Europos liaudies partija išliks didžiausia EP frakcija

  • Teksto dydis:

Europos tradicinių partijų pozicijos per sekmadienį vykusius rinkimus į Europos Parlamentą nusilpo, bet šioms politinėms jėgoms pavyko atsilaikyti prieš dešiniųjų populistus.

Per vienus didžiausių pasaulyje demokratinių rinkimų pagrindinės centro dešinės ir centro kairės partijos prarado bendrą daugumą EP, susidūrusios su euroskeptikų ir nacionalistų mestu iššūkiu.

Prancūzijoje kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen (Marin Le Pen) „Nacionalinis sambūris“ aplenkė prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) centristų judėjimą ir taip sudavė smūgį jo siekiui gilinti Europos integraciją.

Iš Europos Sąjungos išstoti ketinančioje Jungtinėje Karalystėje Nigelo Farage'o (Naidželo Faradžo) „Brexit“ partija sutriuškino konkurentus ir išsiųs daug britų euroskeptikų į EP, kurį po kelių mėnesių šaliai veikiausiai teks palikti.

Italijoje Matteo Salvini (Matėjo Salvinio) vadovaujama kraštutinių dešiniųjų „Lyga“ pasiekė panašių rezultatų; jos atstovai sustiprins populistų gretas Europos Parlamente.

Vis dėlto dešiniesiems ne taip gerai sekėsi Vokietijoje, kur ultradešinioji partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) surinko kiek daugiau nei 10 proc. balsų. Neblogai rinkimuose pasirodė vokiečių „žalieji“ – tai atspindi visoje ES pastebimą „žaliąją bangą“.

„Susiduriame su besitraukiančiu centru“, – sakė vokiečių konservatorius Manfredas Weberis (Manfredas Vėberis), EP pagrindinio centro dešiniojo bloko, Europos liaudies partijos (EPP), kandidatas pakeisti Europos Komisijos pirmininką Jeaną-Claude'ą Junckerį (Žaną Klodą Junkerį).

Vokietijos ultradešinioji partija laiko žaliuosius savo pagrindiniais priešininkais

Vokietijos ultradešinioji partija pareiškė, kad rinkimuose į Europos Parlamentą sėkmingai pasirodę žalieji yra jos pagrindiniai priešininkai.

Partija taip pat tvirtino, jog duomenys rodo, kad nėra bendro sutarimo, jog klimato kaita yra žmonijos veiklos rezultatas. 

„Jie yra mūsų pagrindiniai konkurentai. Žiūrime į juos rimtai“, – sakė Joergas Meuthenas (Jorgas Moitenas). Šis politikas buvo įrašytas pirmuoju numeriu AfD kandidatų į Europos Parlamento narius sąraše. 

Žalieji sekmadienį surinko kiek daugiau nei 20 proc. balsų – dvigubai daugiausi nei per ankstesnius EP rinkimus prieš penkerius metus – ir užėmė antrą vietą po kancelrės Angelos Merkel centro dešiniojo aljanso. 

Tuo tarpu AfD, vaizduojanti save dyzelinių automobilių savininkų ir anglių kasyklų gynėja, gavo tik 11 proc. rinkėjų balsų, ir tai yra prastesnis jos rezultatas už pasirodymą 2017 metais vykusiuose nacionaliniuose rinkimuose. 

Pirmadienį J. Meuthenas išjuokė žaliuosius, pavadinęs juos „triušiais, kurių šuoliai vis trumpės, nes kažkuriuo metu jiems teks susidurti su sukrečiančiu išbandymu“. 

„Jie nėra gamtosaugininkai. Tai, ką jie daro su savo vėjo energijos technologija ir panašiais dalykais, yra akivaizdus gamtos naikinimas“, – kalbėjo jis. 

