Europarlamentarai susirūpino ES ir Rusijos santykių perspektyva

Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas pasmerkė Rusijos spaudimą Rytų partnerystės šalims ir paragino Rusiją laikytis tarptautinių įsipareigojimų. „ES ir Rusijos Federacijos strateginės partnerystės plėtojimą galima grįsti tik bendromis vertybėmis“, – pažymi europarlamentarai.

EP nuomone, „sausio 28 d. įvykęs ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimas tetruko tris valandas ir jo metu buvo aptariama nedaug klausimų, o tai parodo ES ir Rusijos santykių sunkumus, daugiausia kylančius dėl Rusijos spaudimo Rytų partnerystėms šalims“.

Parlamentas „apgailestauja, kad Rusijos vadovybė ES Rytų partnerystę laiko pavojumi jos pačios politiniams ir ekonominiams interesams“ ir „nepritaria Rusijos ketinimui Rytų partnerystės regioną toliau laikyti savo įtakos zona“. EP nariai mano, kad „tik patys Ukrainos piliečiai turi turėti teisę spręsti, kokia bus jų šalies ateitis“, o „tolesnės ES vertybėmis ir standartais pagrįstos politinės ir ekonominės reformos Rytų partnerystės šalyse, įskaitant Ukrainą, galiausiai pasitarnaus ir Rusijos interesams“. Parlamentas priduria, kad, priešingai nei Rusijos remiamos muitų sąjungos atveju, susitarimus su ES sudariusios Rytų partnerystės šalys galės toliau vykdyti laisvą prekybą su Rusija.

EP apgailestauja dėl to, kad nėra pažangos derantis dėl naujo partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo su Rusija, ir tikisi, kad „jei bus sudarytos tinkamos sąlygos, derybas dėl naujo susitarimo bus galima pradėti per kitą aukščiausiojo lygio susitikimą 2014 m. birželio mėn. Sočyje“. Savo ruožtu EP ragina Rusiją visapusiškai įgyvendinti savo įsipareigojimus PPO ir netaikyti savavališkų draudimų importuoti produktus iš ES valstybių, „kadangi tokios priemonės kenkia ne tik dvišaliams atskirų valstybių narių ir Rusijos santykiams, bet taip pat ES ir Rusijos santykiams“.

Parlamentas susirūpinęs Rusijoje vykstančiais pokyčiais žmogaus teisių srityje, visų pirma kalbant apie įstatymą dėl užsienio agentų, atnaujintą baudžiamąją atsakomybę už šmeižtą, įstatymą dėl valstybės išdavimo ir viešus protestus reglamentuojančius įstatymus. Europarlamentarai taip pat ragina Rusiją panaikinti federalinį įstatymą, kuriuo draudžiama netradicinių lytinių santykių propaganda, bei panašius regioninius įstatymus. Jie „reiškia rimtą susirūpinimą dėl neigiamų šių įstatymų pasekmių visuomenei, turint omenyje didėjančią LGBTI asmenų diskriminaciją ir smurtą prieš juos“.

EP ragina Rusiją panaikinti Abchazijos ir Pietų Osetijos regionų nepriklausomybės pripažinimą, išvesti savo kariuomenę iš Moldovos, nenaudoti gamtinių išteklių tiekimo kaip politinės priemonės bei sudaryti daugiau galimybių ES energetikos įmonėms patekti į rinką. Savo ruožtu Parlamentas ragina būsimosios kadencijos Europos Komisiją, ES vyriausiąją įgaliotinę ir valstybes įsipareigoti laikytis vieningos pozicijos santykiuose su Rusija. Tuo tarpu Europos Komisija raginama padvigubinti finansinę paramą engiamai pilietinei visuomenei šioje šalyje.