Politinis spurtas

Praėjus pusantro mėnesio nuo rinkimų į Bundestagą konservatorių blokas (krikščionys demokratai (CDU) ir Bavarijos Krikščionių socialinė sąjunga CSU) bei socialdemokratai (SPD) susitarė dėl koalicinės sutarties. CDU pirmininkas, būsimasis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas išpildė savo pažadą baigti derybas iki Velykų – 146 puslapių koalicinis susitarimas buvo pristatytas balandžio 9 d. vykusioje spaudos konferencijoje.

F. Merzas pabrėžė, kad norėtų kuo greičiau vėl suteikti Vokietijai svarų balsą tarptautinėje arenoje. Sutartis esą „aiškus signalas mūsų partneriams ES“.

Šis susitarimas žymi reikšmingą Vokietijos politikos pokytį po turiningos, tačiau konfliktų palydėtos žaliųjų, socialdemokratų ir liberalų „trispalvės koalicijos" eros.

Vadinamosios didžiosios koalicijos derybos vyko sparčiai – vos keturias savaites, Vokietijos politikoje neįprastai trumpai. Tam įtakos turėjo tiek tarptautinė padėtis – Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus ir jo politika Europos atžvilgiu, Rusijos agresija – tiek auganti ultradešiniosios partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) populiarumo grėsmė. Baigiant derybas paskelbtos visuomenės apklausos rodo, kad AfD susilygino ar net lenkia CDU/CSU bloką. Tiesa, ne visos šios apklausos atrodo patikimos – ypač, kai rengiamos telefonu ir kai apklausiama vos 1 000 respondentų.

Koalicijos sutartį dar turi patvirtinti visos trys partijos: CSU, CDU ir SPD. Paskutiniai balandžio 29 d. dėl jos balsuos socialdemokratai.

Portfelių kiekis ir svoris

Spaudžiantis laikas, panašu, buvo naudingas socialdemokratams. Nors per pirmalaikius rinkimus dešinieji gavo beveik dvigubai daugiau balsų nei socialdemokratai (CDU/CSU – 28,5 proc., SPD – 16,4 proc.), jiems pavyko išsiderėti net septynias ministerijas. Tai sukėlė nemažai nuostabos, ypač CSU gretose.

CDU gauna šešias ministerijas ir kanclerio postą, jų partneriai CSU turės tris ministrus. Socialdemokratams atitenka svarbiausiu po kanclerio laikomas finansų ministro portfelis, Gynybos, Darbo ir socialinių reikalų, Teisingumo, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros; Būsto, miestų plėtros ir statybos bei Aplinkos, gamtos apsaugos, branduolinės saugos ir vartotojų apsaugos ministerijos.

CDU atstovas vadovaus ne tik visai vyriausybei, bet ir Užsienio reikalų, Ekonomikos ir energetikos, Švietimo, šeimos, senjorų, moterų ir jaunimo, Sveikatos, Transporto ir skaitmeninės infrastruktūros ministerijoms.

CSU rankose bus Vidaus reikalų, Tyrimų, technologijų ir kosmoso, Maisto ir žemės ūkio ministerijos.

Istorine prasme išskirtinis ne tik socialdemokratams tenkančių portfelių skaičius, bet ir tai, kad po beveik 60 metų krikdemams grįžta Užsienio reikalų ministerija. Kaip primena „Die Welt“, pastarąjį kartą (1961–1966 m.) CDU atstovas šiame poste buvo tuomet dar šiai partijai priklausęs Gerhardas Schröderis (skandalingojo socialdemokrato bendrapavardis), kurį vėliau pakeitė Willy Brandtas.

Nors SPD per Bundestago rinkimus pasiekė blogiausią rezultatą per pastaruosius dešimtmečius, partija sugebėjo išsiderėti reikšmingą ministerijų skaičių ir net gauti itin svarbų finansų ministro, turinčio įtakos praktiškai visiems vyriausybės sprendimams, portfelį.

Bene didžiausia intriga šiuo metu – būsimųjų ministrų pavardės. Vokietijos žiniasklaida juokauja: kaskart, kai skelbiama nauja ministrų grupė, pasitaiko tikrų staigmenų – pavardžių, kurių net ir patyrę sostinės žurnalistai turi ieškoti gūgle. Lietuvoje beveik galima būti tikriems, kad Gynybos ministerija ir toliau liks socialdemokrato Boriso Pistoriaus rankose.

Nebus kada apšilti

Planuojama, kad kancleriu F. Merzas bus išrinktas gegužės 7 d. ir jau kitą dieną dalyvaus minėjime, skirtame 80-osioms Antrojo pasaulinio karo Europoje pabaigos metinėms. Jis taip pat planuoja nedelsiant vykti į Paryžių ir Varšuvą, susitikti su Emmanueliu Macronu ir Donaldu Tusku.

