Ispanijoje – nauji protestai dėl nuosprendžių katalonų lyderiams

Katalonijos separatistai antradienį blokavo gatves ir geležinkelio linijas, protestuodami prieš Ispanijos Aukščiausiojo Teismo sprendimą skirti laisvės atėmimo bausmes devyniems jų lyderiams, o Madridas savo ruožtu pasmerkė tai, ką pavadino „plačiai išplitusiu smurtu“ kitą dieną po aktyvistų įsiveržimo į Barselonos oro uostą.

Katalonijos nepriklausomybę remiančios grupės vėlai antradienį surengė sėdimuosius streikus prie Ispanijos vyriausybinių pastatų virtinėje regiono miestų. Maždaug 40 tūkst. žmonių dalyvavo proteste Barselonoje, o 9 tūkst. – separatizmo bastione Cheronoje, pranešė policija.

„Akivaizdu, kad susiduriame ne su taikiu judėjimu, o su judėjimu, kurį režisuoja grupės, pasitelkiančios smurtą gatvėse sambūviui Katalonijoje naikinti“, – sakoma Ispanijos vyriausybės pareiškime.

„Šio vakaro smurtas buvo plačiai išplitęs“, – sakoma jame.

Ispanijos šiaurės rytuose esančiame regione buvo blokuoti keli keliai, tarp jų – AP-7, jungiantis Barseloną su Prancūzija.

Barselonoje policija puolė šimtus kaukėtų demonstrantų, svaidžiusių į pareigūnus įvairius daiktus. Trys žmonės buvo areštuoti.

Atšaukta daugiau skrydžių

Per pirmadienio protestus Barselonos El Prato oro uoste, kuriuos koordinavo grupė „Demokratinis cunamis“, į terminalą patekti bandę aktyvistai susirėmė su policija.

Protestuotojai kalis kartus buvo atremti, policija panaudojo putų ir gumines kulkas. Dėl chaoso teko atšaukti 110 skrydžių, pranešė oro uosto pareigūnai.

Po nakties, kai terminale buvo įstrigę šimtai žmonių, viskas pamažu ėmė grįžti į vėžes, bet antradienį ryte buvo atšaukti dar 45 skrydžiai, pranešė Ispanijos oro uostų administracija AENA.

„Demonstrantai sako,... kad žmonių sodinimas į kalėjimą nieko neišspręs“, – naujienų agentūrai AFP sakė nepriklausomas Katalonijos parlamento pirmininkas Roger Torrentas (Rožė Torentas).

Pasak jo, reikia „susėsti, kalbėtis ir rasti demokratinį sprendimą“. Judėjimo už nepriklausomybę tikslas yra priversti Madridą derėtis dėl referendumo už apsisprendimą, tvirtino R. Torrentas.

Katalonų separatistus papiktino pirmadienį Aukščiausiojo Teismo paskelbtas sprendimas katalonų lyderiams skirti įkalinimo nuo devynerių iki 13 metų bausmes už kurstymą maištauti. Kaltinimai yra susiję su lyderių vaidmeniu Katalonijai 2017 metais nesėkmingai bandant paskelbti nepriklausomybę.

„Demokratinis cunamis“

Teismas įvyko kelios savaitės prieš ketvirtus Ispanijos rinkimus per ketverius metus, tad Katalonijos klausimas vėl atsiduria politinių debatų centre.

Separatistų judėjimas paskelbė, kad protestai dėl Aukščiausiojo Teismo verdikto nesiliaus.

Žmonės per socialinius tinklus raginami „paversti Kataloniją naujuoju Honkongu“ ir skleisti užsienyje žinią apie krizę šiame turtingame Ispanijos regione.

„Man blogiausias dalykas yra Europa, kuri nieko nepasakė. Štai kodėl tai darome – kad sukeltume blogiausius įmanomus neramumus, kurie paveiktų visus, ir pažiūrėtume, ar jie supras ir kažką darys“, – AFP sakė IT konsultantas Carles Navarro (Karlesas Nabaras).

„Visuomet rinkdavomės taikius būdus, bet niekas nesiklauso. Dabar mes priversti eiti pilietinio nepaklusnumo keliu“, – pridūrė jis.

Ispanijos vidaus reikalų ministras Fernando Grande-Marlaska (Fernandas Grandė-Marlaska) sakė, jog tyrėjai bando išsiaiškinti, kas stovi už „Demokratinio cunamio“.

„Prieštara“

Ispanijos vyriausybė tikisi, kad seniai lauktas Aukščiausiojo Teismo sprendimas leis užversti krizės Katalonijoje puslapį, nors parama nepriklausomybei šiame regione pastarąjį dešimtmetį didėjo.

Tuo metu separatistų judėjimas tikisi visai priešingo dalyko: kad apkaltinamieji nuosprendžiai suvienys susiskaldžiusias jų gretas ir paskatins šalininkus išeiti į gatves.

Regiono vyriausybę kontroliuojantys separatistai praėjusį mėnesį savo parlamente priėmė pasiūlymą, kuriuo suteikiamas teisėtumas pilietiniam nepaklusnumui.

Nors Katalonijos prezidentas Quimas Torra (Kimas Tora) ragino katalonus demonstruoti pilietinį nepaklusnumą, jo vyriausybė yra atsakinga už regiono policiją, kuriai pavesta valdyti demonstracijas, todėl jis yra atsidūręs dviprasmiškoje padėtyje.

Ši „prieštara“ yra „tarp proceso sunkumų“, antradienį sakė Q. Torra.

Artimiausiomis dienomis demonstrantai žygiuos iš penkių Katalonijos miestų į Barseloną, kur susirinks penktadienį. Tą dieną organizuojamas visuotinis streikas.

Studentai trečiadienį planuoja mitingą Madride.



NAUJAUSI KOMENTARAI

nuris

nuris portretas
Kur musu uzsienio reikalu ministerija,su buvusiu komunistu priesaky,kodel neiteike notos ispanu valdziai,kurie elgiasi kaip nedemokratine valstybe.Del turkijos ministras kazka mekeno,bet juk Ispanija Lietuvai svarbesne salis,o tylu.Musu politikai tai aferistu gauja.Kai juos rusai muse,tai reke visam pasauliui-padekite,o kai katalonus ispanu banditai ir nacistai skriaudzia,tai tyli,kaip vandens i burna prisiseme.Seniai reikejo pripazinti katalonu nepriklausomybe.Spjaut i akis kiekvienam lietuvos politikui,kuris nepalaike katalonu,o veblena apie demokratija.Tai slykstus aferistas.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių