicijų finansavimo sąnaudos įvertintos maždaug 200 mlrd. zlotų (apie 50 mlrd. eurų). EK sprendimas taip pat turi didžiulę reikšmę investicijoms, nes, anot PEJ vadovo, nustato pagrindines jos finansavimo sąlygas, atveria kelią pasirašyti sutartį su „Westinghouse“ ir „Bechtel“.

Premjero Donaldo Tusko Vyriausybei nusprendus finansuoti jėgainės statybas, valstybė į PEJ bendrovės kapitalą iki 2030 m. įneš iš viso 60,2 mlrd. zlotų. Tačiau PEJ turės skolintis statybų metu, kol jėgainė dar neuždirbs pinigų. Tiek tuo laikotarpiu, tiek jau pradėjus veiklą, Lenkijos ūkis ir energetika neišvengs ekonomikos svyravimų. Tačiau jėgainė turės išlaviruoti tarp poreikio gauti stabilias pajamas, kad galėtų grąžinti kreditus, ir išlaikyti vartotojams prieinamą kainų lygį, kad jienesusidurtų su mokumo problemomis. Kreditų ir palūkanų išlaidas Vyriausybė įvertino maždaug 31 mlrd. eurų ir ketina visiškai garantuoti jų grąžinimą.

Stabilias pajamas turi užtikrinti sutartis su Lenkijos Vyriausybe, grindžiama elektrinės elektros energijos etalonine kaina (Lenkijos žiniasklaida mini kiek mažiau nei 500 zlotų už 1 MWh). Jei rinkos elektros energijos kaina būtų mažesnė už etaloninę, PEJ gautų priemoką – skirtumą tarp etaloninės ir rinkos kainos. Jei rinkos kaina viršytų etaloninę, operatorius skirtumą turės sumokėti valstybei.

Anot „Gazeta Wyborcza“, panašus skirtumų sutarties mechanizmas pagal projektą buvo taikomas ir pirmoms jūrų vėjo jėgainėms, kurios statomos prie Lenkijos Baltijos jūros krantų.

Taigi, pirmoji Lenkijos AE beveik visą XXI a. tieks energiją už fiksuotą kainą. Anot vieno ryškiausių branduolinės energetikos ekspertų Lenkijoje Jakubo Wiecho, tai bus saugu ir ekonominiu požiūriu, galbūt net leis sumažinti elektros kainas.

Saugumo klausimai

Lenkijos visuomenė demonstruoja palankumą branduolinei energetikai. 2023 m. lapkritį Klimato ir aplinkos ministerijos užsakyta nacionalinė visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad beveik 90 proc. lenkų pritaria AE statybai šalyje. Lubiatovo–Kopalino jėgainės projektą palankiai vertina ir 67 proc. artimiausios Chočevo savivaldybės gyventojų, 2023 m. rudenį dalyvavusių agentūros PBS atliktoje apklausoje.

1990 m. protestai, dėl kurių buvo atsisakyta tęsti projektą Žarnovece, beveik pamiršti. Anuomet vyravo kitokia atominės energetikos saugumo filosofija, po Černobylio katastrofos buvo praėję vos keli metai. Nemenką vaidmenį suvaidino ir Lenkijos angliakasiai, kuriems branduolinė energetika būtų reiškusi angliakasybos krizę. Dabar situacija kitokia: atominė energetika prisiminta jau nusprendus atsisakyti anglies.

Elektrinė, kaip didelė pramoninė įmonė, turi atitikti griežtus saugumo standartus dėl cheminių medžiagų, gaisro pavojaus ir kitų įprastų pramonės rizikų. Tačiau, kaip jau įprasta tokių didelių projektų atveju, nuogąstavimų dėl AE nestinga. Pagrindinius bandoma išsklaidyti oficialioje PEJ svetainėje.

Atsižvelgus į susirūpinimą dėl galimo poveikio Baltijos jūrai, buvo parengta modeliuojant atlikta poveikio aplinkai studija, papildomą analizę atliko nepriklausomi ekspertai iš Lenkijos ir tarptautinių tyrimų centrų.

2022 m. paskelbtoje poveikio aplinkai ataskaitoje sakoma: avarijos, susijusios su reaktoriaus šerdies degradacija, įskaitant jos išsilydimą, tikimybė įvykti III arba III+ kartos reaktoriuje yra mažesnė nei viena per 1 mln. metų, rimtos avarijos tikimybė – mažesnė nei viena per 10 mln. metų.

Rengiant ataskaitą buvo tirti ir galimi išoriniai incidentai: sudarytas 40 galimų įvykių sąrašas (tiek natūralių, susijusių su seismologija, potvyniais, ekstremaliomis oro sąlygomis, tiek antropogeninių, susijusių su lėktuvo smūgiais, gaisru, teroristine ataka).

Oficialioje PEJ svetainėje nurodoma, kad Lenkijos geologinis ir seisminis stabilumas, santykinai mažas Baltijos jūros gylis ir pažangiausia, patikrinta ir saugi III+ kartos AP1000 reaktoriaus technologija garantuoja, kad tokio įvykio kaip 2011 m. dėl žemės drebėjimo kilusio cunamio sukelta avarija Fukušimos AE tikimybė yra artima nuliui. Lenkijos jėgainės saugumas bus užtikrintas, be kita ko, sutvirtinus gruntą, įrengus pylimus.

