„Nuo birželio iki rugpjūčio šiais metais didelėje Kinijos dalyje tvyrojo smarkus karštis, o vidutinė šalies temperatūra siekė 22,31 laipsnio Celsijaus – karščiausią vasarą per visą istoriją“, – pirmadienio vakarą socialiniuose tinkluose paskelbė Kinijos meteorologijos administracija (CMA).

Tai buvo karščiausia vasara nuo 1961-ųjų, kai buvo pradėti fiksuoti tokie duomenys.

Pastaraisiais metais visame pasaulyje temperatūra smarkiai pakilo, dėl klimato kaitos vis dažniau kylant nepastovių orų reiškiniams. Jungtinėje Karalystėje (JK), Japonijoje ir Pietų Korėjoje taip pat užfiksuoti rekordiniai karščiai.

Birželį temperatūra Pekine pakilo iki beveik 40 laipsnių Celsijaus, o liepą pareigūnai įspėjo apie karščio keliamą pavojų sveikatai didelėse Rytų Kinijos teritorijose.

Pasak Šanchajaus pareigūnų, rugpjūtį mieste 27 dienas laikėsi aukštesnė nei 35 laipsnių Celsijaus oro temperatūra – tai aukščiausias rodiklis nuo stebėjimų pradžios.

Anot CMA, suintensyvėję anticiklonai lėmė giedrą dangų ir didesnius šiųmečius karščius.

CMA teigė, kad nors savaitės viduryje kai kuriose Kinijos dalyse, įskaitant Šanchajų, bus galima trumpam pailsėti nuo karščių, iki savaitės pabaigos dienos termometrų stulpeliai vėl šoktelės iki 35 laipsnių Celsijaus.

Mirtini potvyniai

Pernai Kinija taip pat pranešė apie rekordinę vasarą – vidutinė oro temperatūra siekė 22,3 laipsnių Celsijaus.

Remiantis Pasaulio meteorologijos organizacija (PMO), 2024-ieji buvo karščiausi metai per visą stebėjimų istoriją.

Šie metai nedaug skirsis – šią savaitę Japonijos, Pietų Korėjos ir JK pareigūnai taip pat paskelbė rekordines vidutines vasaros temperatūras.

Pasaulinis atšilimas kurį daugiausiai lemia iškastinio kuro deginimas, lemia ne tik kylančią oro temperatūrą, bet ir didina šilumą atmosferoje bei jūrose.

Šiltesnis oras gali išlaikyti daug daugiau drėgmės, o šiltesni vandenynai reiškia didesnį garavimą, dėl kurio susidaro intensyvesnės liūtys ir audros.

Šią vasarą Kiniją užklupo smarkios liūtys, dėl kurių kilę potvyniai ir nuošliaužos nusinešė dešimtis gyvybių.

Liepą kaimiškuose Pekino priemiesčiuose per potvynius, užliejusius namus, žuvo mažiausiai 44 žmonės.

Įprastai sausringoje Vidinėje Mongolijoje rugpjūtį staigus potvynis nusinešė turistus iš stovyklavietės. Žuvo mažiausiai devyni žmonės.

Kinija yra didžiausia pasaulyje anglies dioksido, šiltnamio efektą sukeliančių dujų, gamintoja. Tačiau Pekinas yra įsipareigojęs pasiekti, kad taršos anglies dvideginiu augimas sustotų iki šio dešimtmečio pabaigos, o nulinį grynąjį anglies dvideginio kiekį turi pasiekti iki 2060-ųjų.

Pastaraisiais metais Kinija, antra didžiausia pasaulyje po JAV ekonomika, tapo pasauline lydere atsinaujinančios energijos srityje, siekdama apriboti anglių vartojimą.