Politikas taip pat pažėrė kritikos visiems, vadinantiems jo partiją klimato kaitos neigėja. Anot jo, AfD nesiekia paneigti fakto, kad klimato kaita yra žmonijos veiklos rezultatas, o tik abejoja duomenimis, kurie neįrodyti“.    

„Sakau, kad turime abejonių, ir norėčiau, kad vadinamoji klimato politika būtų atvira abejonėms, būtų leidžiama didesnė paklaida“, – kalbėjo jis.

2015 metais pasirašyta Paryžiaus klimato sutartis ragina siekti, kad pasaulio klimato vidutinė temperatūra iki šio šimtmečio pabaigos pakiltų ne daugiau kaip 1,5 Celsijaus laipsnio, palyginti su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos. ES įsipareigojo iki 2030 metų 40 proc. sumažinti savo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Visgi daugelis mokslininkų ir klimato aktyvistų įspėja, kad planetos laukia katastrofiškų padarinių turėsiantis atšilimas, jei turtingos išsivysčiusios pramonės šalys nesiims ambicingesnių žingsnių taršai sumažinti.

Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija spalį įspėjo, kad jei išliks dabartinės tendencijos, iki šimtmečio pabaigos temperatūra padidės dar 3 ar 4 laipsniais.

„Didelė pergalė“

Visoje ES rinkėjų aktyvumas buvo maždaug 51 proc. – didžiausias per 20 metų. Tai reiškia, kad per 200 mln. piliečių 28 Bendrijos narėse atėjo atiduoti savo balso rinkimuose, vadintuose kova tarp populistų ir proeuropietiškų jėgų.

Naujausios EP parengtos prognozės rodo, kad EPP turės daugiausia atstovų parlamente – 179. Vis dėlto jų smarkiai sumažėjo nuo praeitų rinkimų 2014 metais, kai blokas iškovojo 216 vietų.

Centro kairiajai Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijai (S&D) EP žadama 150 mandatų. Dabartinės sudėties parlamente frakcija turėjo 185 savo atstovus.

Tai reiškia, jog dvi pagrindinės EP frakcijos neteko daugumos ir turės kreiptis pagalbos į liberalus, kad neprileistų kraštutinių dešiniųjų prie sprendimų priėmimo.

Liberalų blokas ALDE, kuriam priklauso ir E. Macrono judėjimas, turėtų gauti 107 vietas EP, o iki šiol jis turėjo 69 atstovus parlamente. Tuo metu Žaliųjų frakcijai turėtų atitekti 70 vietų – 18 daugiau nei dabartinės sudėties EP.

Įvairios populistinės, euroskeptiškos ir dešiniojo sparno partijos laimėjo per 150 mandatų, tačiau jokios nuoseklios koalicijos jos neformuoja.

„Tautų ir laisvės Europa“ (ENF), kuriai daugiausia priklauso M. Le Pen „Nacionalinio sambūrio“ ir M. Salvini „Lygos“ europarlamentarai, EP turės 21 atstovu daugiau nei iki šiol – 58.

M. Salvini socialiniame tinkle „Twitter“ pasidalijo nuotrauka, kurioje jis laiko popieriaus lapą su užrašu „Geriausia partija Italijoje“. Fone esančioje lentynoje matoma kepuraitė su užrašu „Make America Great Again“ („Padaryk Ameriką vėl didžią“) ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino nuotrauka.

Britanijoje triumfavo „Brexit“ partija

Didžiosios Britanijos įnirtingo euroskeptiko N. Farage'o vadovaujama „Brexit“ partija laimėjo Europos Parlamento rinkimus, rodo pirmadienį paskelbti rezultatai, smarkiai didinantys spaudimą istorinį sutriuškinimą patyrusiems valdantiesiems konservatoriams.

Vos prieš tris mėnesius įkurta populistų partija sugebėjo išnaudoti visuomenės pyktį dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos atidėliojimų ir surinko beveik 32 proc. balsų, rodo beveik galutiniai rezultatai.

