Abi šalys, kaltinamos Briuselio nusigręžiant nuo demokratinių vertybių, praėjusią savaitę vetavo 1,8 trln. vertės Europos Sąjungos biudžetą ir koronaviruso pandemijos paveiktos ekonomikos gaivinimo planą.

Nors minimas veto nebuvo visiška staigmena, ši konfrontacija supykdė ES partnerius, daugeliui valstybių nekantriai laukiant išmokų pagal skatinimo programą, turinčią padėti atgaivinti pandemijos paveiktas ekonomikas, kol žemynas nepajuto dar rimtesnių ekonominių pasekmių.

Kalbėdamas po susitikimo Budapešte su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu (Mateušu Moraveckiu) Vengrijos vyriausybės vadovas Viktoras Orbanas pareiškė, kad „pateiktas siūlymas nėra priimtinas Vengrijai“ ir atmetė siūlymą užtikrinti įstatymų viršenybės saugiklius.

Vetavus biudžetą, M. Morawieckis pareiškė, kad „Europos oligarchija“ mėgina įbauginti silpnesnes ES nares, o V. Orbanas reikalavimus dėl teisinės valstybės principų laikymosi pavadino politiškų motyvų paskatinta „šantažo“ forma bei „ginklu“ prieš imigracijai besipriešinančias Bendrijos nares.

Po ketvirtadienio susitikimo paskelbtame bendrame pranešime V. Orbanas ir M. Morawieckis dar kartą iškėlė anksčiau V. Orbano teiktą siūlymą atsieti ES išmokas nuo ginčo dėl teisinės valstybės principų.

„Mūsų bendras siūlymas – skatinti spartų finansinio paketo priėmimą nustatant dviejų krypčių procesą, – sakoma pareiškime. – Siekiame sprendinių, kurie padarytų reikiamus finansinius išteklius prieinamus visoms valstybėms narėms, kai tik tai taptų įmanoma.“

Antroji „kryptis“ apimtų diskusiją „ES Taryboje, ar teisinė valstybė turėtų būti susieta su Sąjungos finansiniais interesais“.

Jeigu tokia būtinybė būtų pripažinta, ES vyriausybės tokiu atveju turėtų tartis dėl Bendrijos sutarčių pakeitimo, kad šis sąryšis būtų įteisintas.

Pareiškime taip pat pabrėžiama, kad „nei Lenkija, nei Vengrija nepriims jokio siūlymo, kuris būtų pripažintas nepriimtinu bent vienai iš jų“.

Vengrijai ir Lenkijai priimtini sprendimai, „priimti remiantis teisiniais požiūriais, o ne politine dauguma“, anksčiau vengrų žiniasklaidai sakė V. Orbanas.

„Puolimas“

Vengrija ir Lenkija kaltina Briuselį varžant Bendrijos demokratinę laisvę.

Briuselis šiuo metu vykdo Lenkijos atžvilgiu tiriamąją procedūrą dėl Varšuvos pastangų apriboti teismų sistemos nepriklausomumą. ES taip pat atlieka tyrimą dėl tokių demokratinių normų kaip spaudos laisvė galimų pažeidimų V. Orbano vadovaujamoje Vengrijoje.

Abi šalys siūlymą dėl įstatymų viršenybės laiko prieš jas nukreiptu puolimu. Ketvirtadienį po derybų Budapešte M. Morawieckis laikėsi tos pačios linijos.

„Šiandien esame puolami mes, bet rytoj gali ateiti Bulgarijos arba kurios nors kitos šalies eilė. Veto teise naudojamės ne tik savo šalies, bet ir visos ES labui“, – pabrėžė Lenkijos premjeras.

Dabartinė krizė pabrėžė įtampą Europos Parlamente dominuojančios centro dešiniosios Europos liaudies partijos (ELP) viduje.

V. Orbano valdančioji partija „Fidesz“ priklauso ELP, bet daugelis kitų šios grupės narių kritikavo „Fidesz“ ir jos politiką, esą pažeidžiančią teisinės valstybės principus.

Anksčiau šią savaitę „Fidesz“ narys europarlamentaras Tamasas Deutschas (Tamašas Doičas) pareiškė, kad ELP pirmininkas vokietis Manfredas Weberis (Manfredas Vėberis) naudojasi nacių slaptosios policijos metodais.

„Jis [Weberis] sako, kad mums nėra ko slėpti, nėra ko bijoti, – vienai vengrų televizijai sakė T. Deutschas. – Prisimenu, kad gestapo ir AVH [Vengrijos komunistinių laikų slaptosios policijos] šūkis buvo lygiai toks pats.“

Paklaustas apie šiuos komentarus V. Orbano kanceliarijos vadovas Gergely Gulyasas (Gergejas Guliašas) žurnalistams sakė, kad šis pareiškimas yra „juokingas ir švelnus, palyginus su kai kurių Europos Parlamento narių pasisakymais apie Vengriją“.