- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo planuojamų reformų Norvegijos lašišų auginimo fermose ir žuvų apdorojimo pramonėje dirbantys lietuviai gali likti be darbo.
Laivus – į metalo laužą
Nors neseniai JAV prezidentu išrinktas D. Trumpas dar nė neprisiekė, bet jo pažadai jau „drebina“ pasaulį, o bene labiausiai su jūra susietą verslą.
Jei būtų įvestas D. Trumpo žadamas 60 proc. muitas Kinijos importui į JAV ir 10–20 proc. importo muitas prekėms iš Europos, iki trečdalio pasaulio laivų būtų galima pjaustyti į metalo laužą.
Iš įvairių šalių pasigirsta vertinimų, kad drastiškai padidinusi muitus JAV išprovokuotų panašų prekių vertės didinimą ir kitose šalyse. Tokios JAV ir kitų šalių atsakomosios priemonės peraugtų į prekybos karą, kurios ir siųstų tūkstančius laivų į metalo laužą.
Dabar pasaulyje iš dalies yra susiklosčiusi nesveika sistema, kai dėl pigios ir masinės darbo jėgos Kinija tapo pasaulio gamykla, o visos kitos šalys jų produkcijos pirkėjais.
Tai lėmė, kad pasaulinis prekybos laivynas sparčiai augo, laivai didėjo iki rekordinių dydžių ir talpų.
D. Trumpas į istoriją galėtų įeiti kaip žmogus, kuris pasaulį grąžintų į šimtmečius kurtą tvarką, kai prekės nėra pervežinėjamos iš vieno žemyno į kitą, o gaminamos vietoje čia gyvenančių žmonių reikmėms. Prekybos karas veiktų susiklosčiusią pernelyg vartotojišką ekonomiką. Toks karas iš esmės paliestų kiekvieną šalį ar regioną.
Realybė: pagal 2023 m. duomenis didžiausią Norvegijos lašišų produkcijos eksporto dalį sudarė JAV, kur išvežta per 650 tūkst. tonų. / Norvegijos jūrų gėrybių tarybos nuotr.
„Mažoji Kinija“ Europoje
Dėl D. Trumpo planų šiuo metu didžiulis nerimas yra Norvegijoje.
Su JAV rinka susieta apie 30 proc. Norvegijos lašišų auginimo pramonės veiklos. Į JAV Norvegija eksportuoja ir daug kitų jūros gėrybių, įskaitant ir žuvų taukus.
Su didžiuliu nerimu šioje šalyje laukiama galimo JAV muitų tarifų šoko.
Nerimą dėl galimų JAV muitų tarifų didinimo išreiškė ir Norvegijos pramonės ministrė Cecilie Myrseth.
Iš D. Trumpo pasakymo buvo suprasta, kad muitus didins Kinijai ir neva „Mažajai Kinijai“ (Europos Sąjungai). Norvegijos pramonės ministrė C. Myrseth turi vilties, kad su JAV naująja administracija vyktų dvišalės derybos, nes ji nesanti „Mažoji Kinija“.
Norvegai tikisi, kad gal jai, kaip ne ES rinkos šaliai, pavyks surasti palankų sprendimą su JAV. Kyla klausimas, kodėl JAV, jei jau planuoja didinti muitus Europos šalims, išskirtų Norvegiją?
JAV neturi jokio intereso ką nors išskirti. Padidinus muitų tarifus Europos šalims, norvegišką jūrų produkciją JAV rinkoje veikiausiai keistų produkcija iš Kanados ir Čilės. Nei Šiaurės, nei Lotynų Amerikos regionams JAV naujoji administracija neplanuotų keisti muitų tarifų.
Naikintų darbo vietas
Norvegijoje jau pasigirdo vertinimų, kad pagal blogiausią scenarijų lašišų pramonėje būtų sunaikinti tūkstančiai darbo vietų ne tik lašišų auginimo fermose, bet ir žuvų apdorojimo cechuose.
Dabar pasaulyje iš dalies yra susiklosčiusi nesveika sistema, kai dėl pigios ir masinės darbo jėgos Kinija tapo pasaulio gamykla, o visos kitos šalys jų produkcijos pirkėjais.
Tai tiesiogiai paliestų ir nemažą dalį lietuvių. Norvegijos žuvų auginimo fermose dirba palyginti nedaug žmonių iš Lietuvos. Žymiai didesnis kiekis jų, o ypač moterų, iš Lietuvos dirba žuvų apdorojimo pramonėje.
