- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vengrijos ir Lenkijos lyderiai ketvirtadienį dar kartą pasisakė prieš Europos Sąjungos siūlymus dėl Bendrijos daugiamečio biudžeto ir ekonomikos gaivinimo paketo, pareiškę, kad finansavimas turi būti atsietas nuo reikalavimų laikytis teisinės valstybės principų.
Abi šalys, kaltinamos Briuselio nusigręžiant nuo demokratinių vertybių, praėjusią savaitę vetavo 1,8 trln. vertės Europos Sąjungos biudžetą ir koronaviruso pandemijos paveiktos ekonomikos gaivinimo planą.
Nors minimas veto nebuvo visiška staigmena, ši konfrontacija supykdė ES partnerius, daugeliui valstybių nekantriai laukiant išmokų pagal skatinimo programą, turinčią padėti atgaivinti pandemijos paveiktas ekonomikas, kol žemynas nepajuto dar rimtesnių ekonominių pasekmių.
Kalbėdamas po susitikimo Budapešte su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu (Mateušu Moraveckiu) Vengrijos vyriausybės vadovas Viktoras Orbanas pareiškė, kad „pateiktas siūlymas nėra priimtinas Vengrijai“ ir atmetė siūlymą užtikrinti įstatymų viršenybės saugiklius.
Vetavus biudžetą, M. Morawieckis pareiškė, kad „Europos oligarchija“ mėgina įbauginti silpnesnes ES nares, o V. Orbanas reikalavimus dėl teisinės valstybės principų laikymosi pavadino politiškų motyvų paskatinta „šantažo“ forma bei „ginklu“ prieš imigracijai besipriešinančias Bendrijos nares.
Po ketvirtadienio susitikimo paskelbtame bendrame pranešime V. Orbanas ir M. Morawieckis dar kartą iškėlė anksčiau V. Orbano teiktą siūlymą atsieti ES išmokas nuo ginčo dėl teisinės valstybės principų.
„Mūsų bendras siūlymas – skatinti spartų finansinio paketo priėmimą nustatant dviejų krypčių procesą, – sakoma pareiškime. – Siekiame sprendinių, kurie padarytų reikiamus finansinius išteklius prieinamus visoms valstybėms narėms, kai tik tai taptų įmanoma.“
Antroji „kryptis“ apimtų diskusiją „ES Taryboje, ar teisinė valstybė turėtų būti susieta su Sąjungos finansiniais interesais“.
Jeigu tokia būtinybė būtų pripažinta, ES vyriausybės tokiu atveju turėtų tartis dėl Bendrijos sutarčių pakeitimo, kad šis sąryšis būtų įteisintas.
Pareiškime taip pat pabrėžiama, kad „nei Lenkija, nei Vengrija nepriims jokio siūlymo, kuris būtų pripažintas nepriimtinu bent vienai iš jų“.
Vengrijai ir Lenkijai priimtini sprendimai, „priimti remiantis teisiniais požiūriais, o ne politine dauguma“, anksčiau vengrų žiniasklaidai sakė V. Orbanas.
„Puolimas“
Vengrija ir Lenkija kaltina Briuselį varžant Bendrijos demokratinę laisvę.
Briuselis šiuo metu vykdo Lenkijos atžvilgiu tiriamąją procedūrą dėl Varšuvos pastangų apriboti teismų sistemos nepriklausomumą. ES taip pat atlieka tyrimą dėl tokių demokratinių normų kaip spaudos laisvė galimų pažeidimų V. Orbano vadovaujamoje Vengrijoje.
Abi šalys siūlymą dėl įstatymų viršenybės laiko prieš jas nukreiptu puolimu. Ketvirtadienį po derybų Budapešte M. Morawieckis laikėsi tos pačios linijos.
„Šiandien esame puolami mes, bet rytoj gali ateiti Bulgarijos arba kurios nors kitos šalies eilė. Veto teise naudojamės ne tik savo šalies, bet ir visos ES labui“, – pabrėžė Lenkijos premjeras.
Dabartinė krizė pabrėžė įtampą Europos Parlamente dominuojančios centro dešiniosios Europos liaudies partijos (ELP) viduje.