Tuo metu premjerės Theresos May (Terezos Mei) Konservatorių partija tegavo 9 proc. balsų, ir tai yra blogiausias jos pasirodymas per rinkimus nuo 1832 metų.

Faktas, kad proeuropietiškos Liberalų demokratų ir Žaliųjų partijos per šiuos rinkimus reikšmingai pagerino pozicijas, yra ženklas, jog Britanija tebėra smarkiai susiskaldžiusi, praėjus trejiems metams po referendumo, per kurį buvo nubalsuota už „Brexit“.

Ketvirtadienį įvykę rinkimai apskritai neturėjo įvykti, nes Britanija planavo kovo 29-ąją palikti Bendriją.

Vis dėlto parlamentas nesugebėjo susitarti dėl išstojimo sąlygų, o jo ginčai su vyriausybe nuolat silpnino Th. May autoritetą ir praeitą savaitę galiausiai privertė paskelbti, kad ji atsistatydins ir suteiks galimybę pamėginti kam nors kitam.

Th. May pareiškė, kad vakaras, kai buvo skelbiami EP rinkimų rezultatai, buvo „labai nuviliantis“.

„Tai rodo, kad svarbu pasiekti „Brexit“ susitarimą, ir nuoširdžiai tikiuosi, kad šie rezultatai privers parlamentą susikaupti“, – pabrėžė ji.

Keli iš siekiančių užimti jos vietą veikėjų, įskaitant buvusį užsienio reikalų sekretorių Borisą Johnsoną (Borisą Džonsoną), suskubo pakartoti, kad „Brexit“ privalo įvykti iki dabartinės vėliausios datos – spalio 31-osios, net jeigu iki to laiko nepavyktų susitarti su Briuseliu dėl išstojimo sąlygų.

„Galime ir privalome tai įgyvendinti. Niekas, būdamas sveiko proto, nesieks vien išeities be sutarties. Niekas, pasižymintis atsakomybe, neatmes išstojimo be sutarties galimybės“, – B. Johnsonas pirmadienį rašė dienraščio „Daily Telegraph“ paskelbtame straipsnyje.

EP rinkimai taip pat nebuvo sėkmingi pagrindinei opozicinei Leiboristų partijai, kaltinamai, kad ji neturi stabilios nuostatos dėl „Brexit“. Leiboristai šįkart gavo 14 proc. balsų.

Liberalai demokratai ir žalieji nori pakartotinio referendumo, kad „Brexit“ apskritai būtų galima atsisakyti, o atsižvelgdami į jų laimėjimus per šiuos rinkimus aukšto rango leiboristų pareigūnai sakė, kad jų partijai laikas ryžtingai paremti naują plebiscitą.

„Didelė, paprasta žinia“

N. Farage'as „Brexit“ partiją įregistravo tik vasarį, bet greitai sulaukė plataus palaikymo. Anksčiau jis jis buvo vienas iš 2016 metų referendumo kampanijos lyderių, kai vadovavo dabar jau praktiškai nebeveikiančiai JK Nepriklausomybės partijai (UKIP).

Pasak jo, „Brexit“ partija laimėjo, pasiuntusi „didelę, paprastą žinią: kad mus smarkiai nuvylė dvi partijos, sulaužiusios savo pažadus“.

Pasak N. Farage'o, jo partijai dabar privalo būti suteiktas balsas per bet kokias naujas „Brexit“ derybas su Briuseliu.

ES teigia neketinanti iš naujo derėtis dėl Britanijos išstojimo sutarties, praeitais metais suderintos su Th. May, bet daugelis iš jos potencialių įpėdinių tikriausiai siektų įtikinti Briuselį persigalvoti.

N. Farage'as taip pat perspėjo, kad nesugebėjimas išstoti iš ES iki spalio 31 dienos lemtų, kad jo partija sulauktų triuškinamos sėkmės per visuotinius rinkimus.

