Ant santykių šešėlį meta Izraelio karas Gazos Ruože.

Po to kartu su Vokietijos kolega Frankas-Walteris Steinmeieris I. Herzogas grįš į Izraelį. Šiuo vizitu bus siekiama pabrėžti istorinę Vokietijos, kaip vienos iš ištikimiausių Izraelio rėmėjų, atsakomybę.

Prezidentai su pirmosiomis poniomis dvi dienas keliaus po Izraelį, siekdami atkreipti dėmesį į draugystę, kurią Berlynas dažnai vadina stebuklu, ir susitiks su jaunimu, politikais bei kibucų gyventojais.

Nors Vokietija, kuriai dabar vadovauja konservatyvus kancleris Friedrichas Merzas, teigia, kad parama Izraeliui išlieka svarbiu prioritetu, pastaraisiais metais santykiai tapo įtempti.

Izraelio niokojantis karas Gazos Ruože, prasidėjęs po 2023-iųjų spalio 7 dieną islamistų grupuotės „Hamas“ surengtos atakos prieš Izraelį, sulaukė daugelio šalių ir teisių grupių kaltinimų, kad jo atsakas yra neproporcingas.

Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) pernai išdavė Izraelio premjero Benjamino Netanyahu ir kitų asmenų, įskaitant „Hamas“ karinio vado Mohammedo Deifo arešto orderius.

Tuo metu Vokietijoje sustiprėjo kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), kurios lyderiai abejoja šalies „atminties kultūra“, kuria siekiama išpirkti kaltę už nacių nusikaltimus.

Vienas AfD, kuri vasarį vykusiuose rinkimuose surinko rekordinį 20 proc. balsų, lyderių Bjoernas Hoecke Berlyne esančią Holokausto, skirto šešiems milijonams nužudytų žydų, atminimo vietą pavadino „gėdos memorialu“.

Vokietija taip pat išreiškė didelį susirūpinimą dėl stiprėjančio antisemitizmo – tiek iš kraštutinių dešiniųjų, tiek iš kraštutinių kairiųjų ar imigrantų iš arabų ir musulmoniškų šalių.

Šiame plačiame kontekste „įprastos frazės (...) nebeįtikina“, teigė buvęs Izraelio ambasadorius Shimonas Steinas Vokietijos naujienų savaitraščiui „Die Zeit“ skirtame straipsnyje, parašytame kartu su Hebrajų universiteto profesoriumi Moshe Zimmermannu.

„60 metų trunkantys Vokietijos ir Izraelio santykiai – tai visiškai naujas etapas“, – pažymėjo jis.

Izraelio ambasadorius Berlyne Ronas Prosoras naujienų agentūrai AFP sakė, kad Vokietija tebėra „svarbiausia Izraelio sąjungininkė Europoje“ ir kad abi šalis dabar sieja tikra draugystė.

„Net jei kartais būna sunku, santykiai visada išlieka sąžiningi ir draugiški“, – pridūrė jis.

Prislopintas džiaugsmas

Tarptautinei bendruomenei pasmerkus karą Gazos Ruože, Vokietija stengėsi kruopščiai pasirinkti savo atsaką.

Praėjusį antradienį, savo atėjimo į valdžią dieną, F. Merzas pareiškė, kad „Izraelis turi teisę gintis po (2023-iųjų) spalio 7-ąją „Hamas“ teroristų įvykdyto žiauraus išpuolio ir visko, kas vyko po to“.

„Tačiau Izraelis taip pat turi išlikti šalimi, kuri laikosi savo humanitarinių įsipareigojimų, ypač kai šis baisus karas tęsiasi Gazos Ruože, kur neišvengiamai vyksta konfrontacija su „Hamas“ teroristais“, – teigė jis.

Naujasis Vokietijos vyriausiasis diplomatas Johannas Wadephulis, kuris sekmadienį lankėsi Izraelyje, paragino surengti „rimtas diskusijas dėl paliaubų“ Gazos Ruože, kur humanitarinė padėtis „šiuo metu yra nepakeliama“.

60-osios metinės minimos tokiu metu, „kai džiaugsmo ir šventės nuotaika nėra labai akivaizdi“, naujienų agentūrai AFP sakė vienas iš F.-W. Steinmeierio patarėjų.

„Kaip tai gali būti? (...) Su didžiausiu susirūpinimu žiūrime į civilių gyventojų kančias Gazos Ruože“, – pridūrė jis.

Nuo Antrojo pasaulinio karo Vokietija mokėjo reparacijas Izraeliui ir abi šalys užmezgė glaudžius ryšius gynybos srityje: Izraelis perka vokiečių povandeninius laivus, o Berlynas – izraeliečių oro gynybos sistemas.

Tačiau Sh. Steinas ir M. Zimmermannas teigė, kad glaudžių ryšių puoselėjimas Vokietijoje vis dažniau tampa „elito projektu“.

Naujienų savaitraštis „Der Spiegel“ teigė, kad Vokietijos „Bertelsmann Foundation“ fondo atlikta apklausa parodė, jog tik 36 proc. apklaustų vokiečių teigė esantys „labai arba gana geros nuomonės“ apie Izraelį. Tai yra 10 procentinių punktų mažiau nei 2021 metais.

Vizito Izraelyje metu F.-W. Steinmeieris taip pat turėtų susitikti su ministru pirmininku B. Netanyahu.

Prieš inauguraciją F. Merzas užsiminė, kad B. Netanyahu galės atvykti į Vokietiją nepaisant TBT išduoto arešto orderio.

„Tokiu atveju Vokietijai iškiltų dilema“, – dienraščiui „Handelsblatt“ sakė buvęs Vokietijos Konstitucinio Teismo pirmininkas Andreas Vosskuhle.

„Normaliu atveju jis turėtų būti suimtas“, – pažymėjo A. Vossuhle, pridurdamas, kad „turėtų būti akivaizdu, jog vokiečiai, atsižvelgdami į savo istoriją, nenori suimti Izraelio ministro pirmininko“.

„Todėl tikiuosi, kad Netanyahu bus pakankamai išmintingas, kad neatvyktų čia ir apsaugotų save ir mus nuo šios situacijos“, – pridūrė jis.