„Tolesnis dalyvavimas UNESCO veikloje neatitinka Jungtinių Valstijų nacionalinių interesų“, – sakė Valstybės departamento atstovė spaudai.

„Prezidentas (Donaldas) Trumpas nusprendė išvesti Jungtines Valstijas iš UNESCO, kuri remia „woke“, skaldančias kultūrines ir socialines idėjas, visiškai neatitinkančias sveiko proto politikos, už kurią amerikiečiai balsavo lapkričio mėnesį“, – leidiniui „New York Post“ sakė Baltųjų rūmų atstovės spaudai pavaduotoja Anna Kelly.

Sprendimas turi įsigalioti kitų metų pabaigoje.

Tai bus jau trečias kartas, kai Jungtinės Valstijos palieka Paryžiuje įsikūrusią UNESCO, ir antras kartas, kai tai vyksta valdant D. Trumpui.

D. Trumpas jau buvo išvedęs JAV iš UNESCO per savo pirmąją kadenciją, motyvuodamas tariamu antiizraelietišku šališkumu. Jungtinės Valstijos grįžo į organizaciją 2023 metais, į valdžią atėjus Joe Bidenui.

UNESCO pavadino JAV pasitraukimą keliančiu apgailestavimą, bet nenustebinusiu sprendimu ir teigė, kad jo finansinis poveikis bus nedidelis.

„Labai apgailestauju dėl prezidento Donaldo Trumpo sprendimo dar kartą išvesti Jungtines Amerikos Valstijas iš UNESCO“, – sakė organizacijos generalinė direktorė Audrey Azoulay ir pridūrė, kad šis žingsnis prieštarauja pagrindiniams daugiašališkumo principams.

„Kad ir kaip būtų gaila, šio pareiškimo buvo tikėtasi, ir UNESCO jam ruošėsi“, – nurodė ji.

A. Azoulay sakė, kad pastaraisiais metais UNESCO „ėmėsi esminių struktūrinių reformų ir įvairino finansavimo šaltinius“, įskaitant privačius ir savanoriškus vyriausybių įnašus.

Šiuo metu JAV dalis bendrame UNESCO biudžete sudaro 8 proc. sakė ji. Pasak UNESCO šaltinio, kuris prašė neskelbti jo pavardės, prieš dešimtmetį šis rodiklis siekė beveik 20 procentų.

A. Azoulay teigė, kad neplanuojama atleisti jokių darbuotojų.

Izraelio parama JAV sprendimui

Pirmąkart JAV organizaciją paliko 1984 metais, dirbant Ronaldo Reagano administracijai. Tąkart Vašingtonas tvirtino, kad ši JT agentūra yra blogai valdoma, korumpuota ir naudojama Sovietų Sąjungos interesams tenkinti. JAV vėl įstojo į ją 2003 metais George'o W. Busho prezidentavimo laikotarpiu.

A. Azoulay teigė, kad dabar JAV nurodytos priežastys „yra tos pačios kaip ir prieš septynerius metus“, nors, anot jos, „situacija labai pasikeitė, politinė įtampa atslūgo, o UNESCO šiandien yra retas forumas, kuriame sutariama dėl konkretaus ir į veiksmus orientuoto daugiašališkumo“.

Ji pridūrė, kad Vašingtono teiginiai „prieštarauja UNESCO pastangų tikrovei, ypač švietimo apie Holokaustą ir kovos su antisemitizmu srityje“.

Šaltinis UNESCO šį JAV žingsnį apibūdino kaip „grynai politinį, neturintį jokio realaus faktinio pagrindo“.

Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras sakė, kad sveikina JAV sprendimą. „Tai būtinas žingsnis, kuriuo siekiama skatinti teisingumą ir Izraelio teisę į sąžiningą elgesį JT sistemoje“, – sakė jis socialiniame tinkle „X“.

Tuo tarpu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas „X“ sakė, kad UNESCO turi jo tvirtą paramą, kuri nesusilpnės po JAV pasitraukimo.

JT organizacija savo misiją apibūdina kaip švietimo, mokslinio bendradarbiavimo ir kultūrinio supratimo skatinimą.

Ji prižiūri paveldo objektų sąrašą, kuriuo siekiama išsaugoti unikalius aplinkos ir architektūros perlus, pradedant Australijos Didžiuoju barjeriniu rifu ir Serengečiu Tanzanijoje, baigiant Atėnų Akropoliu ir Egipto piramidėmis.

UNESCO šaltinis teigė, kad JAV ir toliau bus atstovaujama Pasaulio paveldo komitete net joms ir oficialiai pasitraukus iš organizacijos.