Pekinas pradėjo tyrimą dėl įtariamo dempingo Europos vyno eksporte, trečiadienį nurodė Prekybos ministerija, o šis pranešimas buvo paskelbtas po to, kai Europos Sąjunga E(ES) įvedė griežtus muito tarifus iš Kinijos importuojamoms saulės baterijoms, dramatiškai plečiantis prekybos ginčams.

„Kinijos vyriausybė inicijavo antempinginio ir antisubsidinio tyrimo procedūrą dėl vynų iš Europos Sąjungos“, - sakoma Prekybos ministerijos atstovo Shen Danyango (Šen Danjango) pranešime.

Kinija yra antroji didžiausia ES prekybos partnerė, tačiau naujausias Pekino žingsnis dar labiau aštrina nesutarimus, kurio centre jau yra atsidūrę fotoelementai, telekomunikacijų įranga, cheminės medžiagos ir besiūliai vamzdžiai.

Kol kas neturima duomenų, kiek vyno ES eksportuoja į Kiniją, tačiau praeitais metais didžiausia Europos vyno tiekėja buvo Prancūzija, pardavusi 140 mln. litrų šių gėrimų, vertų 788 mln. JAV dolerių (apie 2,1 mlrd. litų).

Antradienį Europos Komisija įvedė antidempinginius muitus iš Kinijos importuojamoms saulės baterijoms, nepaisydama Vokietijos vadovaujamo pasipriešinimo ir Pekino perspėjimų.

ES prekybos komisaras Karelas De Guchtas sakė, kad tie fotoelementai Europos kai kada pardavinėjami net 88 proc. pigiau nei Kinijos vidaus rinkoje ir kad toks „dempingas“ kenkia Europos saulės baterijų gamybos pramonei.

Komisija paskelbė, kad nuo birželio 6 dienos įsigalios pirminis vidutinis 11,8 proc. muito tarifas, o nuo rugpjūčio 6-osios jis bus padidintas iki 47,6 proc., jeigu Kinija derybose neįsipareigos spręsti šią problemą.

Kinija „griežtai priešinasi“ šiam ES žingsniui, sakoma Shen Danyango pranešime, kuriame Bendrijos nustatyti tarifai įvardijami kaip „nesąžiningi mokesčiai, (nukreipti) prieš Kinijos fotovoltinių produktų eksportą į Europą“.

„Kinijos vyriausybė ir pramonė demonstravo didelį geranoriškumą ir dėjo milžiniškas pastangas, kad šis klausimas būtų išspręstas dialogu ir konsultacijomis, - pabrėžė Prekybos ministerijos atstovas. - Tikimės, kad Europos pusė pademonstruos didesnį geranoriškumą ir lankstumą bei konsultuojantis ras sprendimą, kuris būtų priimtinas abiem pusėms.“

Šis pranešimas buvo paskelbtas po to, kai Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ paskelbė, jog Europos Komisijos nutarimas įvesti minėtus muitus demonstruoja, kad ES „keistai“ priima sprendimus.

„Būdama antrąja didžiausia ES prekybos partnere, Kinija būtų galėjusi prisidėti, padedant traukti šį bloką iš recesijos savo milžiniškos paklausos galia, - nurodė agentūra. - Tačiau ES toliau mėgino Kinijos kantrybę ir (pakantumo) ribas, tad nerealu, kad tokia padėtis Kinijai būtų priimtina. Vienos pusės protekcionizmas linkęs skatinti protekcionizmą kitoje pusėje.“

Vokietija vadovauja pastarosiomis savaitėmis stiprėjusiam pasipriešinimui dėl muitų įvedimo, tuo tarpu šimtai bendrovių, priklausančių Prieinamos saulės energijos aljansui, perspėjo, kad naujieji tarifai gali „labai reikšmingai“ pakenkti verslui.

„Xinhua“ pastebėjo, kad tarifų patvirtinimas „demonstruoja keistą ES sprendimų priėmimo mechanizmą arba tiesiog Europos Komisijos užsispyrimą“.

Vokietijos ekonomikos ministras Philippas Roesleris (Filipas Rėsleris) naująjį Komisijos sprendimą vadino rimta klaidą, o Berlynas jam griežtai priešinasi.