Garsios švedų dizainerės drabužių kolekcijos gimsta Klaipėdoje

Švedų dizainerė Rita Kristianson, gyvenanti Helsingborge, į Lietuvą pirmą kartą atvyko prieš septynerius metus. Tada ją atlydėjo lietuvaitė, kuri kartu su savo švedu vyru turėjo odos gaminių gamyklą Kėdainiuose. Rita ieškojo naujų medžiagų savo kolekcijoms. Lietuvoje ji pamatė liną ir jai tai tapo tikru atradimu. Mėgstanti natūralias medžiagas dizainerė tada ir nutarė savo naujas kolekcijas siūdinti iš lietuviško lino.

Ekscentriška moteris, kuriai rugsėjo 2 dieną sukako 53 metai, nestokoja energijos. Visą dieną ji gali darbuotis, o naktį šėlti baruose ir naktiniuose klubuose, tarsi miego ir nereikėtų...

- Ar sunkiai sekėsi pradėti verslą Lietuvoje?

- Lengva tikrai nebuvo. Jeigu nebūčiau sutikusi Daivos Ramonienės, kuri tuo metu dirbo medicinos sesute Klaipėdos vaikų tuberkuliozės dispanseryje, tikriausiai nieko nebūtų išėję. Šios moters entuziazmo ir energijos dėka pavyko užmegzti tinkamus kontaktus su Plungės gamykla, audžiančia puikios kokybės liną. Daiva įkūrė ir siuvyklą “Auksinė siūlė“. Ten dirbančioms merginoms aš be galo dėkinga už kruopštumą ir triūsą. Jų pasiūti moteriški drabužiai dabar pasiekia ne tik Skandinavijos šalių, bet ir Prancūzijos bei Anglijos parduotuves. Man tiesiog ašaros iš akių bėga, kai galvoju apie jas. Be jų darbo aš nebūčiau pasiekusi tokių aukštumų. O pradžia buvo tikrai sunki. Pamenu, tekdavo ieškoti sagų, užtrauktukų. Bėgioji po kioskelius, tau reikia mėlyno, o yra tik rudi... Ačiū Dievui, visos problemos dabar jau praeityje. Pirmais metais Klaipėdoje pasiuvome tik 500 gaminių, o dabar per metus net 15 000 įvairių kostiumėlių, suknelių, švarkų, kelnių iškeliauja į Skandinaviją ir kitas šalis.

- Kaip nutarėte tapti drabužių modeliuotoja?

- Pirmus drabužius pasisiuvau būdama vos šešerių. Juos pamačiusi, mano iš Prancūzijos kilusi senelė padovanojo man siuvimo mašiną. Nuo tada ir pradėjau modeliuoti. Prisimenu, dar būdama trejų metų, vaikų darželyje dėliojau iš skiaučių aplikacijas pagalvėlėms. Aš sukūriau abstraktų piešinį iš ryškių spalvų – avietinės, mėlynos ir geltonos. Aš gerai prisimenu tą ornamentą ir jaučiu, kad jis tarsi persekioja mane visą gyvenimą, kaip ir ryškios spalvos. Kai baigiau mokyklą, nekilo jokių abejonių, kad studijuosiu dizainą. Mokiausi Kopenhagoje, o paskui kurį laiką dirbau kaip danų dizainerė. Teko vienoje kompanijoje dirbti net su garsiuoju Valentinu. Kartu kūrėme mezginius Italijoje. 1986 metais už savo darbus buvau apdovanota Danijos žurnalo “Extra Bladet“ pagrindiniu prizu. O Lundo muziejus man paskyrė pirmą premiją už megztų drabužių dizainą. Šiuo metu turiu nuosavą madų saloną Stokholme, dirbu su dviem agentūromis Anglijoje. Šiuo metu mano kolekcija pristatoma Osle, ruošiuosi parodai Londone. Porą kartų per metus vykstu į parodas Paryžiuje. Ten dairausi naujų audinių ir susipažįstu su naujausiomis madų pasaulio tendencijomis.

- Tai kas bus madinga ateinančią žiemą?

