60 metų karalienė Elžbieta II valdo Jungtinę Karalystę. Ko tik per šiuos metus nebuvo. Tačiau monarchija išliko britų simbolis ir šį savaitgalį karalienės valdymo sukaktį šalis ketina kaip reikiant atšvęsti.

Iškilmingas minėjimas

Gali mėgti britų monarchus, gali nemėgti. Gali vadinti juos svarbiais, gali sakyti, kad jie – tik simbolis. Kiek žmonių, tiek nuomonių.

Kad ir kaip būtų, karalienę Elžbietą II tikrai žino visas pasaulis.

Ši monarchė – antroji po Jungtinės Karalystės karalienės Viktorijos, švenčianti deimantinį valdymo jubiliejų. Taip pat ji – viena ilgiausiai valdančių monarchių pasaulyje.

Pirmąsyk britai deimantinį jubiliejų šventė seniai – tik 1897 m. Nenuostabu, kad praėjus daugiau nei šimtmečiui Jungtinė Karalystė ruošiasi su trenksmu paminėti savo valdovės deimantines valdymo metines.

Regis, britai bent jau trumpam ketina pamiršti net šalies ekonomines bei socialines problemas.

Renginių paminėti garbingam jubiliejui netrūks. Iškilmės prasideda šiandien, o tęsis iki birželio 5 d. Visas šias dienas niekas Didžiojoje Britanijoje nedirbs.

Šventės kulminacija – tūkstančio laivų procesija Temzėje, ryškiausių popmuzikos žvaigždžių koncertas ir iškilmingas paradas.

Spėjama, kad pasižiūrėti renginių birželio pradžioje į Londoną gali sugužėti daugiau nei milijonas žmonių. Renginiuose dalyvaus karalienė, taip pat kiti karališkosios šeimos nariai. Antai princas Williamas ir jo žmona Catherine birželio 5 d. dalyvaus karietų procesijoje.

Neseniai apskaičiuota, kad britai per jubiliejų ketina išleisti net 823 mln. svarų sterlingų. Tai beveik dukart daugiau, nei žmonės žadėjo išleisti per ką tik vykusias karališkąsias Williamo ir Catherine vestuves. Tuomet britai žadėjo išleisią 480 mln. svarų sterlingų.

Kaip rodo apklausa, 21 proc. britų ketina pirkti užkandžių, 17 proc. negailės pinigų gėrimams, dar 8 proc. britų pasiryžę leisti pinigus įvairiems jubiliejaus proga sukurtiems suvenyrams ir dekoracijoms.

Nėra ko švęsti?

Tiesa, ne visiems britams atrodo, kad leisti pinigus – logiška, ypač atsižvelgiant į dabartinę šalies finansų būklę.

Antai Stephenas Haseleras, monarchijos kritikas, tvirtina, kad jubiliejus jam – "nesuvokiamas išlaidavimas", ypač tuo metu, kai šalis pateko į recesiją.

"Tai tikrų tikriausias Disneilandas. Karalienė ketina plaukti barža Temze, dėl Dievo meilės, su visais fejerverkais. Tai vaikų žaidimai. Manau, kad turėtume būti orūs, susidūrę su recesija. Ką mes ketiname švęsti?" – piktinosi kritikas.

Kritikai turi savų argumentų piktintis, nes per metus monarchijos išlaikymas gerokai paplonina britų kišenes.

Apskaičiuota, kad rūmų išlaidos siekia 7,6 mlrd. svarų sterlingų. Į šią sumą įeina 3,3 mlrd. už ilgalaikę apsaugą, 461 mln. personalui išlaikyti ir 195 mln. kelionėms.

Tiesa, norėdami apraminti kritikus ekspertai sako, kad monarchijos nauda šaliai – didesnė nei išlaidos.

Neseniai bendrovės "Brand Finance" analitikai paskelbė suskaičiavę, kad karališkosios šeimos, kaip prekės ženklo, vertė – 44 mlrd. svarų sterlingų.

Pasak jų, tik 18 mlrd. iš šios sumos sudaro karališkosios šeimos turimas turtas: nekilnojamasis turtas, brangenybės, meno vertybės. 10 mlrd. įvertinta karališkoji kolekcija, o monarchų valdos vertinamos 7 mlrd. Iš jų 729 mln. verta Kornvalio hercogystė, 385 mln. – Lankasterio herocogystė.

O karališkoji šeima Didžiajai Britanijai uždirba 26,4 mlrd. svarų sterlingų. Tai pasireiškia per turizmą ir kitas verslo sritis, kurios uždirba iš karalystės įvaizdžio.

Ne blizgučiai, o autoritetas

Kita vertus, dažnas britas skaičiuoja ne išlaidas, o vertina karališkosios šeimos, kaip tradicinio britiško simbolio, vertę.

Neseniai britai galėjo džiaugtis ne taip jau dažnai pasitaikančiomis karališkosiomis vestuvėmis, kurios kaip reikiant padidino monarchijos populiarumą.

Šį mėnesį atliktos apklausos parodė, jog 80 proc. britų nori, kad jų šalis ir toliau liktų monarchija.

