Praėjusių metų rezultatas gerokai viršijo šalies centrinio banko spalį pakeltą ir iki metų pabaigos nebekoreguotą infliacijos 2024-aisiais prognozę – 8-8,5 procento.

Kremlius smarkiai padidino išlaidas karinei kampanijai Ukrainoje, kurios išpūtė Rusijos ekonomiką ir išgelbėjo ją nuo staigaus kritimo, tačiau dėl mobilizacija karui sukėlė didelį darbo jėgos trūkumą ir spartų kainų kilimą.

Tuo tarpu centrinis bankas, kuriam pavesta suvaldyti ekonomiką, jos būklę apibūdino kaip „perkaitimą“, nesugebėjo nuslopinti infliacijos, nepaisant to, kad bazinės palūkanos buvo kilstelėtos iki pastarųjų dviejų dešimtmečių aukštumų – 21 procento.

Anot „Rosstat“, maisto produktai per praėjusius metus pabrango 11,1 proc., ne maisto prekės – 6,1 proc., paslaugos – 11,5 procento.

Bazinė infliacija, skaičiuojama atmetus vartojimo kainų pokyčius dėl administracinio reguliavimo ir sezoniškumo, pernai sudarė 8,9 procento.

Gruodį užfiksuota 1,3 proc. bendra mėnesio infliacija ir 1,0 proc. bazinė mėnesio infliacija. Vartojimas gruodį ir lapkritį (1,4 proc.) brango sparčiausiai praėjusiais metais.

2024-ieji buvo ketvirti metai iš eilės, kai vartojimo kainų metinis augimas viršijo valdžios nustatytą 4 proc. tikslinę ribą.

Nepriklausomi analitikai perspėjo, kad Rusijos ekonomika gali artėti prie vadinamosios stagfliacijos – lėto augimo ir aukštos infliacijos laikotarpio, juolab, kaip prognozuoja centrinis bankas, 2025-aisiais ekonominė plėtra gali sulėtėti iki 0,5-1,5 proc. nuo tikėtinų 3,5-4 proc. 2024 metais.