Su naujienų agentūra AP B. Bražė kalbėjo šią savaitę vykstant intensyviai diplomatijai tarp Europos ir Jungtinių Valstijų, kurių prezidentas Donaldas Trumpas nusprendė surengti tiesiogines derybas su Rusija ir į pradines diskusijas nepakviesti Ukrainos bei jos sąjungininkių Europoje.
B. Bražė pažymėjo, kad 140 mln. gyventojų turinti Rusija nuo 2014 metų, kai aneksavo Krymą, ir nuo 2022-ųjų vasario, kai pradėjo didelio masto invaziją, sugebėjo užimti mažiau nei 20 proc. Ukrainos, turinčios 40 mln. gyventojų. Pasak latvių ministrės, V. Putinui nepavyko susilpninti JAV ir jų vadovaujamos NATO ar nuversti demokratinės vyriausybės Kyjive.
Tad kalbant apie taikos siekį, jos nuomone, „sunkumai yra susiję su rusais, nes būtent rusai nori sumažinti JAV galią ir (...) susilpninti JAV bendrai pasaulyje“.
Pasaulis mato, kad kai V. Putinas kišasi kitose šalyse, jis nori kontroliuoti ir teritoriją, ir jų vyriausybių politinius pasirinkimus, kalbėjo B. Bražė. Pavyzdžiui, Sirijoje V. Putinas rėmė autoritarinį Basharo al Assado režimą ir gavo karinių bazių prie Viduržemio jūros.
Tačiau per trejus karo prieš Ukrainą metus V. Putinas negavo to, ko norėjo, ir „bandys gauti tai taikos derybomis“, sakė B. Bražė. Todėl, pasak jos, svarbu „aiškiai prisiminti šią perspektyvą derantis dėl bet kokio susitarimo ar sudarant“ bet kokį susitarimą.
Nors praėjusios savaitės derybose Saudo Arabijoje dalyvavo tik JAV ir Rusijos pareigūnai, Europa yra įtraukta į diskusijas dėl taikos, nes nuolat bendraujama ir su ukrainiečiais, ir su amerikiečiais, sakė ji. Nuo gruodžio vidurio B. Bražė tris kartus lankėsi Vašingtone. Ji sakė, kad antradienį vėl vyksta į JAV sostinę susitikti su įstatymų leidėjais ir administracijos pareigūnais.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį susitiko su D. Trumpu Baltuosiuose rūmuose, o britų ministras pirmininkas Keiras Starmeris su JAV lyderiu turi susitikti ketvirtadienį.
B. Bražė akcentavo, kad Europos užduotis dabar yra stiprinti transatlantinį aljansą ir savo pačios kariuomenes bei gynybos pramonę.
Praėjusią savaitę Latvija paskelbė, kad kitais metais išlaidas gynybai padidins iki 4 proc. BVP ir toliau sieks jas didinti iki 5 proc. BVP. NATO narės yra sutarusios gynybai skirti mažiausiai 2 proc. savo BVP.
„Investuojame į savo pačių pajėgumus, – sakė B. Bražė. – Norėtume, kad tai darytų visi europiečiai. Tai vienas iš mūsų aptarinėjamų klausimų.“
Kaip NATO narės, Latvija, Lietuva ir Estija turi pasirengti bet kokiai ateityje galimai agresijai iš Rusijos, pabrėžė Latvijos diplomatijos vadovė. Pasak jos, Baltijos šalys sutelkia dėmesį į atgrasymą: išankstinį įspėjimą, greitąjį reagavimą, karinius pajėgumus ir politinę valią.
Pirmadienį B. Bražė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai sakė, kad „tik Ukrainos pergalė gali užtikrinti ilgalaikį saugumą ir nutraukti Rusijos imperialistinę agresiją“.
„Tvirtai tikime, kad skubinamas ugnies nutraukimas nenuves prie tvarios taikos; tai tik padrąsintų Rusiją, paskatintų tolesnę ekspansiją ir sukeltų didžiulį pavojų pasaulio saugumui“, – kalbėjo ji.
E. Macronas sakė pasikalbėjęs su 30-čia Europos ir sąjungininkių lyderių. Kai kurie jų išreiškė norą dalyvauti suteikiant saugumo garantijas Ukrainai pagal taikos susitarimą.
B. Bražė sakė, kad nors vyko preliminarios diskusijos, taikos proceso dar nėra.
Kai jis vyks, vadovausimės Ukrainos poreikiais, teigė ji.
„Bet kokioms saugumo pajėgoms mums reikia karinio vadovavimo, – sakė Latvijos užsienio reikalų ministrė. – Mums reikia karinės informacijos. Kokios ten pajėgos? Kur? Ar kariai Rusijos pusėje atitraukti nuo kontaktinės linijos? Ar toli? Kokia bet kokių (galimų) saugumo pajėgų vieta?“
Tačiau svarbiausia, jos teigimu, užtikrinti, kad taika būtų ilgalaikė; tai neturi būti vien ugnies nutraukimas, neužkertantis kelio karo atnaujinimui. „Niekas to nenori“, – sakė ji.