Ekspertai sako, jog karališkoji šeima, o ypač karalienė Elžbieta II, konsoliduoja visuomenę.

"Žmonės visada mėgsta žvelgti į tikrus, sąžiningus ir tvirtus simbolius, ypač per krizę, – pabrėžė Robertas Hardmanas, neseniai pasirodžiusios karalienės autobiografijos "Mūsų karalienė" (angl. – "Our Queen") autorius. – Žmonės jaučia, kad ji išgyveno įvairias krizes, ne tik Antrąjį pasaulinį karą, ir ji išliko patikima. Keista, kad visuomet žvalgomės, ką Jos Didenybė nuveikė per tuos metus, o juk vien tai, kad ji iki šiol valdo, – pasiekimas."

Kelias į sostą

Elžbietos II asmenybė ir valdymas neabejotinai įeis į pasaulio istoriją.

Elžbieta paauglystėje buvo trečioji karališkosios šeimos pretendentė į sostą, kaip dabar jos anūkas princas Harry.

Pirmasis į sostą buvo jos dėdė Velso princas Eduardas, antrasis – tėvas, kuris tapęs karaliumi pasivadino Jurgio VI vardu.

Tiesa, iš pradžių niekas nesitikėjo, kad Elžbieta galėtų tapti karaliene, nes princas Eduardas buvo jaunas, tad tikėtasi, jog būtent jis susilauks vaikų, kurie paveldės sostą.

Kaip ir laukta, 1936 m. mirus Elžbietos seneliui Jurgiui V, Eduardas perėmė sostą. Tuo metu Elžbieta tapo antrąja sosto paveldėtoja po savo tėvo.

Tačiau netikėtai jos dėdė Eduardas atsisakė sosto ir vedė amerikietę Wallis Simpson. Po šio žingsnio šalyje kilo konstitucinė krizė, po kurios aukščiausias šalies postas atiteko Elžbietos tėvui.

Jurgio VI šeimoje vyriškosios giminės atstovų nebuvo, todėl pirmąja sosto paveldėtoja buvo pripažinta Elžbieta.

Antrojo pasaulinio karo metais Elžbietai ir kitiems karališkosios šeimos nariams buvo siūloma išvykti į Kanadą, tačiau tam tada pasipriešino Elžbietos motina.

"Vaikai niekur nekeliaus be manęs, o aš nekeliausiu be karaliaus. O karalius niekuomet nepaliks šalies", – tada pareiškė karalienė motina.

Elžbieta nebuvo izoliuota. Per Antrąjį pasaulinį karą būsimoji monarchė įstojo į Moterų pagalbinę teritorinę tarnybą ir įgijo vairuotojo bei mechaniko kvalifikacijas.

Praėjus dvejiems metams po karo Elžbieta vedė savo išrinktąjį, su kuriuo bendravo nuo 13 metų, kariškį Philipą. Po metų gimė sūnus Charlesas.

Tačiau šeimynine laime Elžbietai neteko ilgai džiaugtis. Jaunos moters gyvenimą aukštyn kojomis apvertė tėvo mirtis.

56 metų Jurgis VI mirė 1952-aisiais. Apie staigią tėvo mirtį Elžbieta sužinojo atostogaudama Kenijoje. Elžbieta ką tik buvo baigusi sunkų vizitą po Sandraugos šalis.

Grįžus jai buvo suteiktas karalienės titulas, o 1953 m. birželio 2 d. įvyko karūnacija – pirmoji transliuota per televiziją.

Skaičiuojama, kad ceremoniją vien Britų salose stebėjo per 20 mln. žmonių, dar milijonai kitose pasaulio šalyse. Ceremonija įvyko Vestminsterio abatijoje. Būtent čia Elžbieta susituokė su Philipu.

Jungtinės Karalystės valdovė Elžbieta II yra iki šiol. 2011 m. gegužę ji tapo antra ilgiausiai valdančia monarche šalies istorijoje ir pagerino Jurgio III rekordą.

Tiesa, Elžbieta II dar neaplenkė karalienės Viktorijos.

Jei 2015 m. rugsėjį Elžbieta II dar bus karalienė, ji taps ilgiausiai šalį valdančia monarche per visą Jungtinės Karalystės istoriją.

Nerimauti dėl Elžbietos sveikatos nėra priežasčių. Karalienė šiemet nemažai važinėjo po Didžiąją Britaniją, dalyvavo susitikimuose su pavaldiniais, nors dėl garbaus amžiaus užsienio keliones jubiliejaus proga paliko kitiems karališkosios šeimos nariams.

Monarchijos įvaizdis

Didžiojoje Britanijoje tikima, kad kol bus gyva Elžbieta II, monarchijos neištiks jokia rimta krizė.

Princas Charlesas, skirtingai nei jo motina, nelaikomas diplomatišku, o ir nuspėjamu, tačiau būtent jį ir jo žmoną Camillą britai norėtų matyti soste.