Lietuvoje netgi yra susiformavusi sistema, kur per įvairias pusiau norvegiškas arba asmenų iš Norvegijos įkurtas įdarbinimo bendroves renkami žmonės darbui Norvegijoje į statybų, žuvų apdorojimo pramonę, žvejybą, laivų remonto, statybos kompanijas ir kita.
Apie palyginti neblogai apmokamą darbą Norvegijoje žinios perduodamos ir per pažįstamus tų, kurie jau dirba toje šalyje.
JAV muitų didinimas D. Trumpo pavadintai „Mažajai Kinijai“ (ES šalims) turės įtakos ne tik Norvegijai, bet ir kitos Europos šalims. Danija taip pat jau paskelbė informaciją, kad galimas prekybos karas su JAV priverstų ją prarasti apie 30 tūkst. darbo vietų. Neabejojama, kad tarp atleistų darbuotojų būtų ir atvykėlių iš Lietuvos, nes Norvegija, Danija, Vokietija ir Nyderlandai, o anksčiau ir Didžioji Britanija, buvo tos šalys, kur dirbo daugiausiai žmonių iš Lietuvos.
Veikiausiai bus taip, kad saugodamos savo žmones, susiklosčius nepalankioms ekonominėms aplinkybėms ir dėl JAV muitų, Europos šalys iš darbo pirmiau atleistų atvykėlius iš kitų kraštų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Turkijos prezidentas siekia plėsti prekybą su Rusija
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sekmadienį per pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pareiškė norintis plėsti Ankaros ir Maskvos prekybą. ...
-
Kremlius: J. Bidenas žlugdo D. Trumpo taikos planus
Kremlius kaltina kadenciją baigiančio JAV prezidento Joe Bideno administraciją žlugdant būsimo šalies vadovo Donaldo Trumpo planus išspręsti Ukrainos konfliktą. ...
-
J. Borrellis Libane paragino nedelsiant nutraukti ugnį kare tarp „Hezbollah“ ir Izraelio
Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josepas Borellis (Žozepas Borelis), atvykęs į Libano sostinę derybų, paragino „nedelsiant sudaryti paliaubas“ kare tarp Izraelio ir grupuotės „Hezbollah“. ...
-
Tarpiniai rezultatai: Bazelio rinkėjai pritarė 2025-ųjų „Eurovizijos“ finansavimui1
Šveicarijos Bazelio miesto rinkėjai sekmadienį pritarė, kad 2025-ųjų „Eurovizijos“ dainų konkursui surengti būtų skirta beveik 38 mln. eurų, rodo tarpiniai rezultatai, gauti netrukus po balsavimo pabaigos. ...
-
M. Podoliakas: V. Putino grasinimai yra absoliučios baimės išraiška
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailas Podoliakas „absoliučios baimės“ išraiška pavadino naujausius Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimus. ...
-
Klimato konferencijoje patvirtinta anglies dioksido kreditų sistema
Klimato konferencijoje COP 29 šalys šeštadienį susitarė priimti 6 straipsnį, kuriuo sukuriamos rinkos, kuriose būtų galima prekiauti anglies dioksido taršos teisėmis. ...
-
Švedijos pakrančių apsauga stebi kinų laivą, kuris gali būti susijęs su kabelių apgadinimu
Po to, kai Baltijos jūroje buvo pažeisti du povandeniniai kabeliai, ir Švedijos pakrančių apsauga ėmė stebėti kinų laivą, buvusį netoli vieno kabelių. „Galime patvirtinti, kad pasiuntėme vieną didžiausių savo laivų“, – ...
-
Rumunijoje vyksta prezidento rinkimai
Rumunijoje sekmadienį vyksta prezidento rinkimai, kuriuose balsavimo teisę turi beveik 19 mln. piliečių. ...
-
Apie kovai su klimato kaita skirtus milijardus dolerių: šis dokumentas yra tik optinė iliuzija3
Pasaulis sekmadienį klimato kaitos konferencijoje COP 29 Azerbaidžane patvirtino sunkiai suderėtą susitarimą dėl klimato kaitos. ...
-
Lapkričio 24-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Lapkričio 24-oji, sekmadienis, 47 savaitė. ...