Teisių gynimo organizacijos šią priemonę, kuriai dar turi pritarti aukštieji parlamento rūmai, apibūdino kaip diskriminacinę ir teigė, kad ji padidins LGBTQ žmonių pažeidžiamumą Centrinės Azijos šalyje, kurioje daugumą sudaro musulmonai ir kuri yra Rusijos sąjungininkė.

Įstatymu būtų uždrausta „viešose erdvėse, taip pat žiniasklaidoje skelbti informaciją, kurioje propaguojama pedofilija ir (arba) netradicinė seksualinė orientacija“.

Daug teisių gynimo organizacijų ragino parlamento narius atmesti įstatymą, teigdamos, kad jo priėmimas „akivaizdžiai pažeistų Kazachstano tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje“, sakoma Tarptautinės žmogaus teisių partnerystės (International Partnership for Human Rights) pareiškime.

Tarp Rusijos ir Kinijos esanti didžiulė ir turtinga gamtinių išteklių šalis bando balansuoti tarp savo kaimyninių supervalstybių ir Vakarų.

Kazachstano prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas šiuo metu su valstybiniu vizitu lankosi Maskvoje, kur, kaip tikimasi, pasirašys strateginės partnerystės susitarimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.

Anksčiau šiais metais K. Ž. Tokajevas kritikavo, pasak jo, LGBTQ vertybių iškilimą. „Dešimtmečius vadinamosios demokratinės moralinės vertybės, įskaitant LGBT, buvo primetamos daugelyje šalių“, – rašė jis socialinėje žiniasklaidoje.

Atkartodamas Maskvos vartojamą leksiką jis pridūrė, kad įvairios nevyriausybinės organizacijos ir fondai prisidengė jomis siekdami kištis į kitų šalių vidaus reikalus.

Rusija 2013 m. priėmė savo prieš LGBTQ nukreiptą įstatymą, kuriuo iš pradžių uždraudė vadinamąją „netradicinių lytinių santykių propagandą“ tarp vaikų.

2022 m. pradėjusi invaziją į Ukrainą ji išplėtė šio įstatymo taikymą ir suaugusiesiems, taip pat sustiprino kampaniją, nukreiptą prieš LGBTQ grupes ir asmenis.

Kelios kitos šalys, įskaitant ES nares Vengriją ir Bulgariją, taip pat priėmė prieš LGBTQ „propagandą“ nukreiptus įstatymus, kurie, pasak kritikų, yra įkvėpti rusiško pavyzdžio.