„Kuriama istorija. Tai tėra pradžia“, – pareiškė jis.

Vis tik analitikai perspėja, kad EP rinkimų rezultatų neįmanoma lengvai paversti sėkme renkant Britanijos parlamentą. Be kita ko, per JK visuotinius rinkimus naudojama kitokia balsavimo sistema.

„Brexit“ priešininkai taip pat atkreipė dėmesį į partijų, norinčių, kad Britanija liktų ES narė, sėkmę. Pasak jų, elektoratas šiuo metu yra panašiai susiskaldęs, kaip ir 2016 metais, kai už išstojimą nubalsavo 52 prieš 48 procentus.

Liberalai demokratai šįkart buvo antri, gavę apie 20 proc. balsų ir 16 mandatų Europos Parlamente. Per ankstesnius EP rinkimus 2014 metais jie tegavo vieną vietą.

Žalieji, irgi agituojantys prieš „Brexit“, taip pat raginantys imtis veiksmų kovojant su klimato pokyčiais, užsitikrino septynias vietas Europos Parlamente, gavę 12 proc. balsų.

Britų premjerė pripažįsta „labai nuviliančius“ rezultatus

Th. May pirmadienį skundėsi dėl „labai nuviliančių“ rezultatų Europos Parlamento rinkimuose, jos Konservatorių partiją sutriuškinus N. Farage'o euroskeptiškajai „Brexit“ partijai.

„Labai nuviliantis vakaras konservatoriams, – parašė Th. May socialiniame tinkle „Twitter“. – Tai rodo, kad svarbu pasiekti „Brexit“ susitarimą, ir nuoširdžiai tikiuosi, kad šie rezultatai privers parlamentą susikaupti.“

„Išsaugoti ES“

Iki šiol į kiekvienus EP rinkimus nuo 1979-ųjų ateidavo vis mažiau rinkėjų, tačiau šiemet jų aktyvumas buvo didelis; veikiausiai kova tarp populistų ir proeuropietiškų jėgų mobilizavo abiejų stovyklų šalininkus.

Belgijoje „Flamandų interesas“ („Vlaams Belang“) surinko trigubai daugiau balsų nei per ankstesnius rinkimus.

Tuo metu Suomijoje kraštutinių dešiniųjų Suomių partija irgi gavo daugiau balsų nei 2014 metais ir išsaugos savo dvi vietas Europos Parlamente. Švedijos demokratai taip pat sulaukė daugiau rinkėjų palaikymo – už juos balsavo 16,9 proc. rinkėjų, o per praėjusius rinkimus į EP ši partija buvo surinkusi 9,67 proc. balsų.

Tuo metu Nyderlandų antiislamiška Laisvės partija (PVV), vadovaujama Geerto Wilderso (Gerto Vilderso), veikiausiai nebeturės savo atstovų EP. Visgi rinkimuose neblogai pasirodė dešinysis Demokratijos forumas, vadovaujamas skeptiškai kovą su klimato pokyčiais vertinančio populisto Thierry Baudet (Tjeri Bodė).

Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko nuomone, jo gimtojoje Lenkijoje rinkėjai nepasiduos „radikaliems politiniams judėjimams“, tačiau pripažino, kad svarbiausia yra „išsaugoti ES kaip projektą“.

Lenkijoje triumfavo valdančioji konservatyvi partija

Lenkijos valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) užsitikrino tvirtą pergalę sekmadienį šalyje vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą, per kuriuos surinko 45 proc. rinkėjų balsų. 

Partija šią įtikinamą pergalę iškovojo po agresyvia retorika persunktos rinkimų kampanijos, kuri buvo nukreipta prieš jėgas suvienijusią opoziciją.  

Pirmadienį Rinkimų komisijos paskelbti duomenys iš daugiau nei 99 proc. balsavimo apylinkių rodo, kad dešiniojo sparno valdančioji partija turi gerus šansus laimėti rudenį vyksiančius visuotinius rinkimus ir užsitikrinti rinkėjų mandatą tęsti savo socialiai konservatyvią bei euroskeptišką politiką.    

