Ispanijos teismas skyrė katalonų lyderiams įkalinimo iki 13 metų bausmes

Ispanijos Aukščiausiasis Teismas pirmadienį skyrė katalonų lyderiams įkalinimo nuo devynerių iki 13 metų bausmes už kurstymą maištauti ir netinkamą valstybės lėšų naudojimą.

Kaltinimai yra susiję su lyderių vaidmeniu Katalonijai 2017 metais nesėkmingai bandant paskelbti nepriklausomybę.

Seniai laukti nuosprendžiai yra švelnesni nei reikalavo kaltintojai. Pavyzdžiui, buvo siekiama, kad buvęs Katalonijos viceprezidentas Oriolis Junquerasas (Oriolis Žunkerasas) už maištą kalėtų 25 metus.

„Aukščiausiasis Teismas nuteisė Oriolį Junquerasą kalėti 13 metų... už kurstymą maištauti ir netinkamą valstybės lėšų naudojimą“, – rašoma verdikte.

Trims kitiems buvusiems Katalonijos ministrams skirtos 12 metų įkalinimo bausmės.

Ispanijai kelias savaites laukiant Teismo sprendimo, įtampa nuolat augo ir policija nusiuntė pastiprinimą į Kataloniją, kur separatistai žada masinį pilietinį nepaklusnumą.

Buvęs Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont'as (Karlesas Pudždemonas) išreiškė pasipiktinimą nuosprendžiais.

„Bendrai 100 metų. Pasipiktinimą keliantis dalykas. Dabar labiau nei bet kada, šalia jūsų ir jūsų šeimų. Laikas reaguoti kaip niekada anksčiau“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė C. Puigdemont'as, kuris pats vengdamas baudžiamojo persekiojimo pabėgo į Belgiją.

Dvylikos atsakovų, kurių dauguma buvo katalonų vyriausybės nariai, teismas už jų vaidmenį dėl uždrausto 2017 metų spalio 1-osios referendumo ir po to trumpai gyvavusios nepriklausomybės deklaracijos prasidėjo vasarį.

Buvusi parlamento pirmininkė Carme Forcadell (Karmė Forkadel) nuteista kalėti 11 su puse metų, o du įtakingi katalonų pilietiniai lyderiai, Jordi Sanchezas (Žordis Sankesas) ir Jordi Cuixartas (Žordis Kuišartas), turės kalėti devynerius metus.

Tik trys iš 12 atsakovų, kuriems buvo pateikti lengvesni kaltinimai, išvengė kalėjimo – Teismas jiems skyrė baudas.

O. Junquerasas buvo pagrindinis bylos atsakovas, jo bosui C. Puigdemont'ui pabėgus į užsienį.

Vyriausybė tikisi, kad seniai lauktas sprendimas leis užversti krizės šiame turtingame šiaurės rytų regione puslapį, nors parama nepriklausomybei Katalonijoje pastarąjį dešimtmetį didėjo.

Tuo metu separatistų judėjimas tikisi visai priešingo dalyko: kad laukti apkaltinamieji nuosprendžiai suvienys susiskaldžiusias jų gretas ir paskatins šalininkus išeiti į gatves.

Aktyvistai rengiasi protestui

Dviejų didžiausių regiono nepriklausomybės šalininkų grupių – „Katalonijos nacionalinės asamblėjos“ (ANC) ir „Omnium Cultural“ – aktyvistai ragina sekėjus vakare mitinguoti.

Artimiausiomis dienomis demonstrantai žygiuos iš penkių miestų į Barseloną, kur susirinks penktadienį. Tą dieną organizuojamas visuotinis streikas.

Radikalios separatistų grupės, pasivadinusios Respublikos gynimo komitetais (CDR), aktyvistai taip pat žadėjo „siurprizų“. Sekmadienį jie buvo trumpam užėmę pagrindinę geležinkelio stotį Barselonoje, o paskui blokavo eismą vienoje pagrindinių miesto gatvių.

Katalonijoje buvo tyliai dislokuotos riaušėms parengtos policijos pajėgos, bet Vidaus reikalų ministerija atsisakė pateikti skaičius.

Daugeliui susidariusi situacija primena įtampą gatvėse prieš 2017 metų spalio 1-osios referendumą, kurį temdė policijos smurtas, ir prieš neilgai gyvavusią spalio 27-osios nepriklausomybės deklaraciją.

Pastarosiomis savaitėmis Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas) kalbėdavo, kad jo vyriausybė netoleruos jokio smurto, ir perspėdavo, kad nedvejodamas vėl sustabdytų Katalonijos autonomiją, kaip buvo padaryta prieš dvejus metus.

Susidariusi padėtis verčia nerimauti pagrindinę katalonų verslo lobistų grupę, kuri sakė, kad nors verdiktas padarys „reikšmingą emocinį poveikį“, svarbu reaguojant išvengti „verslo veiklos ar socialinės sanglaudos“ sutrikdymo.

Kurstymas maištauti, ne maištas

Pagal apibrėžimą rimčiausias kaltinimas "maištas" reiškia „smurtingai ir viešai sukilti“, kad, be kitų dalykų, būtų galima „paskelbti nepriklausomybę [Ispanijos] teritorijos daliai“.

Tačiau kurstymas maištauti reiškia „viešai sukilti ir maištingai jėga arba kitu nelegaliu būdu neleisti“ taikyti įstatymų.

Teismas įvyko kelios savaitės prieš ketvirtus Ispanijos rinkimus per ketverius metus, tad Katalonijos klausimas vėl atsiduria politinių debatų centre.

Nors P. Sanchezo vyriausybė viliasi, kad teismo pabaiga gali suteikti naują postūmį dialogui, O. Junqueraso kairiojo sparno partija ERC yra sakiusi, kad tai neįmanoma be „amnestijos politiniams kaliniams ir tiems, kas yra tremtyje“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Kai kokie buriatai ar čečėnai užsimanys atsiskirti nuo Rusijos- tai bus patriotų kova už laisvę ir demokratiją prieš kruvinąjį Putino režimą ir visa Geiropa ją palaikys. Linukas ir Ožys užsikauks juos palaikydami. Tačiau kai to paties nori katalonai- jie yra separatistai, banditai, išdavikai, rusų agentai , juos reikia sodinti į kalėjimą ir t.t. .Štai jums ir visa tiesa apie Vakarų "demokratiją", aiškiau net ir būti negali.

...

... portretas
Sovietų sąjungoj su demokratija buvo GERIAU!

tulpes@lrpk.lt

tulpes@lrpk.lt portretas
Vo prasau E v r o k u r v i n e demokratija, kaip susidorama su politinniais oponentais.Joks ozys nemekena, kad yra kad jevrosajuze sodinami pilitiniai kaliniai ????
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių