Dešimt metų kalėjimo ir 150 tūkst. eurų (520 tūkst. litų) bauda – tokia bausmė gresia už korupciją teisiamam Prancūzijos eksprezidentui Jacques‘ui Chiracui.

Fiktyvios darbo vietos

78 metų politikas 2007-aisiais paliko prezidento postą praradęs populiarumą, bet dabar vėl jį atgavo. Nepaisant kaltinimų jis yra viena populiariausių politinių figūrų Prancūzijoje – netgi populiaresnis, nei buvo eidamas šalies vadovo pareigas.

Nuo 1995-ųjų iki 2007-ųjų, kai dirbo valstybės vadovo poste, J.Chiracas turėjo teisinę neliečiamybę. Tačiau galiausiai ši byla, kurioje nuosprendžio jau sulaukė dabartinis užsienio reikalų ministras Alainas Juppe, vis dėlto pasivijo buvusį prezidentą.

J.Chiracas kaltinamas valstybės pinigų grobstymu. Pasak tyrėjų, 1977-1995 m. laikotarpiu, kai užėmė Paryžiaus mero postą, politikas naudojo valstybės pinigus savo partijai finansuoti. Esą jis Paryžiaus savivaldybėje sukūrė keliasdešimt fiktyvių darbo vietų ir mokėjo atlyginimus į jas tariamai priimtiems „Sąjungos už Respubliką“ nariams. Eksprezidentui pateiktų kaltinimų sąraše taip pat figūruoja piktnaudžiavimas pasitikėjimu ir užimama padėtimi, siekiant naudos sau ir kitiems asmenims.

Ant teisiamųjų suolo taip pat atsidūrė dar devyni asmenys. Dalis jų kaltinami tuo, jog buvo fiktyviai įdarbinti, kiti – kad pasipelnė iš Paryžiaus miesto rotušėje fiktyviai įdarbintų žmonių.

Aisbergo viršūnė

Tačiau 12 metų Prancūzijai vadovavęs politikas griežtos bausmės tikriausiai išvengs. Prokuratūra praėjusiais metais paskelbė nematanti pagrindo traukti J.Chiracą atsakomybėn. Pagrindinis ieškovas – Paryžiaus savivaldybė – atsiėmė ieškinį po to, kai J.Chiraco draugai ir prezidento Nicolas Sarkozy „Sąjunga už liaudies judėjimą“ („Sąjungos už Respubliką“ įpėdinė – red. past.) sumokėjo jai 2,2 mln. eurų (7,6 mln. litų) kompensaciją.

Teismas buvo pradėtas tik įsikišus nepriklausomiems tyrėjams, kurie pareikalavo apginti viešąjį interesą. Ieškovais šioje byloje pasiskelbė dvi antikorupcinės grupės. Jos bandys įrodyti, kad kaltinimuose nurodyti pažeidimai tėra aisbergo viršūnė, ir kad „Sąjunga už Respubliką“ ilgus metus buvo finansuojama per neteisėtas schemas, įskaitant dėkingumo mokesčius už laimėtus Paryžiaus savivaldybės viešuosius pirkimus.

Ieškovai taip pat nurodo, kad Paryžiaus savivaldybėje buvo įdarbinami brangiai apmokami konsultantai, kurie net negyveno Prancūzijos sostinėje ir neturėjo su ja nieko bendro. Vienas tokių konsultantų vaiduoklių esą gyveno Sarane – už 500 km nuo Paryžiaus. Šiame mieste dabar veikia J.Chiraco muziejus, veikiantis nuostolingai ir atsieinantis mokesčių mokėtojams nemenkus pinigus.

Teisme nepasirodė

J.Chiracas sietas su virtine korupcijos skandalų, tačiau nė karto nebuvo nuteistas. Politikas, kurį tarptautinėje arenoje labiausiai išgarsino jo griežtas nepritarimas 2003 m. JAV vadovaujamai invazijai į Iraką, griežtai neigia ką nors žinojęs apie neteisėtus mokėjimus Paryžiaus miesto rotušėje, o jo advokatai kaltina magistrato teisėjus, esą jie padeda vykdyti slaptą politinę darbotvarkę.

Pirmadienį įvykusiame pirmajame teismo posėdyje, kur pirmininkaujantis teisėjas Dominique'as Pauthe turėjo išspręsti procedūrinius klausimus, J.Chiracas nedalyvavo. Politiko pirmasis pasirodymas teisme numatytas antradienį, kai jam teks atsakyti į teisėjo klausimus.

Tačiau bylos nagrinėjimas gali būti skubiai sustabdytas, jei vieno iš J.Chiraco bylos atsakovų advokatui pavyks pasiekti, kad procesinis klausimas būtų perduotas svarstyti Prancūzijos konstituciniam teismui.

Istorinis sutapimas

J.Chiracas yra pirmas prieš teismą stojęs buvęs Prancūzijos vadovas po maršalo Phillippe‘o Pétaino, kuris 1945 m. buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už bendradarbiavimą su naciais, ir karaliaus Liudviko XVI, 1793 m. giljotinuoto už tėvynės išdavystę.

Tais pačiais metais myriop buvo nuteista ir Liudviko XVI žmona Marija Antuanetė. Ji buvo teisiama tose pačiose teismo rūmuose, kur dabar vyksta J.Chiraco bylos nagrinėjimas.