Tai yra pirmoji nacionalistinės pakraipos PiS pergalė rinkimuose į Europos Parlamentą ir, ko gera, apskritai geriausiais jos pasirodymas rinkimuose.   

Analitikų nuomone, prie PiS sėkmės rinkimuose prisidėjo intensyvi rinkimų kampanija, kurioje aktyviai dalyvavo partijos pirmininkas, įtakingiausiu Lenkijos politiku laikomas Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis), taip pat greitas virtinės krizių, įskaitant įsiplieskusį skandalą dėl kunigų pedofilijos, suvaldymas. 

„Tai įspūdinga PiS pergalė, turint galvoje virtinę krizių, galėjusių pakenkti partijos įvaizdžiui, taip pat faktą, kad rinkėjai vertino jau beveik ketverius metus trunkantį jos buvimą valdžioje“, – sakė sociologas Jacekas Kucharczykas (Jacekas Kucharčykas), vadovaujantis Visuomenės reikalų institutui.  

Lenkijos valdančiosios partijos santykiai su partneriais Europoje gana įtempti dėl kontroversiškų teismų sistemos reformų, kurios, anot Briuselio, kelia grėsmę teismų nepriklausomybei, įstatymo viršenybei ir demokratijai.

Didžiausio rinkėjų palaikymo sulaukė buvusi ministrė pirmininkė Beata Szydlo (Beata Šydlo), kuri daugelio lenkų prisimenama kaip politikė, 2016 metais inicijavusi PiS išmokų programą daugiavaikėms šeimoms.

Valdančiosios partijos pergalė leidžia prognozuoti, kad artimiausiomis savaitėmis vyriausybė laukia permainos. Keli dabartiniai ministrai buvo išrinkti į Europos Parlamentą.     

J. Kucharczykas taip pat gyrė opozicijos lyderį Grzegorzą Schetyną (Gžegožą Schetyną) – už tai, kad suformavo plačią liberalcentristų Europos koaliciją, sekmadienį surinkusią apie 38 proc. balsų. Tai vienintelė politinė jėga, pajėgi varžytis su PiS rudenį vyksiančiuose Lenkijos Seimo rinkimuose. 

Tuo tarpu Vengrijos opozicija, skirtingai nuo Lenkijos, negali džiaugtis geru pasirodymu rinkimuose. Vengrijos premjero Viktoro Orbano antiimigracinė partija „Fidesz“ iškovojo pergalę triuškinama persvara.

Lenkijai 751 vietą turinčiame Europos Parlamente priklauso 52 vietos. Mažiausiai 24 iš jų atiteks PiS, apie 22 turės G. Schetynos Europos koalicija.

Lenkijos rinkėjų aktyvumas sekmadienį buvo neįprastai didelis ir pasiekė 45 procentus.

Prancūzijos vyriausybė nusivylusi pralaimėjimu

Prancūzijos vyriausybė pirmadienį pareiškė esanti nusivylusi šalies prezidento E. Macrono centristų judėjimo pralaimėjimu Europos Parlamento rinkimuose, bet premjeras dėl to esą atsistatydinti neketina.

Radijui RMC vyriausybės atstovė Sibeth Ndiaye (Sibet Ndiajė) rinkimų rezultatus pavadino „nuviliančiais“.

„Akivaizdu, kad mes šiuose rinkimuose ne pirmi. Mes nelaimėjome, mes – pralaimėjome“, – sakė ji.

Vis dėlto S. Ndiaye pabrėžė, kad, nepaisant rinkimus į EP laimėjusio kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinio sambūrio“ lyderės Marine Le Pen (Marin Le Pen) raginimų, šalies parlamentas paleistas nebus, o ministras pirmininkas Edouard'as Philippe'as (Eduaras Filipas) trauktis taip pat neketina.