Jėgainės blokai bus aprūpinti aukščiausios klasės apsaugos sistemomis, įskaitant dvigubas apsaugines konstrukcijas – vidinę plieninę ir išorinę iš gelžbetonio, kurios apsaugo nuo išorinių gamtos pavojų poveikio. Be kitų priemonių, reaktorių apsauginis konteineris suprojektuotas taip, kad atlaikytų tiesioginį didelio komercinio lėktuvo smūgį.

Taip pat numatyta įrengti pasyvias reaktoriaus aušinimo sistemas, kurios veikia naudodamos gamtos jėgas ir reiškinius (gravitaciją, garavimą ir kondensaciją, suslėgtų dujų energiją ir natūralią konvekciją).

„Pasaulinių branduolinių technologijų tiekėjų, įskaitant šios srities lyderę „Westinghouse Electric Company“, per dešimtmečius sukaupta AE eksploatavimo patirtis lėmė apsaugos priemonių, kurios užkerta kelią avarijų, panašių į Fukušimos ir Černobylio, pasikartojimui, sukūrimą“, – rašoma PEJ puslapyje.

Pasaulyje (Kinijoje ir JAV) šiuo metu veikia šeši AP1000 reaktoriai. „Mes nepradedame nuo nulio. Sukūrėme metodus, kurie leidžia kasdien efektyviai naudoti gautus duomenis vykdant projektą Lenkijoje“, – „Business Insider“ cituoja „Westinghouse“ viceprezidentę Lou Martinez Sancho.

Radioaktyvusis kuras į elektrinę bus gabenamas jūra, panaudotas iš pradžių bus aušinamas elektrinės teritorijoje, vėliau, jau perkeltas į sandarius konteinerius, – palaidotas giluminėje radioaktyviųjų atliekų saugykloje Lenkijos teritorijoje. Jos galima vieta kol kas nežinoma.

Net sunkiausios avarijos atveju poveikis kaimyninėms šalims būtų nereikšmingas, sako studijos autoriai.

Nors tarp potencialių technologijos tiekėjų minėti ir Pietų Korėjos KHNP, ir prancūzų EDF, pirmenybė suteikta amerikiečiams.

Poveikis gamtai ir žmonėms

Ataskaitoje teigiama, kad eksploatavimo metu į aplinką nepateks radiologinį pavojų gyventojams ar elektrinės personalui keliančių medžiagų.

Jėgainė naudos jūros vandenį, didžiausias poveikis Baltijos ekosistemai pasireikš vasaros sezonu, tačiau anomalija (vandens temperatūra pakils dviem laipsniais) esą apims palyginti nedidelį plotą – maždaug 2–3 km nuo išleidimo vietos, o žiemą šis poveikis dar labiau sumažės. „Dėl žemo jautrumo ir didelio paviršiaus ploto, bendras poveikio efektas gyvybei jūroje laikomas nereikšmingu“, – rašoma studijoje.

Pagrindiniai gruntinio vandens baseinai nebūtų paliesti – artimiausias toks baseinas nutolęs apie 5,6 km nuo projekto teritorijos.

Vienas kruopščiausiai analizuotų projekto aspektų – biologinės įvairovės apsauga. Ketverius metus, vykdant lauko tyrimus, buvo vertinamas projekto poveikis gyvajai gamtai – nuo makrogrybelių iki žinduolių.

Skirtingoms rūšių grupėms žadama taikyti specifinę apsaugos strategiją. Pvz., kad dėl kirtimų nenukentėtų šikšnosparniai, bus suformuotos mažesnio šviesumo juostos ir sukurtos naujos, dirbtinės retų augalų buveinės. Povandeninio triukšmo poveikis statybos metu būsiąs laikinas, kontroliuojamas, o pasibaigus statyboms jūros fauna grįšianti į paveiktas zonas.

Ruošiant teritoriją būsimai elektrinei, jau iškirstas įspūdingas plotas pajūryje. Žvelgiant į oficialias PEJ platinamas nuotraukas, sunku sulaikyti nuostabą dėl vaizdo: prie horizonte matomos jūros esančiame pušyne geltonuoja svetimkūnis – keturkampis smėlio plotas.

Projekto įgyvendinimo teritorija (apie 688 ha), skirta su elektrinės statyba susijusiai veiklai, nėra tapati teritorijai, kurioje bus vykdomi statybos darbai ir kurioje vėliau stovės branduolinis įrenginys. Pati jėgainė užims apie 200 ha.

Oficialiai teigiama, kad bus iškirsta apie 335 ha miško – 35 ha bus atsodinti baigus statybas. PEJ nurodo, kad už būsimos AE tvoros bus sodinami krūmai, žema augmenija ir gaisro atveju mažiau pavojaus keliančių rūšių lapuočiai medžiai.

Kad būtų padaryta mažiau žalos tiesiant vamzdynus (jūrinėje dalyje jie bus nusidriekę po Baltijos dugnu), bus naudojamos giluminio tunelio kasimo mašinos.

