Britanija traukiasi iš ES: D. Cameronas atsistatydins

ES reikia ,,remonto“

Italijos premjeras Matteo Renzi (Matėjas Rencis) penktadienį sakė, kad Europos Sąjunga (ES) yra tarsi namas, kuriam reikia remonto, ir taip prisidėjo prie raginimų keistis po Didžiosios Britanijos sprendimo išstoti iš bloko.

„Europa yra mūsų namai, mūsų vaikų ir mūsų vaikaičių namai. Mes žinome, kad namą reikia renovuoti, galbūt – atšviežinti, bet tai rytoj vis tiek bus mūsų namai“, – sakė centro kairės premjeras.

Kalbėdamas kaip vienos iš šešių ES įsteigusių valstybių lyderis, M.Renzi pripažino, kad „diena nėra lengva diena“, bet sakė, jog Europos istorija pademonstravo jos sugebėjimą įveikti iššūkius.

„Britų žmonės apsisprendė. Mes gerbiame jų sprendimą ir dabar turime užversti tą puslapį, – sakė jis. – Pasauliui labai reikia Europos Sąjungos. Aš esu čia, kad pasakyčiau jums – Italija vaidins savo vaidmenį kelionėje, kuri dabar prasideda.“

„Vyriausybė ir Europos institucijos gali garantuoti finansinį stabilumą ir taupiųjų saugumą visomis mūsų turimomis priemonėmis“, – sakė jis.

Pasak M.Renzi, jis pirmadienį bus Berlyne ir su Vokietijos bei Prancūzijos lyderiais, Angela Merkel ir Francois Hollande‘u (Fransua Holandu), aptars „Brexit“ reikšmę.

Didžiosios Britanijos referendume priimtas rinkėjų sprendimas išstoti iš ES penktadienį sukėlė panišką pardavimą Milano vertybinių popierių biržoje ir turėtų padrąsinti Italijos euroskeptiškus kraštutinius dešiniuosius bei populistines opozicines partijas.

„Sunkus išbandymas Europai“

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) penktadienį pareiškė, kad britų balsavimas pasitraukti iš Europos Sąjungos pateikia „sunkų išbandymą Europai“ ekonominių ir finansinių pasekmių atžvilgiu.

„Britų balsavimas kelia sunkų išbandymą Europai, kuri privalo parodyti solidarumą ir stiprumą, atsakydama į ekonomines ir finansines grėsmes“, – sakė F.Hollande'as po vyriausybės posėdžio.

Reikšdamas savo nusivylimą dėl tokio balsavimo jis pasakė: „Visuomet reikia mažiau laiko ką nors suardyti negu padaryti, ką nors sugriauti negu pastatyti“.

Bet „toks yra jų pasirinkimas, ir mes turime jį gerbti“, – sakė socialistas prezidentas.

Pritardamas užsienio reikalų ministrui Jeanui-Marcuis Ayrault (Žanui Markui Airo), kuris anksčiau penktadienį nurodė, kad Europa privalo susigrąžinti savo žmonių pasitikėjimą, F.Hollande'as pasakė, jog „šis sprendimas reikalauja aiškaus supratimo apie Europos veiklos netobulumą ir žmonių pasitikėjimo šiuo projektu praradimą“.

„Brexit“ gali būti didesnis stimulas ultradešiniesiems elementams Europos Sąjungoje, perspėjo jis ir pabrėžė: „Esama didžiulio pavojaus susidurti su ekstremizmu ir populizmu“.

Dar trečiadienį Prancūzijos lyderis perspėjo, kad „Brexit“ gali turėti „itin sunkių pasekmių“.

„Ne tik Jungtinės Karalystės ateičiai gresia pavojus, bet ir Europos Sąjungos ateičiai“, – pabrėžė F. Hollande'as.

,,Nereikia daryti skubotų išvadų“

Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį perspėjo Europos Sąjungos (ES) nares nedaryti skubotų išvadų apie Didžiosios Britanijos sprendimą pasitraukti iš bloko, nes tai galėtų dar labiau suskaldyti Europą.

„Su apgailestavimu žiūrime į Britanijos žmonių sprendimą. Tai, be abejo, yra smūgis Europai ir Europos suvienijimo procesui“, – sakė ji.

Tačiau „kokios bus to pasekmės, ... priklausys nuo to, ar mes – kitos 27 ES narės – įrodysime dėl referendumo Didžiojoje Britanijoje norinčios ir galinčios nedaryti greitų ir paprastų išvadų, kurios tik dar labiau suskaldytų Europą“, sakė A.Merkel.

