Ką planuoja Kremlius Sirijoje? Toks klausimas neduoda ramybės amerikiečių žvalgams ir diplomatams. Analitikai sako, kad Rusijos potenciali karinė pagalba Sirijai – akivaizdus ženklas, jog Rusija savo draugo Basharo al Assado palikti vieno nesirengia.

Mobilūs namai

Pentagonas, JAV Centrinė žvalgybos valdyba ir Valstybės departamentas teigė, kad Rusijos veiksmus Sirijoje atidžiai stebi.

Tuo metu "The New York Times" kalbinti kai kurie amerikiečių pareigūnai, norėję išlikti anonimiškais, prasitarė, jog Kremlius gali rengtis išplėsti karinį dalyvavimą Sirijoje.

Tiesa, Amerikos pareigūnai pripažino nesantys tikri dėl tikrųjų Kremliaus ketinimų Sirijoje.

Kol kas žinoma tik tiek, kad Damasko režimo pajėgas rusai aprūpino karine technika bei karo instruktoriais. Be to, jie atsigabeno į Siriją mobiliųjų namų. Nors abejojama, kad jie skirti antžeminėms Rusijos karinėms pajėgoms įkurdinti, spėjama, kad jie skirti Rusijos ginkluotojų pajėgų atramos bazei. Iš jos arba bus remiamos Sirijos režimo pajėgos, arba iš jos gali būti vykdomi rusų naikintuvų antskrydžiai prieš džihadistus bei kitas Sirijos režimui oponuojančias jėgas.

"Nerimą mums keliančio judėjimo yra. Tiesa, dabar tai – logistiniai reikalai, lyg pasiruošimas", – aiškino vienas aukštas Amerikos pareigūnas. Čia pat jis pridūrė, kad JAV žvalgyba neturi duomenų, jog Rusijos karinio personalo skaičius Sirijoje būtų smarkiai išaugęs.

Diplomatinis įspėjimas

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry telefonu kalbėjosi apie situaciją Sirijoje su kolega iš Rusijos Sergejumi Lavrovu, o  vasarą J.Kerry buvo susitikęs su Rusijos prezidentu jo rezidencijoje Sočyje. Pokalbio metu buvo svarstoma apie galimą bendradarbiavimą tarp JAV ir Rusijos Sirijos.

Tačiau dabar JAV diplomatijos vadovas išdėstė susirūpinimą dėl pranešimų apie "artėjantį padidintą Rusijos karinį telkimą" Sirijoje. Tai rodo, kad Kremlius imasi vienašališkų veiksmų.

"Sekretorius aiškiai pasakė, kad jei šie pranešimai yra tikslūs, tokie veiksmai galėtų dar labiau eskaluoti konfliktą, nuvesti prie didesnės nekaltų gyvybių netekties, padidinti pabėgėlių srautus ir sukelti konfrontacijos su Sirijoje veikiančia koalicija prieš Islamo valstybę (IS) riziką, – nurodė Valstybės departamentas. – Abu pareigūnai sutarė, kad diskusijos apie Sirijos konfliktą tęsis Niujorke vėliau šį mėnesį."

Vis dėlto kiek anksčiau Rusijos prezidentas V.Putinas ramino kolegas iš JAV, kad apie Rusijos karinę operaciją Sirijoje kalbėti anksti.

Paklaustas, ar jo šalis galėtų dalyvauti operacijose prieš IS, V.Putinas atsakė: "Nagrinėjame įvairias galimybes, bet kol kas to, apie ką jūs kalbėjote, mūsų darbotvarkėje nėra. Kalbėti, kad mes esam pasiruošę šiandien tai padaryti, kol kas per anksti. Bet mes jau teikiame Sirijai gana rimtą pagalbą tiekdami įrangą ir apmokydami karius savo ginkluote."

Interesų sankirta

Sirija – viena svarbiausių Rusijos ginklų pramonės klienčių. Be to, Sirijos Tartuso uoste yra įsikūrusi Rusijos laivyno bazė, kuri laikoma svarbiausia Rusijos atrama Viduržemio jūroje.

Analitikai tvirtina, kad Rusijos karinė pagalba B. al Assadui gali sukelti tam tikrų problemų JAV.

Visų pirma, Vašingtonas siekia, kad B. al Assadas atsistatydintų iš Sirijos prezidento posto, tačiau šis kategoriškai atsisako tai padaryti. Pasak amerikiečių, tai – vienintelė galima politinė šio konflikto sprendimo sąlyga. Rusijos parama Sirijos vadovui sustiprintų pastarojo pozicijas.

Antra, jeigu Rusija nutartų smūgiuoti IS įtvirtinimas Sirijoje oro smūgius, tai galėtų sukelti chaosą tos šalies oro erdvėje. Ir, dėl ko baiminasi Amerikiečiai baiminasi, kad rusų pajėgos gali atakuoti ne tik IS džihadistus, bet ir vadinamosios Sirijos opozicijos grupes, kovojančias prieš B. al Assadą, kurias Vašingtonas ne tik palaiko, bet ir apmokė bei apginklavo.

Dar viena galimybė, kad Rusija gali užsitikrinti pernelyg daug įtakos Sirijoje, jeigu B. al Assado režimas vis dėlto žlugtų.

Tokiu atveju, režimui pasitraukus, Maskva įgytų svertą dalyvauti valdžios dalybose, o to Vašingtonas visai nenori leisti.

Tiesa, šį scenarijų kol kas sunku pagrįsti. Mat Maskva ne sykį teigė, kad palaiko ir palaikys B. al Assadą, nes mano, kad dabartinis režimas turi teisę dalyvauti sprendžiant politinę krizę.

Saudo Arabijos, vienos iš aršiausių Sirijos valdžios kritikių, užsienio reikalų ministras Adelas al-Jubeiras, viešėdamas Vašingtone, teigė, kad taip pat nemato nieko gero, jei Rusija iš tiesų didina karinį dalyvavimą Sirijoje.

"Jeigu tai tiesa, visa tai gali sukelti nereikalingą situacijos eskalaciją. Sakyčiau, pavojingą eskalaciją", – aiškino Saudo Arabijos diplomatijos vadovas per susitikimą su Amerikos pareigūnais.