- Kolekciją ruošiu metams į priekį. Tad dabar pats darbų įkarštis ruošiant kitų metų vasaros kolekciją. Žiemos drabužiams būdinga visa spalvų gama. Juk spalvingai moters asmenybei tiesiog būtinos spalvos! Šią žiemą madingos nešvari geltona, ryškiai mėlyna, tamsiai žalia, raudona, violetinė spalvos. Tai įvairaus ilgio kelnės, trumpi, daug sagučių turintys švarkai, ilgi į apačią platėjantys sijonai. Madinga derinti kelias spalvas. Kitą vasarą bus madingos kelių spalvų suknelės, nugaroje ilgesnės nei priekyje, su raukiniais ir išsiskiriančia, net rėksminga, pavyzdžiui, oranžine, kreivai prisiūta kišene. Kitų metų simboliu pasirinkau dramblį, tad drambliais išpuošiau daugelį savo rūbų. Madingiausia spalva išlieka balta. Taip pat madingos rožinė, citrininė, salotinė, avietinė, koralų ir kaip visada – juoda. Bus madingi lino ir šilko audinių deriniai. Aš pati taip pat visada rengiuosi tik savo sukurtais drabužiais.

- Ar lietuvaitės rengiasi madingai?

- Prieš keletą metų man atrodė, kad lietuvaitės truputį atsilieka nuo Europoje vyraujančių mados tendencijų. Jos visos lyg viena segėjo tikrai per trumpais sijonais, kai Europoje, ypač Skandinavijoje, moterys vilkėjo ilgomis besiplaikstančiomis suknelėmis. Bet kitą vasarą staiga viskas pasikeitė. Moterys ne tik noriai demonstravo savo seksualumą, bet darė tai atsargiai ir išmoningai. Kas žavi Lietuvoje, tai moterų batai! Niekaip neatsistebiu, kad lietuvaitės nešioja tokią madingą ir stilingą avalynę. Aš savo batus perku taip pat tik Lietuvoje. Švedijoje net pamiršau, kur yra batų parduotuvės. Lietuvoje taip pat apsilankau ”Utenos trikotažo” parduotuvėse. Jie tikrai gerus ir kokybiškus drabužius siuva. Ir apatinius perku Lietuvoje. Kaip bebūtų keista, čia didesnis pasirinkimas. Pas kirpėją lankausi irgi tik Klaipėdoje. Leidžiu Olegui fantazuoti ir visiškai atsiduodu jo rankoms. Kirpėjas – juk irgi menininkas, tai kam riboti jo kūrybą?

- Kuri vieta Jums Lietuvoje mieliausia?

- Klaipėda man tapo antraisiais namais. Myliu šį miestą ir jo atmosferą. Patinka čia praleisti Kalėdas. Švedijoje ilgiuosi Klaipėdos. Tada uždedu plokštelę su lietuviška muzika ir pradedu kurti. Ta nostalgija gimdo naujas idėjas. Kartais geros idėjos gimsta ir kelte, kai keliauju iš Klaipėdos į Švediją. Klaipėdoje jau kelinti metai iš eilės apsistoju “Nesės“ viešbutyje. Ten prie manęs visi jau įprato, tad dažnai palieku visą daiktų krepšį iki kito savo atvykimo. Rami vieta ir malonūs žmonės. Taip pat man didelį įspūdį paliko Kryžių kalnas. Labai norėčiau ten atlikti bent vienos savo drabužių kolekcijos fotosesiją.

- O kaip praleidžiate savo laisvalaikį?

- Dievinu “Kurpius“ ir džiazą. Visada stengiuosi būti Klaipėdoje, kai vyksta džiazo festivalis. Esu nuolatinė “Kurpių“ lankytoja, tad su Vytautu Grubliausku (Kongu) jau tapome gerais pažįstamais. Labai norėjau, kad jis atvyktų su grupe į mano penkiasdešimtmetį Švedijoje. Jau buvome lyg ir susitarę, bet sustreikavo jo sveikata. Taip pat labai mėgstu kazino. Gaila, kad “Nesėje“ jį uždarė. Su malonumu po darbo ten užsukdavau. Ir kadangi visada statau ant 13 numerio, tai nemažai pralošdavau, kol nusišypsodavo laimė. Kartą net buvau paprašyta dalyvauti naujų kazino darbuotojų apmokymuose. Tada žaidėme iš netikrų pinigų, bet šampano butelį vis tiek laimėjau. Man patinka naktinis Klaipėdos gyvenimas. Restoranuose maistas puikus. Dievinu Jūsų sriubas ir balandėlius. Man labai patinka ir smulkiai pjaustytos salotos bei mišrainės. Tokių Švedijoje niekas neruošia. Ir “Švyturio Ekstra” – tikra fantastika. Tad nieko nuostabaus, kad Lietuvoje visada priaugu vieną ar du kilogramus.