V. Orbano valdančioji partija „Fidesz“ priklauso ELP, bet daugelis kitų šios grupės narių kritikavo „Fidesz“ ir jos politiką, esą pažeidžiančią teisinės valstybės principus.
Anksčiau šią savaitę „Fidesz“ narys europarlamentaras Tamasas Deutschas (Tamašas Doičas) pareiškė, kad ELP pirmininkas vokietis Manfredas Weberis (Manfredas Vėberis) naudojasi nacių slaptosios policijos metodais.
„Jis [Weberis] sako, kad mums nėra ko slėpti, nėra ko bijoti, – vienai vengrų televizijai sakė T. Deutschas. – Prisimenu, kad gestapo ir AVH [Vengrijos komunistinių laikų slaptosios policijos] šūkis buvo lygiai toks pats.“
Paklaustas apie šiuos komentarus V. Orbano kanceliarijos vadovas Gergely Gulyasas (Gergejas Guliašas) žurnalistams sakė, kad šis pareiškimas yra „juokingas ir švelnus, palyginus su kai kurių Europos Parlamento narių pasisakymais apie Vengriją“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Rusija didina baudas protestuotojams ir socialinių tinklų bendrovėms
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė virtinę teisės aktų, kuriais padidinamos baudos protestuotojams ir Vakarų socialinių tinklų bendrovėms. ...
-
Ispanijoje demontuota paskutinė F. Franco statula
Melilijos autonominiame mieste demontuota paskutinė Ispanijoje diktatoriaus Francisco Franco (1892-1975) statula. Tai trečiadienį pranešė laikraštis „El Pais“. ...
-
Švedija trumpins kavinių, restoranų darbo laiką1
Švedija pranešė, kad nuo kovo 1 d. restoranai ir kavinės turės užsidaryti 20 val. 30 min., nepriklausomai nuo to, ar prekiauja alkoholiu. ...
-
Čekijos policija stebės, kad žmonės dėvėtų tik Sveikatos apsaugos ministerijos rekomenduotas kaukes
Prahos policininkams suteikta teisė kontroliuoti, kokias kaukes dėvi piliečiai visuomeniniame transporte, parduotuvėse ir ligoninėse. ...
-
Prancūzija svarsto kai kuriose šalies dalyse įvesti vietinių karantinų
Prancūzija svarsto kai kuriose šalies dalyse įvesti vietinių karantinų dėl didėjančių koronaviruso atvejų skaičių. ...
-
IATA sumažino oro kelionių paklausos prognozę
Pasaulinė oro kelionių paklausa antroje metų pusėje veikiausiai sieks tik 38 proc. prieškrizinio 2019 m. lygio, trečiadienį sakė Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA). ...
-
JAV planuoja kitą savaitę paskirstyti mažiausiai 3 mln. „Johnson & Johnson“ vakcinos dozių
JAV prezidento Joe Bideno administracija planuoja paskirstyti mažiausiai 3 mln. „Johnson & Johnson“ vakcinos dozių, jei vakcina sulauktų patvirtinimo, trečiadienį teigė Baltųjų rūmų atsako į koronaviruso pandemiją koordinatorius Jef...
-
TVF: pandemija didina atotrūkį tarp pasaulio šalių2
Dėl koronaviruso pandemijos sukeltos krizės daugybė ekonomikų vis labiau atsilieka nuo kitų, tai apsunkina skurdžių žmonių padėtį, o šią problemą savo ruožtu pagilina „nevienoda“ prieiga prie vakcinų, trečiadienį sakė Tarpt...
-
V. Putinas kaltina Vakarus norint „supančioti“ Rusiją4
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį paragino vidaus žvalgybos agentūrą saugoti nuo Vakarų bandymų „supančioti“ šalį, Europos Sąjungai susitarus dėl naujų sankcijų Maskvai. ...
-
JK pirmąja vakcinos nuo koronaviruso doze paskiepyta daugiau nei 18 mln. žmonių
Jungtinėje Karalystėje (JK) pirmoji vakcinos nuo koronaviruso dozė jau sušvirkšta daugiau nei 18 mln. žmonių, rodo trečiadienį paskelbti oficialūs duomenys, praneša agentūra „Reuters“. ...