Dar nėra aišku, kada, tačiau tarp pirmųjų vizitų bus ir kelionė į JAV. „Germany is back on track" („Vokietija vėl ant bėgių"), – kas šios F. Merzo vienoje spaudos konferencijų ištartos žinutės anglų kalba adresatas, nereikia nė svarstyti. Politikos ekspertai mano, kad šis vizitas įvyks gerai suderinus Berlyno pozicijas su ES partneriais.

Kompromisai dėl migracijos

Vedami troškimo nedelsiant pradėti įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, koalicijos partneriai, ypač CDU/CSU, žengė kompromisų keliu, nusitiesiančiu net per ilgai puoselėtų principinių nuostatų teritoriją.

Viena svarbiausių rinkimų kampanijos ir derybų temų buvo migracija, dėl kurios pastaraisiais metais sunkumus išgyvena Vokietijos socialinės apsaugos, švietimo sistemos, blogėja ir kriminogeninė situacija. Be to, migracijos klausimą vienu pagrindiniu prieš rinkimus buvo pavertusi ir AfD. Tiesa, šiandien apklausose migracijos problemos vos 7 proc. vokiečių atrodo svarbiausios.

Koalicijos sutartyje migracija ir integracija minima jau pirmuose punktuose. Dokumente pateikiami ir SPD svarbūs teiginiai (teisė į prieglobstį išlieka neliečiama), tačiau taip pat įtrauktos ir dešiniausiai šioje koalicijoje CSU svarbios nuostatos („teiksime tvarką, kontroliuosime migraciją ir veiksmingai mažinsime nelegalią migraciją").

Koalicija planuoja įvesti palankesnes sąlygas dirbantiems asmenims, kad būtų naudinga savo noru daugiau dirbti.

Partijoms pavyko susitarti dėl įvažiuojančių į Vokietiją sustabdymo prie sienos, net jei jie pateikia prašymą suteikti prieglobstį. Dvejiems metams bus sustabdytas šeimų susijungimas, bus nutrauktos savanoriško pabėgėlių priėmimo programos, o saugių šalių deportacijai sąrašas bus išplėstas. Be to, bus stiprinama kontrolė prie Vokietijos sienų."

CSU vadovas Markusas Söderis džiaugėsi, kad vėl grįžtama į laiką prieš 2015 m., kai kilo didžioji pabėgėlių krizė.

Iš penkių prieš rinkimus F. Merzo akcentuotų migracijos plano punktų į koalicijos sutartį trys pateko visiškai ir du – iš dalies: grąžinimas „be išimties visų nelegalaus atvykimo bandymų" arba „faktinis draudimas atvykti asmenims, neturintiems galiojančių atvykimo dokumentų" SPD pavyko sušvelninti.

Mokesčių permainos

Koalicijos sutartyje numatytos įvairios priemonės ekonomikai skatinti. „Finansų politikoje galima kalbėti apie lygiąsias, – rašo FAZ. – Socialdemokratai dar prieš formalias koalicines derybas pasiekė, kad sutiktų su 500 mlrd. eurų skolų fondu investicijoms į viešąją infrastruktūrą ir klimato apsaugą.“

Kita vertus, SPD pasipriešino dešiniųjų planams greitai ir reikšmingai sumažinti mokesčius. Sutarta, kad pelno mokestis bus sumažintas, nors ir dvejais metais vėliau nei norėta.

Koalicija planuoja įvesti palankesnes sąlygas dirbantiems asmenims, kad būtų naudinga savo noru daugiau dirbti. Nuo priedų už viršvalandžius, viršijančius sutartinį darbo laiką, nereikės mokėti mokesčių. Pensinio amžiaus žmonių, kurie savanoriškai toliau dirbs, mėnesio pajamos bus apmokestinamos tik nuo 2 000 eurų. Mokesčių lengvatos bus taikomos ir tiems, kas pereis nuo nepilnos darbo dienos prie pilnos darbo dienos.

Vokietijos ekonomikos instituto skaičiavimais, koalicinis susitarimas leistų piliečiams ir įmonėms per ateinančius metus sutaupyti vidutiniškai dviženklę milijardų eurų sumą. Tačiau daugelis planų dar nėra konkretūs tiek, kad būtų galima tiksliai numatyti jų finansinį poveikį. Be to, visos priemonės priklauso nuo finansavimo galimybių – tai bus vienas didžiausių iššūkių naujajai vyriausybei.

Socialinė politika

Socialinėje politikoje sutarta panaikinti „Bürgergeld“ (piliečių pajamos), bent jau kaip sąvoką. Naujasis pavadinimas bus „Pagrindinė parama ieškantiems darbo", o jos gavėjai bus labiau skatinami įsidarbinti.

Šis pakeitimas buvo vienas iš CDU/CSU rinkimų kampanijos pažadų ir simbolizuoja norą reformuoti socialinės paramos sistemą, kurią jie kritikavo kaip „nepakankamai skatinančią dirbti".

Pensijų politikoje daugiausia nusileisti turėjo CDU. Socialdemokratams pavyko, nors ir šiek tiek ribotai, įtvirtinti savo reikalavimą dėl didesnio metinio pensijų didinimo.

CSU taip pat pavyko įtvirtinti savo mėgstamiausią projektą – „motinystės pensiją", kuri bus skirta moterims, auginusioms vaikus, ir pagal naują tvarką nebūtų skirtumų tarp vaikų, gimusių prieš 1992 m. ir po jų – tai gali būti reikšminga finansinė parama vyresnio amžiaus moterims, kurios anksčiau gavo mažesnes išmokas.

Be to, žadama įgyvendinti statybos spartinimo reformą – supaprastinti statybos standartus ir planavimo procedūras, statyti daugiau socialinių būstų.

Būsimoji vyriausybė siekia vidutinės trukmės laikotarpiu iš esmės reformuoti Vokietijos geležinkelius, kurie pastaraisiais metais neatsikrato prastos reputacijos šleifo: bus vykdomos ne tik struktūrinės permainos, bet ir didinamos investicijos į geležinkelių tinklą – prioritetą teikiant atšakoms į Lenkiją ir Čekiją.

Naujų finansinių injekcijų gali tikėtis keliai, ketinama remontuoti tiltus, tunelius. Mokesčių lengvatos bus taikomos aviacijos sektoriui, kuris jau seniai skundžiasi, kad Vokietijoje veiklos išlaidos yra didžiausios Europoje.

Koalicijos sutartį išnagrinėjęs laikraštis „Die Welt“ rado joje ir kuriozinių nuostatų. Pvz., vyriausybė nori remti ne tik sporto sales ir baseinus, bet ir konkrečiai mobilius plaukimo konteinerius. Į dokumentą pateko ir F. Merzo viena mėgstamiausių temų – federalinės jaunimo žaidynės, draudimas prekiauti naminiais gyvūnais viešosiose erdvėse (išimtys taikomos gyvūnų mugėms ir turgui) ir internetu. Dokumente išreiškiamas noras plėsti sanitarinę infrastruktūrą automobilių stovėjimo ir poilsio aikštelėse federaliniuose greitkeliuose su nemokama prieiga, nustatyti 20 kg ribą kurjerių gabenamiems siuntiniams.

Tarptautinė politika

Koalicijos sutartyje numatytas tvirtas įsipareigojimas remti Ukrainą. F. Merzas pažadėjo tęsti „visapusišką paramą" Ukrainai, o sutartyje partijos įtraukė punktą apie paramą Kijyvo siekiui tapti NATO nare. Tad, nepaisant vyriausybės pasikeitimo, Vokietijos užsienio politikos kryptis šiuo klausimu išlieka stabili.

F. Merzas atkreipė dėmesį, kad Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi, ir, kaip pabrėžė kalbėdamas per spaudos konferenciją Berlyne, Vladimiras Putinas neketina jo nutraukti. Šis tiesus požiūris į Rusijos agresiją signalizuoja, kad naujoji vyriausybė ketina toliau laikytis tvirtos pozicijos Maskvos atžvilgiu.

Pristatydamas koalicijos sutartį, būsimasis kancleris paminėjo JAV prekybos politiką, kuri, jo žodžiais, sukėlė „turbulenciją finansų rinkose" ir „nežinia, prie ko prives“. Sutartyje numatyta, kad naujoji vyriausybė „sieks sudaryti vidutinės trukmės laisvosios prekybos susitarimą su JAV, kad būtų pasiektas abipusis muitų sumažinimas“.

Naujoji koalicija taip pat ketina peržiūrėti Vokietijos įsipareigojimus tarptautinėms organizacijoms – planuojama „sumažinti biudžeto išlaidas, įskaitant savanorišką tarptautinių organizacijų finansavimą“. Tai gali reikšti tam tikrą Vokietijos tarptautinių įsipareigojimų perkainojimą.

Švedijos modelio kariuomenė

Geopolitinė situacija koalicijos derybose saugumą ir gynybą pavertė vienomis svarbiausių temų. Partijos nesutarė dėl to, kaip Bundesveras galėtų pritraukti daugiau karių: CDU/CSU norėjo grąžinti karo prievolę, SPD kalbėjo apie savanoriškumu grįstą tarnybą.

Koalicijos sutartyje kalbama apie naują patrauklią karo tarnybą, kuri iš pradžių remsis savanoriškumu. Taip pat nėra minima prievolė metus skirti visuomenei naudingai tarnybai, kaip to reikalavo CDU/CSU.