Valstybės narės turėtų „ramiai ir apgalvotai išanalizuoti ir įvertinti situaciją, ir paskui drauge priimti teisingus sprendimus“, – sakė A.Merkel, kuri pirmadienį į Berlyną, deryboms prieš vėliau įvyksiantį ES viršūnių susitikimą, pakvietė Prancūzijos prezidentą Francois Hollande'ą (Fransua Holandą), Italijos vyriausybės vadovą Matteo Renzi (Matėją Rencį) ir Europos Vadovų Tarybos pirmininką Donaldą Tuską.

Primindama steigiamąjį ES tikslą, A.Merkel paragino europiečius „niekada nepamiršti, kad Europos vienybės idėja buvo taikos idėja“.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) pripažino, kad „mes neturime atsakymo į visus klausimus, kurie iškilo po“ Britanijos referendumo.

„(Tačiau) ko žmonės iš mūsų tikisi – jie nori matyti, kad ES gali išspręsti problemas, padėti žmonėms“, – sakė jis.

„Turime susitelkti į bendrų Europos sprendinių suradimą srityse, kurių trūksta. Bendri Europos atsakymai dėl pabėgėlių krizės, darykite daugiau įdarbinimo ir augimo prasme, tuo pačiu metu užtikrindami, kad ES taip pat rastų bendrus atsakymus į besikeičiančią saugumo situaciją“, – pridūrė jis.

,,Laikas naujai Europos sutarčiai“

Lenkija penktadienį sakė, kad Didžiosios Britanijos sprendimas išstoti iš Europos Sąjungos (ES) reiškia, jog atėjo laikas „naujai Europos sutarčiai“, kuria būtų persvarstytas federalistinis glaudesnės Europos politinės integracijos modelis.

Dešiniojo sparno lyderis Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis) paragino „pozityviai reaguoti“ į Britanijos pasirinkimą išstoti ir reformuoti ES, kad būtų užbėgta už akių kitiems „įvykiams kaip „Brexit“ ir bendrai krizei ateityje“.

„Išvada yra akivaizdi: mums reikia naujos Europos sutarties“, – reporteriams Varšuvoje sakė euroskeptiškas J.Kaczynskis, kuris yra griežtas Europos federalizmo priešininkas.

Jis tvirtino, kad „mums reikia surasti tokį modelį Europai, kuris atspindėtų tokią Europą, kokia ji iš tikrųjų yra“.

„Tai vis tiek tautų, valstybių Europa“, – sakė jis ir atmetė bet kokias kalbas apie referendumą dėl Lenkijos narystės ES.

Didžioji dauguma lenkų yra proeuropietiški ir vasarį atlikta apklausa parodė, kad 81 proc. jų pritaria narystei, kuri visuomenei yra žinoma kaip ekonominio augimo šaltinis dėl dosnių subsidijų iš Briuselio.

Nors J.Kaczynskis neužima jokio posto ministrų kabinete, kaip valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) lyderis jis daugelio yra laikomas pagrindiniu sprendimų priėmėju vyriausybėje, kuri per spalio rinkimus į valdžią atėjo su antiimigracine ir populistine išlaidų platforma.

PiS narė premjerė Beata Szydlo (Beata Šydlo) penktadienį sakė, kad jos vyriausybė „sutelks dėmesį į likimą“ maždaug 800 tūkst. Lenkijos piliečių, gyvenančių ir dirbančių Didžiojoje Britanijoje.

Ji pažadėjo „bandyti užtikrinti, kad Britanijoje gyvenantys Lenkijos piliečiai išsaugotų dabar turimas teises“.

Pasitraukiantis britų konservatorių ministras pirmininkas Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) prastūmė reformas vaiko pašalpoms migrantams apriboti. Tai buvo labai svarbus klausimas per referendumą.

Ieškodami geresnio gyvenimo lenkai tapo didžiausia migrantų grupe, atvykusia į Britaniją po ES 2004 metų plėtros į rytus.

Ne taip kaip kitos vakarinės ES narės, kurios išlaikė įdarbinimo suvaržymus, Britanija visiškai atvėrė savo darbo rinką ES naujokėms iš rytų.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis (Vitoldas Vaščykovskis) anksčiau penktadienį taip pat sakė, kad pasitraukimo iš ES šalininkų pergalė Didžiojoje Britanijoje tapo proga iš naujo susimąstyti apie senąjį Prancūzijos ir Vokietijos modelį siekti vis glaudesnės Bendrijos politinės integracijos.

Po derybų dėl naujų ryšių tarp ES ir Britanijos „ES, eurokratai ir Europos politikai galbūt susimąstys, kaip plėtoti Europą, kad būtų išvengta daugiau pasitraukimų“, pabrėžė jis.