Idiliškas kalnų kurortas Tirolyje virto spąstais

Pelnytas populiarumas

Ryškiai mėlynas dangus, saulė, puikiai paruoštos trasos, aukštyn ir žemyn judantys keltuvai su besišypsančiais slidininkais. Išglio kurortas Tirolyje, Austrijoje, netoli sienos su Šveicarija, ne tuščiai didžiuojasi esantis vienas mėgstamiausių Europoje tarp žiemos sporto mylėtojų. Vos 1 600 nuolatinių gyventojų turintis miestelis savo populiarumą matuoja įspūdingais skaičiais – daugiau kaip milijonu nakvynių per metus.

Žiemos sporto mėgėjus vilioja daugiau kaip šešios dešimtys trasų, jiems kasmet parūpinama milijonai kubinių metrų dirbtinio sniego. Paznauno slėnyje įsikūrusi gyvenvietė, jos gausi poilsio ir pasilinksminimo infrastruktūra, renginiai su garsenybėmis (pvz., buvusiu JAV prezidentu Billu Clintonu), koncertai su žvaigždėmis (šiemet laukta popmuzikos grando Erosso Ramazzotti) vilioja minias svečių nuo pat lapkričio iki gegužės.

Apgaulinga ramybė

Baigiantis vasariui ir pirmosiomis kovo savaitėmis daugybė aktyvaus laisvalaikio mėgėjų Išglyje jautėsi tarsi ramybės oazėje, nematomos sienos atskirtoje nuo likusios Europos, kurioje su nerimu pradėta kalbėti apie gresiančią koronaviruso šmėklą.

Čia suvažiavę slidininkai tikrai buvo girdėję apie COVID-19, matę reportažų iš Kinijos, tačiau nerimo nejautė. Atvirkščiai: atrodė, kad slidinėjimo kurortas – puiki užuovėja nuo gresiančios epidemijos. Nuo didmiesčių atskirta vietovė, sveiki, atletiški poilsiautojai, patys to nenorėdami trasose išlaikantys saugų atstumą.

Apie tą papildomą sąlygą, kuri it deguto šaukštas medaus statinę sujaukė šią idilę, nesusimąstė niekas: apie après ski reiškinį – barus, į kuriuos užsukama trumpam atsikvėpti, restoranus ir klubus.

Spėjama, kad vienas tokių tapo COVID-19 židiniu. Čia klastingo viruso strėlės susmigo į šimtų nieko nenutuokiančių turistų organizmą ir pasiekė toliausius Europos kampelius – nuo Norvegijos, Rusijos iki Islandijos.

Būtent ten, Islandijoje, sveikatos apsaugos tarnybų atstovai pirmą kartą Išglį pavadino epidemijos židiniu. Kartu su kalnų įdegiu ir suvenyrais iš šio kurorto į geografiškai atokią šalį virusą parsigabeno grupelė islandų.

Scanpix nuotr.

Pirmosios aukos – islandai

Kai vasario 29-ąją Reikjavike nusileido Islandijos oro bendrovės "Icelandair" lėktuvas, ypatingo nerimo nejausta. Laineris atskrido iš Miuncheno, Vokietijos, o pagrindiniu koronaviruso plitimo Europos žemyne centru tuo metu jau buvo laikoma Italija. Deja, jau kitą dieną islandai patyrė šoką: vieno šio lėktuvo keleivio mėginys buvo teigiamas: COVID-19 įveikė Atlantą ir pasiekė Islandiją.

Ištyrus daugiau kitų šio skrydžio keleivių mėginių, virusas aptiktas dar kelių iš Išglio grįžusių slidininkų organizmuose. To pakako, kad kovo 5-osios rytą Islandijos tarnybos įtrauktų Tirolio kurortą į rizikos zonų sąrašą – greta Uhano Kinijoje ir tuomet sparčiai viruso apimamo Irano.

Tačiau islandų sprendimas, o ir antrinantys austrų medikų raginimai neįtikino Austrijos pareigūnų. Užuot paskelbę karantiną Tirolio kurorte, šie pateikė kontroversiją: esą islandai virusą pasigavę jau lėktuve nuo keleivio, užsikrėtusio Italijoje.

Norvegijos valdžios reakcija buvo priešinga: jau kovo 7-ąją grįžusieji iš Išglio buvo kviečiami pasitikrinti dėl COVID-19. Nerimas pasitvirtino, teigiami buvo dar daugiau mėginių. Kitą dieną Norvegijoje paskelbiama: iš 1 198 tuo metu šiuo virusu infekuotų žmonių 491 grįžo iš Austrijos, dauguma – iš Paznauno slėnio.

