Ši pauzė užbaigia praėjusių metų rugsėjo mėnesį prasidėjusią palūkanų mažinimo seriją, kai ECB, reaguodamas į mažėjančią infliaciją, palaipsniui mažino skolinimosi išlaidas.

Tokio ECB valdančiosios tarybos pranešimo buvo ir laukiama, ypač atsižvelgiant į tai, kad birželio mėn. infliacija dvidešimties šalių euro zonoje atitiko centrinio banko nustatytą 2 proc. tikslą.

Bankams ir individualiems indėlininkams svarbi bazinė indėlių palūkanų norma lieka 2 proc., palyginti su 2024 m. birželio mėn. buvusiais 4 proc. Prieš ketvirtadienio sprendimą dėl palūkanų normos ECB septynis kartus iš eilės sumažino palūkanų normas.

Nors ECB pavyko suvaldyti vartojimo prekių kainas, kurios šoktelėjo po COVID-19 pandemijos ir Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m., šiais metais iškilo nauja grėsmė – didesni JAV muitai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo nuo rugpjūčio 1 d. įvesti 30 proc. muitus importui iš Europos Sąjungos, jei nebus pasiektas naujas prekybos susitarimas tarp sąjungininkių. ES pareiškė, kad yra pasirengusi atsakyti muitų įvedimu JAV prekėms.

Analitikų teigimu, tokio prekybos karo pasekmes yra sunku įvertinti, o šis neapibrėžtumas greičiausiai turėjo įtakos ECB sprendimui kol kas sustabdyti palūkanų normų keitimą.