- Neringa Šarmavičiūtė, Rasa Strimaitytė / ELTA, Silvija Čibirienė, Raimondas Čiuplys / BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė nesutinkąs, kad masiniai sulaikymai per neteisėtus mitingus gali būti vadinami represijomis.
„Nėra represijų, yra tik priemonės, kurių imasi policija prieš įstatymų pažeidėjus – neteisėtų mitingų dalyvius“, – ketvirtadienį sakė atstovas.
Pasak D. Peskovo, šie žmonės, „kai kurie iš jų noriai, kai kurie tapę provokatorių, skleidusių visokius raginimus dalyvauti nelegaliuose mitinguose, aukomis, – dalyvavo ir buvo sulaikyti policijos ir Nacionalinės gvardijos pareigūnų per tuos mitingus.“
„Nėra represijų, šiuo atveju negaliu sutikti su tokiais pernelyg emocionaliais vertinimais“, – pabrėžė D. Peskovas.
Pastarosiomis savaitėmis Rusijos policija sulaikė tūkstančius žmonių, dalyvavusių protestuose prieš Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno įkalinimą.
Nereaguos į užsienio kritiką
Po nuosprendžio Kremliaus kritikui Aleksejui Navalnui Rusija dar kartą paragino užsienį nesikišti į jos vidaus reikalus.
„Mes neketiname kreipti dėmesio į pareiškimus dėl mūsų įstatymų taikymo tiems, kurie juos pažeidžia, ir dėl mūsų Rusijos teismo sprendimo, - ketvirtadienį žurnalistams Maskvoje sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja agentūra „Interfax“. – Mes esame pasirengę šiuos klausimus paaiškinti, tačiau nesiruošiame su niekuo apie tai diskutuoti“.
J. Borrellis: ES laiko A. Navalno nuteisimą politizuotu
Europos Sąjungos pozicija Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno byloje nėra kišimasis į Rusijos Federacijos vidaus reikalus, nes Maskva yra prisiėmusi tam tikrus tarptautinius įsipareigojimus, ketvirtadienį paskelbtame interviu naujienų agentūrai „Interfax“ sakė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).
„Kalbama apie visuotinių principų ir tarptautinių įsipareigojimų laikymąsi, be kita ko, savo piliečių atžvilgiu, kuriuos Rusija prisiėmė būdama Europos Tarybos ir ESBO narė, o ne apie kišimąsi į vidaus reikalus“, – sakė J. Borrellis.
Jis priminė, kad antradienį Briuselis pasmerkė teismo sprendimą, pagal kurį lygtinė bausmė A. Navalnui buvo pakeista realia.
„Manome, kad tai yra politizuotas sprendimas. 2017 metais Europos Žmogaus Teisių Teismas jau nutarė, kad pono Navalno nuteisimas buvo neteisėtas“, – pabrėžė vyriausiais ES diplomatas.
„ES pozicija Rusijos opozicijos politiko Aleksejaus Navalno byloje yra aiški. ES nedelsdama pasmerkė kovinės cheminės nuodingos medžiagos panaudojimą Rusijos teritorijoje prieš jį ir įvedė sankcijas dėl pasikėsinimo nužudyti“, – tęsė jis.
„Kai grįžęs į Maskvą jis buvo sulaikytas ir areštuotas, raginome nedelsiant jį paleisti, taip pat paleisti tūkstančius taikių protestuotojų ir žurnalistų, kurie buvo sulaikyti nuo to laiko“, – priminė J. Borrellis.
Jis pabrėžė: „Pono Navalno byla nėra pavienis atvejis; ji, deja, patvirtina neigiamą tendenciją, kad Rusijos Federacijoje siaurėja erdvė ne tik opozicijai, bet ir pilietinei visuomenei bei nepriklausomoms nuomonėms.“
Europos Taryba reiškia susirūpinimą dėl masinių areštų
Europos Tarybos lyderiai išreiškė apgailestavimą dėl Maskvos teismo sprendimo įkalinti rusų opozicionierių Aleksejų Navalną ir paragino Rusiją vykdyti savo įsipareigojimus dėl žmogaus teisių.
„Labai apgailestaujame dėl Maskvos teismo sprendimo skirti Aleksejui Navalnui laisvės atėmimo bausmę“, – rašoma ketvirtadienį Europos Tarybos spaudos tarnybos išplatintame pareiškime.
Pareiškimą pasirašė Europos Tarybos Ministrų Komitetui pirmininkaujančios Vokietijos vyriausybės specialusis atstovas, Europos reikalų ministras Michaelis Rothas (Michaelis Rotas), Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos pirmininkas Rikas Daemsas (Rikas Damsas) ir Europos Tarybos, turinčios 47 valstybes nares, generalinė sekretorė Marija Peičinovič-Burič.