„Edouard'o Philippe'o atsistatydinimo nebus“, – sakė vyriausybės atstovė.

Rinkimų rezultatai rodo, kad Prancūzijoje rinkimus į EP laimėjo „Nacionalinis sambūris“, surinkęs 23,31 proc. balsų, antra liko E. Macrono partija „Respublika, pirmyn!“ (Le Republique En Marche, LREM), už kurią balsavo 22,41 proc. rinkėjų. 

Išvakarėse M. Le Pen pareiškė, kad jos partijos sėkmė rinkimuose atspindi realų prancūzų požiūrį į politikus, ir paragino prezidentą pasidaryti atitinkamas išvadas.

„Mano nuomone, jis neturi kito pasirinkimo kaip tik paleisti Nacionalinį Susirinkimą, kad suteiktų galimybę (įvykti) demokratiškesniems ir galų gale atspindintiems realią visuomenės nuomonę rinkimams“, – pareiškė politikė po to, kai buvo paskelbti preliminarūs rinkimų į EP rezultatai.

M. Le Pen tvirtino, kad šie rinkimai į EP buvo sėkmingiausi jos partijai per visą jos gyvavimo istoriją.

Tradicinės partijos konkuruoja dėl įtakos renkant naujus ES institucijų vadovus, įskaitant D. Tusko ir J.-C. Junckerio įpėdinius.

ES lyderiai antradienį dalyvaus viršūnių susitikime, per kurį spręs, kaip pasirinkti kandidatus. EPP siūlo į EK vadovus M. Weberį, tačiau E. Macronas ir keletas kitų lyderių norėtų žinomesnio kandidato.

Į EP pateko buvęs Katalonijos prezidentas

Į Europos Parlamentą pateko buvęs Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont'as (Karlesas Pudždemonas) ir jo buvęs pavaduotojas Oriolis Junquerasas (Oriolis Žunkerasas), pirmadienį pranešė Ispanijos žiniasklaida.

Vis dėlto kol kas neaišku, ar politikams pavyks pradėti darbą EP, nes Ispanijoje jie abu figūruoja teismo bylose, susijusiose su 2017 metų spalio mėnesio įvykiais, kai Katalonija pabandė atsiskirti nuo Ispanijos.

C. Puigdemont'as šiuo metu yra Belgijoje, kur pabėgo iš Ispanijos sulaukęs kaltinimų maištu. Jis vadovavo Katalonijai, kai buvo rengiamas referendumas dėl regiono nepriklausomybės, kurį Madridas pripažino neteisėtu.

Tam, kad C. Puigdemont'as galėtų užimti vietą Europos Parlamente, jam pirmiausia reikės grįžti į Ispaniją ir prisiekti laikytis konstitucijos. Šis priesaika yra būtina, kad nacionalinė rinkimų komisija patvirtintų jį Europos Parlamento nariu.

Tačiau Ispanija yra paskelbusi jo ir dar kelių politikų paiešką ir pareiškusi kaltinimus dėl maišto ir viešųjų lėšų netinkamo naudojimo, siekiant atsiskyrimo nuo Ispanijos, todėl sugrįžę į Ispaniją Katalonijos pareigūnai būtų suimti.

Tuo metu O. Junquerasas jau daugiau nei pusantrų metų yra laikomas už grotų Ispanijoje. Jis yra kaltinamas maištu ir kitais nusikaltimais, susijusiais su 2017 metų spalio 1 dieną organizuotu Madrido uždraustu referendumu.

C. Puigdemont'o advokatas Gonzalo Boye (Gonsalas Boje) laikraščiui „El Pais“ sakė, kad jo klientas bet kokiomis aplinkybėmis ketina dalyvauti inauguracinėje EP sesijoje liepos 2-ąją Strasbūre. Tačiau teisininkas nepatikslino, kaip jis planuoja tai įgyvendinti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių