Istorinis tiltas Kroatijoje: mokėjo ES, statė Kinija

Nors Kroatijos žemyninę dalį su Pelešaco pusiasaliu pietuose jungiantis tiltas yra tik 2,4 km ilgio, jis vadinamas vienu svarbiausių pastarųjų metų infrastruktūros projektų Balkanuose.

Jugoslavijos Federacijos laikais tarp šešių ją sudarančių respublikų nebuvo sienų. Paskutinį XX a. dešimtmetį subyrėjus federacijai, abi Kroatijos dalis atskyrė siaura maždaug 10 km pločio Bosnijos ir Hercegovinos teritorija. Nedidelis Neumo miestelis tapo vienintele šios šalies gyvenviete prie Adrijos jūros.

Kad laisvai keliautų tarp pagrindinės ir pietinės Kroatijos dalies, vietos gyventojai ir turistai turėjo dukart įveikti pasienio kontrolės postus. Tai trikdė eismą, kėlė nepatogumų verslui, o ir maždaug 90 tūkst. pietinio Kroatijos regiono gyventojų jautėsi atskirti nuo likusios šalies dalies.

3,8 mln. gyventojų turinčioje šalyje per metus apsilankydavo milijonai turistų, trokštančių pasimėgauti saule, vaizdingomis pakrantėmis ir salomis. Tilto atidarymo ilgai laukta, bet neapsieita be kontroversijos.

Pirmą kartą pastatyti tiltą Kroatija pabandė 2007-aisiais, bet po penkerių metų projektas įstrigo dėl ribotų finansų.

2017 m. ES, į kurią Kroatija įstojo 2013-aisiais, projektui skyrė 357 mln. eurų – maždaug 85 proc. reikiamo finansavimo.

Galiausiai tiltą statė valstybė, jau daugelį metų aktyviai veikianti Balkanuose ir laikoma strategine ES konkurente: 2018 m. tarptautinį projekto konkursą laimėjo Kinijos kelių ir tiltų korporacija.

Tačiau statybomis buvo patenkinti ne visi. Pareigūnai Bosnijoje teigė, kad tiltas trukdys dideliems laivams atplaukti į vienintelį šalies uostą. Siekdamas nuslopinti ginčą, Zagrebas galiausiai sutiko padidinti tilto aukštį iki 55 m, nors tai ir padidino jo kainą.

Tiltas atidarytas Kroatijai šiemet tikintis turizmo atsigavimo ir tokio lankytojų srauto, koks būdavo prieš pandemiją.

3,8 mln. gyventojų turinčioje šalyje per metus apsilankydavo milijonai turistų, trokštančių pasimėgauti saule, vaizdingomis pakrantėmis ir salomis.

Antradienį įvykusį tilto atidarymą Kroatijos valstybinė televizija HRT apibūdino kaip istorinę dieną, kurios laukė ištisos kartos.

Vaizdo ryšiu pasveikindamas kroatus Kinijos premjeras Li Keqiangas tiltą pavadino Kinijos ir Kroatijos draugystės simboliu. Jis atspindi Kinijos ir ES bendradarbiavimą ir, vylėsi Pekino atstovas, sustiprins Kinijos ryšius ne tik su Kroatija, bet ir su visu bloku.

„Šis tiltas nepaprastai svarbus, ne tik emociškai dėl Kroatijos teritorijos sujungimo, bet ir turizmui, bendrai ekonomikai“, – sakė susisiekimo ministras Olegas Butkovičius.

Valdininkams antrina ir vaizdingosios pietinės Kroatijos, garsėjančios raudonuoju vynu, žvirgždo paplūdimiais ir austrių ūkiais, gyventojai.

„Tai išties istorinis projektas Kroatijai“, – sakė viešbučio, prabangios stovyklavietės ir vyno fabriko Orebičiuje Pelešaco pusiasalyje savininkė Sabina Mikulič.

Pensininkei, buvusiai fortepijono mokytojai Smiljai Matič, kuri daug metų atostogauja Kroatijos Komarnos kaime netoli naujojo tilto pradžios, ši jungtis su pagrindine teritorijos dalimi yra laimėjimas ir vietos gyventojams, ir turistams. „Tai reiškia naują gyvenimą vietos gyventojams ir žmonėms, skraidantiems į Dubrovniką, tokiems kaip aš. Tai didelė pažanga“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP.

Nekalbant apie turizmą, tiltas tikriausiai bus reikšmingas palengvinimas verslui ir prekybai. Austrių augintojui Mario Radibratovičiui greitai gendančios produkcijos gabenimas į šiaurę ištisus dešimtmečius trukdavo keliomis valandomis ilgiau, nei galėtų, nes tekdavo laukti prie Bosnijos sienos. Atidarius tiltą, kelionės laikas smarkiai sutrumpės. 57 metų vyrui tai bus „didžiulis palengvėjimas“.