J. Bidenas šią savaitę planuoja svarbias derybas dėl Ukrainos su danų ir britų premjerais

Didžioji Britanija ir Danija atlieka lemiamą vaidmenį besiformuojančiame bendrame tarptautiniame plane, kurį J. Bidenas neseniai patvirtino po kelis mėnesius trukusio priešinimosi Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio raginimams atsiųsti šių lėktuvų.

Planuojama, kad karui vykstant jau 15 mėnesių ir Ukrainai rengiantis pradėti kontrpuolimą, J. Bidenas pirmadienį susitiks su Danijos vadove Mette Frederiksen (Mete Frederiksen), o ketvirtadienį – su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Rishi Sunaku (Rišiu Sunaku). JAV ir Europa šiuo metu siekia pademonstruoti Maskvai, kad Vakarų aljansas išlieka tvirtas ir sutelkęs dėmesį į ilgalaikių įsipareigojimų Ukrainai vykdymą, nors konflikto pabaigos nematyti.

Vienas iš dalykų, dėl kurių norėsime sužinoti jų požiūrį, o prezidentas bus suinteresuotas pasidalyti savo požiūriu, yra ilgalaikiai Ukrainos saugumo poreikiai.

„Vienas iš dalykų, dėl kurių norėsime sužinoti jų požiūrį, o prezidentas bus suinteresuotas pasidalyti savo požiūriu, yra ilgalaikiai Ukrainos saugumo poreikiai“, – sakė JAV Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby (Džonas Kerbis). – Būtent dabar F-16 naikintuvai iš tikrųjų yra šių derybų dalis.“

Danija nuo XX amžiaus aštuntojo dešimtmečio įsigijo dešimtis F-16 ir nurodė, kad norėtų keletą jų nusiųsti į Ukrainą. Didžioji Britanija tvirtai pasisakė už koaliciją, kuri aprūpintų Ukrainą naikintuvais, ir teigia, kad rems F-16 tiekimą Ukrainai. Tačiau Jungtinė Karalystė neturi nė vieno F-16 ir atmetė galimybę nusiųsti Karališkųjų oro pajėgų naikintuvų „Typhoon“.

Vietoj to Didžioji Britanija pasiūlė surengti Ukrainos lakūnams pagrindinius mokymus su vakarietiško standarto lėktuvais, kad jie būtų parengti skraidyti F-16. Vėliau ukrainiečių pilotai vyks į kitas šalis, kur tęs apmokymus.

Susitarimas dėl F-16 naikintuvų rodo JAV ir Europos pastangas sustiprinti Vakarų ryžtą, tęsiantis karui. Rusijos gynybos ministerija anksti pirmadienį paskelbė, kad jos pajėgos užkirto kelią dideliam Ukrainos puolimui rytinėje Donecko srityje. Nebuvo aišku, ar tai Ukrainos kontrpuolimo pradžia.

Praėjusią savaitę M. Frederiksen ir R. Sunakas buvo tarp 45 Europos vadovų, atvykusių į Moldovoje vykusį Europos politinės bendrijos aukščiausiojo lygio susitikimą, kur jie pabrėžė paramą Rytų Europos siekiams suartėti su Vakarais ir sulaikyti Maskvą.

Tikimasi, kad J. Bidenas taip pat aptars su M. Frederiksen ir R. Sunaku pasirengimą kitą mėnesį Lietuvoje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui. Jis vyks didėjant V. Zelenskio spaudimui Aljansui, kad NATO pasiūlytų Ukrainai konkrečias saugumo garantijas ir kelią galiausiai tapti Aljanso nare.

31 narę turintis Aljansas taip pat svarsto galimybę pastiprinti Ukrainos statusą ir rengia saugumo įsipareigojimų sistemą, kurią galėtų pasiūlyti, pasibaigus karui su Rusija.

Tikimasi, kad J. Bidenas taip pat pasitars su M. Frederiksen ir R. Sunaku, kaip būtų galima paspausti NATO narę Turkiją, kad ši neblokuotų Švedijos prisijungimo prie karinio aljanso.

J. Bidenas sakė, kad praėjusią savaitę per pokalbį telefonu su R. T. Erdoganu užsiminė apie Švedijos paraišką dėl narystės NATO ir Turkijos norą iš JAV įsigyti 40 naujų naikintuvų F-16. Kai kurie JAV Kongreso nariai tam nepritaria, kol Turkija nepatvirtins Švedijos narystės NATO.

Po kelių dienų, sakydamas kalbą JAV karinių oro pajėgų akademijoje Kolorade, J. Bidenas užtikrintai kalbėjo apie Švedijos viltis tapti NATO nare. „Tai įvyks. Aš jums pažadu“, – sakė J. Bidenas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) išreiškė viltį, kad iki liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyksiančio sąjungininkių lyderių susitikimo Švedija bus įtraukta į NATO gretas. J. Stoltenbergas sekmadienį Stambule buvo susitikęs su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu) derybų, tačiau jokio proveržio nepasiekta.