Krizė Kipre kirto ir per Graikijos verslininkų kišenę

Dėl bankų krizės Kipre nemažai streso ir nuostolių patyrė ir Graikijos verslininkai, kurie iš Kipro bankų turėjo pasiėmę paskolų, kreditų, neišgrynintų čekių. Verslininkai negalėjo įsigyti reikiamų prekių, sumokėti atlyginimų, nes buvo užblokuota visa Kipro bankų sistema.

Ekonomikos ministras užtikrino, kad padėtis tuose bankuose visiškai nepakis: čekiai galios, o žmonės pinigus galės išsigryninti, toliau atlikti mokėjimo nurodymus iki šiol nustatytais tarifais, indėliai nebus paliesti.

Apie verslo ir ekonomikos naujienas iš Graikijos praneša Jurgita Montvydaitė.

Prekyba krito net 70 proc.

Per nekantriai lauktą žiemos nuolaidų periodą Graikijos smulkieji verslininkai tikėjosi pirkėjų antplūdžio ir bent šiek tiek didesnio pelno nei pernai. Deja, jų viltys nepasiteisino, nes, Smulkiųjų verslininkų instituto duomenimis, kai kuriuose Graikijos regionuose prekyba krito net 70 proc. Vidutinis pelnas nuolaidų periodu siekia vos 45 eurus per dieną. Aštuoni iš dešimt verslininkų tvirtina, kad, palyginti su praėjusiais metais, jų parduotuvėse apsilankė daug mažiau klientų. Daugiau nei pusė prekybininkų planuoja dar dvi savaites tęsti nuolaidų sezoną, o prireikus – net visus metus, nors Graikijoje įstatymas draudžia tokį savivaliavimą.

Keis nuomonę apie Graikiją

Graikijos ir Amerikos prekybininkų sąjunga pristatė naują interneto puslapį „Breaking Through Greece“, kurio tikslas – pakeisti paskutiniu metu užsienyje susidariusią neigiamą nuomonę apie Graikiją. Šiuo projektu norima parodyti, kad šalis vis tvirčiau bando žengti naujovių link verslo, gamybos, eksporto srityse, darbo rinkoje ir skatina verslumą. Ši interneto svetainė taip pat veiks kaip duomenų bazė, kur graikai verslininkai galės nesunkiai rasti panašių įmonių, kompanijų bei reikiamų išteklių užsienyje.

Sezonas atidarytas

Kretos verslininkai gali po truputį atsipūsti – sezonas jau atidarytas. Praėjusią savaitę buvo įvykdyti trys skrydžiai į Kretą iš Frankfurto, Tel Avivo ir Diuseldorfo. Šią savaitę prisijungs dar du – vienas iš Austrijos, kitas – iš Rusijos. Taip Kultūros ir turizmo ministerija gaus pirmuosius rodiklius apie turizmą, o kretiečiai laukia turistų, iš kurių tikisi bent menko pelno.

Aiškinsis darbo rinkos situaciją

Graikijos Darbo ministerija su Ekonomikos ministerija ruošia naują informacinę sistemą, kurioje bus pateikti ne tik valstybinio, bet ir privačiojo sektoriaus duomenys, t. y. smulkieji ir stambieji Graikijos verslininkai, bendrovės ir kt. privalės užregistruoti savo darbuotojus ir visą reikiamą informaciją apie juos: kada įdarbinti, išsilavinimas, koks atlyginimas, amžius, specialybė. Taip bus bandoma išsiaiškinti, kokia yra tikroji darbo rinkos situacija ir taip pat užkirsti kelią nelegaliam įdarbinimui, nes duomenys rodo, kad dėl krizės verslininkai dažnai ryžtasi priimti darbuotojus be jokio socialinio draudimo.

Alyvuogių aliejus vis dar populiarus

Sumenkus graikų pajamoms, alyvuogių aliejaus suvartojimas sumažėjo labai nedaug, tarkim, 2011–2012 m. jo buvo suvartota 3 proc. mažiau. Tačiau daugiau parduodama nepakuoto aliejaus, kurį žmonės perka iš vietinių ūkininkų arba neoficialių verslininkų. Dėl šios priežasties net 8 proc. sumažėjo pakuoto aliejaus populiarumas. Statistika rodo, kad dėl dvigubai, kartais net trigubai žemesnės kainos naminiu aliejumi šiuo metu apsirūpina apie 45 proc. visų aliejaus vartotojų, nors „prekyba“ aliejumi pilstuku yra draudžiama.

Beje, ar įmanoma parduoti savo šalies produktą į savo šalį? Taip, jei esate Graikijoje. Užfiksuota nemažai atvejų, kai, pvz., Egiptas labai pigiai superka ir supakuoja nepilstytą alyvuogių aliejų, o graikai vėliau jį importuoja už brangesnę kainą.

Grįžta auginti daržovių, vaisių ir sraigių

Nedarbo spaudžiami jauni žmonės vis dažniau grįžta į žemės ūkio sritį auginti daržovių, vaisių, alyvuogių, ypač ekologiškų, ir jas parduoda didžiojoje rinkoje ar eksportuoja. Pasirodė labai pelninga auginti sraiges ir jas parduoti ne tik vietiniams restoranams, tavernoms, bet ir eksportuoti į užsienį, Europos šalis, kuriose populiari tiek Viduržemio jūros, tiek prancūziška virtuvė. Daugiausia graikiškų sraigių šiuo metu importuoja Šveicarija.

Kataro verslininkas prisipirko salų

Dėl per ekonomikos krizę kritusių kainų ir palankesnių sąlygų investuoti Graikija sulaukė nemažai dėmesio iš Kataro verslininkų. Vienas Kataro šeichas maždaug už 5 mln. eurų nusipirko privačią 4 tūkst. ha salą Oksiją Graikijos Jonijos jūroje ir penkias saleles už 3 mln. eurų. Graikai iki šiol negali patikėti, kad sala Kataro verslininkui kainavo tiek, kiek kainuoja prabangus namas prestižiniame Atėnų priemiestyje.