Karas universitete: po „Hamas“ išpuolio kilę bruzdėjimai nesiliauja

Iš Egipto kilusi, Didžiosios Britanijos ir JAV pilietybę turinti M. Shafik Kolumbijos universiteto prezidente tapo pernai liepą. Anksčiau Londono ekonomikos mokyklai vadovavusi, Anglijos banko valdytojo pavaduotoja dirbusi, šimtais milijardų svarų vertinamus pinigų srautus valdžiusi Britų imperijos ordino baronienė vargu ar buvo susidūrusi su tokiu iššūkiu, kokį jai primetė JAV studentai.

Daugiau kaip pusmetį verdančios antisemitinės aistros nauja jėga prasiveržė po M. Shafik apsilankymo Atstovų rūmuose, kur kartu su universiteto valdybos nariais buvo apklausta dėl neapykantos ir antisemitizmo bangos studentų miestelyje.

Nuo pat pradžių M. Shafik užėmė ryžtingesnę poziciją nei buvę Harvardo ir Pensilvanijos universitetų prezidentai, antisemitizmą ir žydų genocidą vertinę dviprasmiškai. Tačiau po M. Shafik apklausos Kongreso švietimo komitete universitete kilo nauja įtampos banga.

Palestiniečius palaikantys asmenys puldinėjo žydų studentus, socialiniuose tinkluose skelbė grasinimus, reikalavo, kad universitetas paskelbtų boikotą su Izraeliu susijusioms įmonėms ir partneriams, viešai reikalautų iš Izraelio nutraukti operaciją Gazos Ruože, pasmerkti „genocido kampaniją prieš palestiniečių tautą ir paraginti vyriausybės pareigūnus taip pat tai padaryti“.

Siekdama įvesti tvarką, praėjusį ketvirtadienį M. Shafik leido Niujorko policijai pašalinti stovyklą. Akcijos metu buvo suimta daugiau kaip 100 protestuotojų, penkiolikos studentų studijos sustabdytos. Tačiau po šios akcijos įtampa tik dar labiau padidėjo, protestai išplito ir į Jeilio, Masačusetso technologijų, Harvardo universitetus.

Siekdama sušvelninti situaciją, M. Shafik pirmadienį paskelbė, kad visi užsiėmimai turi vykti nuotoliniu būdu. Laiške mokyklos bendruomenei ji pranešė, kad iš dekanų, universiteto vadovų ir dėstytojų sudaryta darbo grupė ieškos būdų, kaip išspręsti krizę.

Studentų antisemitizmas – tik viena problema. Antroji – finansiniai klausimai ir su Vakarų vertybėmis nederančiomis protestuotojų idėjomis pasipiktinę aukštųjų mokyklų rėmėjai. Kolumbijos universiteto absolventas milijardierius Robertas Kraftas paskelbė sustabdantis paramą savajai alma mater, nes nebesąs tikras, kad ji gali užtikrinti studentų ir darbuotojų saugumą. Tiesa, verslininkas žadėjo toliau finansuoti universiteto studentų miestelyje esantį Žydų studentų centrą, kuriame žydų kilmės studentai gali saugiai gyventi. Be to, studentai, už mokslus elitiniame universitete mokantys po 90 tūkst. dolerių, pasipiktino nuotolinėmis paskaitomis ir ėmė reikalauti grąžinti mokestį už mokslą.