Nors dažnai įvairūs ekspertai kalbėjo, kad Camilla gali būti neigiamai vertinama visuomenėje, esą britai iki šiol myli tik princesę Dianą, o ir naujoji karališkoji pora princas Williamas su žmona Catherine – populiarūs, apklausos parodė, kad toks ekspertų vertinimas yra klaidingas.

51 proc. apklaustų britų norėtų, kad naujuoju karaliumi būtų princas Charlesas, o 40 proc. – kad jo sūnus. Tiesa, Charlesas labiau mylimas vyresnės kartos britų, iš šių jam pirmenybę teikia net 60 proc.

"Camilla labai daug dirbo po to, kai ištekėjo už Charleso. Ji visuomet laikėsi atokiau, daug dėmesio skyrė labdarai ir užsitarnavo britų palankumą", – pabrėžė britų konservatorių partijos narė Mary MacLeod.

Pakilimai ir nuosmukiai

Elžbietos II valdymo metais netrūko iššūkių, pakilimų ir nuosmukių.

Politinėje srityje, Elžbietai gimus, Britanijos imperija valdė didžiules teritorijas pasaulyje, o po Antrojo pasaulinio karo jau nebuvo tokia galinga, kad galėtų diktuoti žaidimo taisykles.

Pokaryje šalies ekonomika atsigavo labai lėtai, buvo prarastos svarbios kolonijos, lėtai augo monarchijos autoritetas.

Vis dėlto, nepaisant pokyčių pasaulyje, Elžbieta II sugebėjo išlaikyti ne tik savo autoritetą, tačiau ir apskritai monarchijos svarbą šiuolaikiniame gyvenime.

Aukščiausi britų politikai nesiginčija, kad karalienė jiems – pavyzdys ir autoritetas.

"Tuo neteisingai suprantama mūsų konstitucija ir nepakankamai vertinama mūsų karalienė. Ji, visuomet atsidavusi, visuomet tvirta ir visuomet gerbiama, yra išminties ir tęstinumo šaltinis", – yra teigęs britų premjeras Davidas Cameronas. – Per visą mano... ir daugumos šios šalies žmonių gyvenimą ji visuomet buvo su mumis."

Sunkiau karališkajai šeimai sekėsi susitvarkyti su asmeninio ir viešo gyvenimo iššūkiais, kurie neretai susipindavo.

Karališkoji šeima ne sykį kritikuota, kad gyvena kitame pasaulyje, nei visuomenė, kad yra atšiauri ir uždara.

Ši kritika ypač suintensyvėjo po princesės Dianos žūties 1997 m. Paryžiuje.

Žuvus Velso princesei buvo juntamas nepalankumas karalienei, ji buvo kritikuojama už tai, kad nedalyvavo visuotinėse gedulo apraiškose. Tačiau ji nusilenkė pro šalį vežamam Dianos karstui ir tą akimirką, kaip teigia istorikė Kate Williams, įvyko persilaužimo momentas.

"Tai tikrai gana neįtikima, kai pagalvoji, kokia nepopuliari ji buvo mirus Dianai. Tų žmonių, kurie buvo abejingi arba jautė, kad Windsorai visai nebeteko prasmės ir jų reikia atsisakyti, skaičius – visa tai pasikeitė, – sakė istorikė K.Williams. – Atrodo, kad visa Didžioji Britanija pirmąjį birželio savaitgalį išeis į gatves."

Karalienės galios

• Elžbieta II yra Australijos, Antigvos ir Barbudos, Bahamų, Belizo, Barbadoso, Grenados, Kanados, Naujosios Zelandijos, Papua Naujosios Gvinėjos, Sent Vinsento ir Grenadinų, Sent Kitso ir Nevio, Sent Lusijos, Saliamono Salų, Tuvalu ir Jamaikos karalienė. Be to, ji yra Anglikonų bažnyčios vadovė, vyriausioji karo pajėgų vadė ir Meno salos lordė.

• Per Elžbietos valdymo metus Jungtinėje Karalystėje pasikeitė 12 ministrų pirmininkų, o pats pirmas, su kuriuo jai teko bendrauti buvo Winstonas Churchillis. Taip pat pasikeitė 12 JAV vadovų ir 6 Romos katalikų bažnyčios vadovai.

• Karalienė Jungtinėje Karalystėje yra laikoma vykdomosios valdžios grandimi. Teisingumas valstybėje vykdomas jos vardu.

• Įstatymo projektas, perėjęs visus priėmimo parlamente etapus, siunčiamas karalienei, kad ši suteiktų jam karališkąjį pritarimą, ir po to projektas tampa parlamento priimtu įstatymu. Pagal konstitucinį paprotį karališkasis pritarimas teikiamas kiekvienam parlamento priimtam įstatymui, o tokio atvejo, kad jis nebūtų buvęs suteiktas, beveik 300 metų nėra buvę.

• Karalienė turi teisę nepaleisti parlamento, nors to reikalauja ministras pirmininkas. Taip pat ji gali paskirti kitą premjerą savo nuožiūra, paleisti vyriausybę ir atšaukti premjerą. Karalienė ministro pirmininko teikimu skiria ir Lordų rūmų narius.