„Šis sprendimas paremtas nuosprendžiu, kurį Europos Žmogaus Teisių Teismas savo 2017 metų spalio 17 dienos nutarimu byloje „Navalnai prieš Rusiją“ pripažino savavališku bei aiškiai nepagrįstu ir dėl to pažeidžiančiu Europos žmogaus teisių konvencijos, kurios dalyve yra Rusija, 6-ąjį ir 7-ąjį straipsnius“, – rašoma pareiškime.
Jame taip pat pabrėžiama, kad „susirūpinimą kelia protestuotojų ir žurnalistų masiniai areštai per neseniai visoje Rusijoje vykusias demonstracijas“, taip pat jėgos naudojimas sulaikymų metu.
„Raginame Rusijos valdžią nuodugniai ištirti visus pranešimus apie piktnaudžiavimus taikių demonstrantų bei žurnalistų atžvilgiu ir patraukti atsakomybėn kaltus asmenis, vykdant Rusijos, kaip Europos Tarybos valstybės narės, įsipareigojimus“, – rašo pareiškimo autoriai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
J. Milei paskelbė apie pirmąjį per 16 metų Argentinos biudžeto perteklių
Mažinti Argentinos išlaidavimą užsibrėžęs naujasis prezidentas Javieras Milei pirmąjį nuo 2008 metų ketvirčio biudžeto perteklių pavadino „istoriniu pasiekimu“. ...
-
D. Tuskas nori A. Dudos komentaro apie tai, kad Lenkija pasirengusi priimti branduolinius ginklus1
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareikalavo, kad prezidentas Andrzejus Duda pateiktų daugiau detalių apie savo pareiškimą, kad Lenkija pasirengusi priimti branduolinius ginklus. ...
-
Slepia pinigus ir parodo per internetą: ei, traukitės iš kelio
Pinigų slapstymas ir jų ieškančių žmonių filmavimas nėra naujas dalykas. Tačiau pastaruoju metu Nyderlanduose pridygo daug tokių veikėjų. Jie tapo tokie populiarūs, kad dabar jau stengiasi patys viešai nesifilmuoti, nes bijo, kad pini...
-
R. Sunakas: JK didins išlaidas gynybai pasaulio grėsmių akivaizdoje
Jungtinė Karalystė palaipsniui didins savo išlaidas gynybai iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2030 metais, antradienį per vizitą Lenkijoje paskelbė britų ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas). ...
-
Rusija atšaukė gegužės 9-osios eiseną Maskvoje: baiminasi dėl saugumo3
Rusija dėl didėjančio susirūpinimo dėl saugumo antrus metus iš eilės atšaukia populiarią eiseną Maskvoje, skirtą Antrojo pasaulinio karo aukoms atminti, antradienį pranešė pareigūnai. ...
-
Azerbaidžanas: taikos susitarimas su Armėnija yra arčiau nei bet kada anksčiau
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) antradienį pareiškė, kad jo šalis ir Armėnija yra arti taikos susitarimo, kuriuo siekiama užbaigti dešimtmečius besitęsiantį teritorinį ginčą, sukėlusį karus, pasir...
-
Latvija nutarė atsisakyti rusų kaip antrosios užsienio kalbos mokyklose2
Latvijos vyriausybė antradienį priėmė sprendimą dėl laipsniško rusų kaip antrosios užsienio kalbos dėstymo atsisakymo šalies mokyklose. ...
-
Ukrainoje kilus korupcijos skandalui įtariamas žemės ūkio ministras
Ukrainos kovos su korupcija agentūra antradienį apkaltino žemės ūkio ministrą nuo 2017 iki 2021 metų neteisėtai pasisavinus valstybinės žemės už 291 mln. grivinų (6,7 mln. eurų). ...
-
JK pažadėjo skirti apie 580 mln. eurų Ukrainai paremti
Jungtinė Karalystė antradienį pažadėjo Ukrainai papildomai skirti 500 mln. svarų sterlingų (580 mln. eurų) naujoms karinėms atsargoms įsigyti, įskaitant ilgojo nuotolio raketas ir šaudmenis, tuo metu, kai Ukrainai sunkiai sekasi sulaikyti bes...
-
Po pranešimo apie sunkią ligą R. Kadyrovas pademonstravo savo sportinę formą21
Žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams apie Čečėnijos vadovo Ramzano Kadyrovo sunkią ligą, Kremliui ištikimas politikas pasidalijo treniruočių vaizdo įrašais, kuriuose demonstravo savo fizinį pasirengimą. ...