Vokietijos kariuomenės dydis jau kelerius metus nesiekia taikos metui nustatyto 203 300 karių skaičiaus – kaip rašo Vokietijos žiniasklaida, šiuo metu jų yra beveik 183 tūkst. Siekiamybė – 370–460 tūkst. Siekiant pritraukti daugiau savanorių, norima padaryti Bundesverą „patrauklesnį dėl lankstesnio tarnybos laiko ir karjeros bei socialinės apsaugos“.

Ką reiškia, kad sutarties formuluotė „iš pradžių“ bus pagrįsta savanoriškumu, kol kas politikai nepaaiškina. Vokietijos žiniasklaidos teigimu, naujasis karo tarnybos modelis veikiausiai būtų panašus į Švedijos karo tarnybos modelį. Švedijoje kasmet visi aštuoniolikmečiai (maždaug 100 tūkst. per metus) privalo užpildyti išsamų klausimyną. Jame klausiama apie sveikatą, asmenybę ir ypač apie motyvaciją atlikti karo tarnybą. Remiantis nurodyta motyvacija, vėliau vykdoma medicininė apžiūra.

Šią idėją jau buvo pradėjęs įgyvendinti buvęs ir veikiausiai būsimas gynybos ministras B. Pistorius. Jo pasiūlytam įstatymo projektui lapkritį jau buvo pritaręs Ministrų kabinetas, tačiau dėl pirmalaikių rinkimų klausimas nebuvo pateiktas Bundestagui.

„Jauni vyrai privalo užpildyti klausimyną. Moterims ir kitų lyčių asmenims atsakyti į klausimus neprivaloma", – sakoma įstatymo projekte. Naujoji koalicija norėtų, kad ši nuostata būtų taikoma ir moterims, tačiau tam reikėtų keisti Vokietijos konstituciją. Tai mažai tikėtina, atsižvelgiant į daugumos santykį naujajame Bundestage. Šiandien Bundesvere tarnauja daugiau kaip 24 tūkst. karių moterų – jų skaičius linkęs augti.

Pasak koalicijos sutarties, Vokietija toliau didins išlaidas gynybai. „Mūsų gynybos išlaidų dydis priklauso nuo NATO bendrai sutartų pajėgumų tikslų“, – sakoma dokumente. 2024 m. Vokietija pirmą kartą pasiekė NATO nustatytą 2 proc. BVP reikalavimą. Atsižvelgiant į dabartinę saugumo padėtį, šis skaičius ateinančiais metais gali dar padidėti, tačiau konkreti suma koalicijos sutartyje nenurodyta.

Pirmoji trintis

Vos paskelbus koalicijos sutartį, SPD lyderis Larsas Klingbeilis  įspėjo: daugelis sutartyje numatytų priemonių priklauso nuo „finansavimo galimybių“.

Žiniasklaida svarbiausiu vadina 51-ąjį koalicijos sutarties puslapį, kuriame rašoma: „Šios į ateitį orientuotos biudžeto ir finansų politikos gairės yra mums privalomos: [...] Visos koalicijos sutarties priemonės priklauso nuo finansavimo galimybių."

Be to, ima ryškėti ir pirmieji nesutarimai. Pvz., SPD generalinis sekretorius Matthiasas Mierschas pabrėžia, kad motinystės pensijos platesnio taikymo klausimas dar nėra iki galo išspręstas, tuo tarpu CSU vicepirmininkė Dorothee Bär prieštarauja bet kokiems motinystės pensijos apribojimams.

CDU/CSU atstovai taip pat abejoja vienu iš pagrindinių SPD siekių. Frakcijos vicepirmininkas Jensas Spahnas (CDU) mažai tikėtina laiko tikimybę, kad jau kitais metais minimalus valandinis atlyginimas būtų padidintas iki 15 eurų. „Kad turėtume tiek daug augimo ir darbo užmokesčio pokyčių, kad tai pavyktų jau kitais metais, yra mažai tikėtina, – sako CDU politikas RTL/ntv televizijos kanalams. – Bet galbūt dar būsime nustebinti."

Žiniasklaidos teigimu, likus kelioms dienoms iki sutarties pasirašymo, tarp partnerių kilo didelis konfliktas, vos nepasibaigęs visišku fiasko. Jį sukėlė SPD reikalavimai didinti mokesčius – paveldėjimo, turto ir kapitalo pajamų. CDU pirmininkas F. Merzas, pasak „Spiegel“, netgi pagrasino eisiąs pas šalies prezidentą su žinia, kad koalicijos derybos žlugo. Derybas išgelbėjo SPD pirmininkas Larsas Klingbeilas ir CSU frakcijos vadovas Aleksandras Dobrindtas, kuriems pavyko pasiekti kompromisą.