Kiekvienas slidininkas, net jei nesusirgo pats, užkrėtė savo šeimos narius, kolegas, taip infekuotųjų būrį padidindamas iki kelių dešimčių.

Uždelsta reakcija

Austrijos federalinė valdžia institucijos karantiną Tirolyje paskelbia viso labo kovo 12-ąją. Kodėl tiek delsta? Dvikovoje tarp žmonių sveikatos ir godumo triumfavo pastarasis, vėliau šį delsimą paaiškino dienraštis "Standard". Tuo metu iš maždaug 360 Austrijoje užregistruotų koronavirusinės infekcijos atvejų daugiau nei 100 buvo Tirolyje, pirmiausia Paznauno slėnyje ir netoli esančiame Sankt Antono kurorte.

Pirmasis žmogus, kuriam Tirolyje kovo 7 d. nustatytas koronavirusas, buvo 36-erių barmenas iš populiaraus après ski baro "Kitzloch" Išiglyje. Laikytis tuo metu jau siūlytos socialinės distancijos, bent 2 m, čia net teoriškai neįmanoma: lankytojų vakarais taip tiršta, kad barmenai kelią gali prasiskinti tik garsiai šūkčiodami.

Po dviejų dienų paaiškėjo, kad užkrėsti ir dar 15 žmonių, su kuriais bendravo barmenas. Tą pačią dieną, kovo 9 d., baras buvo uždarytas, tačiau linksmybės visame regione, kituose Išglio baruose tęsėsi iki pat savaitės pabaigos.

Apie tai, kad iš šio baro virusas galėjo pasklisti po daugybės slidinėtojų organizmus, garsiai nekalbėta. Užtat Danijoje, Švedijoje, Vokietijoje kasdien pylėsi pranešimai apie naujus infekuotuosius, kuriuos siejo ne tik COVID-19, bet ir viena aplinkybė: jie visi buvo ką tik slidinėję Išglyje.

Grandininė reakcija

Pačiame Tirolyje paaiškėja ir daugiau infekcijos židinių: koronavirusu infekuotas barmenas iš viešbučio Zėldene. 80 viešbučio darbuotojų buvo karantinuoti, tačiau jame viešėję svečiai jau pasklidę po Europą ir pačią Austriją.

Kiekvienas slidininkas, net jei nesusirgo pats, užkrėtė savo šeimos narius, kolegas, taip infekuotųjų būrį padidindamas iki kelių dešimčių. Arba šimto, kaip atsitiko su vienu austrų mediku, kurio pavyzdį mini Austrijos žiniasklaida.

Tarp infekuotųjų, kurie užsikrėtė Išglyje, atsidūrė ir anesteziologas iš Zalcburgo universitetinių klinikų. Jo kolegos gydytojai, slaugytojai, jį gabenusio sraigtasparnio įgula – artimą kontaktą turėjusių, jei ir neužsikrėtusių, bet bent karantinuotų, vadinasi, bent laikinai eliminuotų iš kovos su koronavirusu asmenų suskaičiuojama daugiau kaip šimtas. Anesteziologo partnerė – medikė, dirbanti su neišnešiotais kūdikiais.

Lygina su stichine nelaime

Austrijos žiniasklaida negaili kritikos valdžiai, kuri, rizikuodama svečių ir vietos gyventojų sveikata, gyvybe, delsė priimti ryžtingą sprendimą ir paskelbti Išglį pavojaus zona. Užuot pasirūpinus sveikata, norėta ištempti dar bent vieną slidinėjimo sezono savaitę.

Į šią kritiką valdžios institucijos atsišaudo skaičiais. Esą viena savaitė nieko nelėmė. Sprendimas ne gegužės 2-ąją, bet gerokai anksčiau baigti slidinėjimo sezoną vis tiek atneš milžiniškų nuostolių – Tirolis nesulauks 150 tūkst. naujų svečių.

"Tai katastrofa, – telefonu iš nuo pasaulio atkirsto Išglio žurnalui "Der Spiegel" sakė jau dešimtmetį mero pareigas einantis Werneris Kurzas. – Tačiau apie ekonominius padarinius mes šiuo metu nekalbame. Mes tai pergyvensime, kaip kad esame pergyvenę potvynius ir lavinas."