Nuo paplūdimio elektrinę skirs 300–400 m pločio miško juosta (skirtingas plotis – dėl šios atkarpos kranto linijos specifikos), kuri atliks ne tik estetinio barjero, bet ir gyvūnų migracijos koridoriaus vaidmenį.

Paveiks visą regioną

Į atominę energetiką Lenkija gręžiasi ieškodama alternatyvos akmens anglimi kūrenamoms jėgainėms, tačiau, kalbant apie Lubiatovo–Kopalino branduolinės jėgainės privalumus, nurodoma ekonominė nauda, kurią esą pajus regionas. Dėl elektrinės bus plečiama regiono infrastruktūra: tiesiami nauji keliai ir geležinkelio linijos, todėl pagerės susisiekimas su Gdansko, Gdynės ir Sopoto trimiesčiu.

PEJ tinklapyje kalbama apie užsienio pavyzdžius, kai panašūs projektai vykdomi turistiniuose regionuose, tačiau ne tik neturi neigiamo poveikio turizmui, bet net ir tampa traukos objektais.

Vienas iš AE, pastatytos turizmui patrauklioje vietoje, pavyzdžių Europoje – 2025 m. pabaigoje po 50 metų uždaryta Tianžo elektrinė, esanti netoli istorinio Hiuji miesto Belgijoje. Tai nedidelis miestelis, galintis pasigirti viduramžių gotikine bažnyčia, renesanso stiliaus namais, XVIII a. rotuše. AE yra visai šalia.

Lenkijos Senato 2009 m. užsakytoje analizėje vietos valdžios institucijų, be kita ko, buvo paklausta apie AE artumo poveikį turizmui Hiuji miestui. Tarp pagrindinių išvadų buvo nurodyta, kad turizmas nesumažėjo, veikiau priešingai.

Panašios išvados padarytos ir analizuojant situaciją Prancūzijoje, Čekijoje ir Švedijoje. Pvz., Ispanijos Vandeljos elektrinė yra Katalonijoje, turistiniame Auksinės pakrantės regione. Jėgainė – 5 km atstumu nuo garsiojo L’Almadravos paplūdimio, turinčio Mėlynosios vėliavos sertifikatą, suteikiamą tik laikantis griežtų vandens kokybės standartų. Paplūdimį kasmet aplanko apie 3,5 mln. turistų.

Kita vertus, nuogąstaujama, kad bent statybų laikotarpiu Pamario regionas gali susidurti su būsto rinkos problemomis: projekto statytojai, vėliau – darbuotojai, užims gyvenamąjį plotą, paprastai skiriamą atvykstantiems poilsiautojams, kurį laiką bus apribota prieiga prie kai kurių maudyklų – žadama įkurti naujų. Vėliau maudymosi zona ir viešasis paplūdimys bus prieinami turistams.

Numatoma plėtra

Lubiatovo–Kopalino branduolinė jėgainė – tik pirmoji, bet ne vienintelė į atominę energetiką žengiančioje Lenkijoje. Strateginiame plane „Lenkijos energetikos politika iki 2040 m.“ kalbama apie 80 proc. elektros energijos iš atsinaujinančiųjų šaltinių gamybą. AE turi būti pagaminama beveik tiek pat elektros kaip ir jūros vėjo jėgainėse (atitinkamai 16 proc. ir 19 proc.).

Antroji AE planuojama Patnove, centrinėje Lenkijoje. Šio projekto autoriai – privatūs koncernai PGE ir ZE PAK, priklausantys milijardieriui Zygmunt Solorz-Zak, kartu su Pietų Korėjos koncernu KHNP. Šeši abiejų elektrinių blokai kartu pagamintų iki 9 GW energijos.

„Westinghouse“ taip pat išsakė norą dalyvauti antros AE statyboje, nors šios investicijos partneris dar nėra pasirinktas. Anot JAV kompanijos atstovės L. Martinez Sancho, pasirinkus tą pačią technologiją, pagerėtų projekto ekonomiškumas, be kita ko, dėl masto ekonomijos ir viešųjų pirkimų sinergijos. „Manau, kad leidimų išdavimo procesai taip pat būtų efektyvesni dėl tiek rangovų, tiek šiuos leidimus išduodančių institucijų turimos patirties“, – lenkų žiniasklaida citavo  „Westinghouse“ atstovę.

Lenkijos ekonomikos instituto skaičiavimais, priklausomai nuo pasirinktos technologijos, šešių planuojamų reaktorių galia reikštų 53–80 TWh metinę elektros energijos gamybą, o tai atitinka 31–46 proc. dabartinės šalies metinės elektros energijos poreikio ir 26–38 proc. prognozuojamo 2043 m. poreikio.

Be to, Lenkijoje planuojama įrengti nedidelių modulinių reaktorių. 2023 m. „Orlen Synthos Green Energy“ gavo leidimą statyti 24 tokius objektus šešiose šalies vietose. Pirmasis „GE Hitachi“ BWRX-300 reaktorius, kurio galia bus 300 MW, turėtų būti baigtas statyti jau 2030 m.