Europa aptaria ekonomikos krizės nuojautas

Euro zonos centrinis bankas nerimauja, kad bloką apėmęs ekonomikos sulėtėjimas užsitęs. Tai su nerimu išgyvena net pačios didžiausios Bendrijos šalys. Vokietijoje verslo pasitikėjimo šalies ekonomika indeksas, kurį skaičiuoja ekonominių tyrimų institutas IFO, rugpjūtį smuko į žemiausią nuo 2012 m. pabaigos lygį.

Užsitęs ilgiau

Europos Centrinis Bankas (ECB), liepos mėnesio posėdžio protokole pateikdamas pesimistinę bendros valiutos zonos prognozę, pažymėjo, kad "padidėjo tikimybė, jog praėjusiais metais prasidėjęs ekonomikos augimo sulėtėjimas užsitęs ilgiau, nei buvo tikėtasi anksčiau."

ECB perspėjo, kad dabartinės rizikos yra "skvarbesnės" ir dėl to gali blogėti bloko augimo prognozė. Kalbėdami apie nedžiuginančias perspektyvas, centrinio banko atstovai pažymėjo, kad skatinamųjų priemonių paketas galėtų duoti veiksmingesnių rezultatų nei atskiros priemonės.

"ECB yra susirūpinęs – tai yra pagrindinė žinia", – pažymėjo Nyderlandų banko ING analitikas Carstenas Brzeski.

ECB vadovas Mario Draghi po pasitarimo liepos 22-ąją leido suprasti, kad bankas gali imtis naujų pinigų politikos švelninimo priemonių ir dar labiau sumažinti palūkanų normas, kad suaktyvintų lėtą ekonomikos augimą ir paskatintų atkakliai nekylančios infliacijos didėjimą.

Po liepos mėnesio posėdžio ekonominė padangė ir toliau niaukėsi, o didžiausią ekonomiką bloke turinti Vokietija, kaip prognozuojama, trečiąjį ketvirtį gali smukti į recesiją.

Oficialūs šį mėnesį paskelbti duomenys parodė, kad 19 narių turinčios euro zonos ekonomika, 2019 m. pirmąjį ketvirtį augusi 0,4 proc., antrąjį ketvirtį augo vos 0,2 proc.

Už bloko ribų stiprų nerimą kelia JAV protekcionizmo pastangos, besivystančių rinkų silpnumas ir geopolitinės rizikos. Problemų laukiama ir iš kitos Lamanšo sąsiaurio pusės, nes tikimybė, kad "Brexit" įvyks nepasiekus susitarimo, išaugo po to, kai Jungtinės Karalystės ministro pirmininko pareigas pradėjo eiti Borisas Johnsonas.

Vokietijos verslo nepasitikėjimas

Vis didėjant nuogąstavimų dėl gresiančios recesijos, Vokietijos verslo pasitikėjimo šalies ekonomika indeksas, kurį skaičiuoja ekonominių tyrimų institutas IFO, rugpjūtį smuko į žemiausią nuo 2012 m. pabaigos lygį.

Šis rodiklis liepą, patikslintais duomenimis, siekęs 95,8 punkto, paskutinį vasaros mėnesį nusileido iki 94,3 punkto – žemiausiai nuo 2012 m. lapkričio.

Šie indekso pokyčiai rodo, kad verslo vadovai didžiausios Europos ekonomikos augimo perspektyvas vertina niūriai, pareiškė IFO prezidentas Clemensas Fuestas.

Vokietijos verslo vadovų raukšlės nuo susirūpinimo vis gilėja ir gilėja – recesijos Vokietijoje ženklų vis daugėja.

"Vokietijos verslo vadovų raukšlės nuo susirūpinimo vis gilėja ir gilėja – recesijos Vokietijoje ženklų vis daugėja, – C.Fuesto komentarą citavo BNS. – Savo dabartinę padėtį bendrovės ir vėl įvertino kur kas prasčiau. Pesimistiškiau vertinamos ir ateinančių mėnesių perspektyvos."

Pasak instituto IFO, nuotaikos Vokietijos verslo sektoriuje prastėja dėl naujų užsakymų portfelio augimo lėtėjimo, kurį lemia jau ilgiau kaip metus besitęsiantis JAV ir Kinijos prekybos karas, taip pat nerimas dėl "Brexit".

"Vokietija yra atsidūrusi ant techninės recesijos slenksčio", – pareiškė banko KfW ekonomistas Klausas Borgeris. – Silpna pasaulio ekonomika, chaotiško "Brexit" per Heloviną grėsmė ir vis aštrėjantis JAV ir Kinijos prekybos ginčas užkrauna didelę naštą, visų pirma pramonei – Vokietijos ekonomikos širdžiai."

Pasak C.Fuesto, "panašaus masto pesimizmas pramonės sektoriuje paskutinį kartą buvo matytas 2009-aisiais – krizės metais".

Dar prieš metus IFO skaičiuojamas verslo pasitikėjimo indeksas buvo priartėjęs prie rekordinio 104,2 punkto lygio. Tačiau per pastaruosius 12 mėnesių jis smuko 11 kartų.

Lietuva: veikia neapibrėžtumas

Ką rodo šis ekonomikos augimo lėtėjimas ir ar vis dar galime tikėtis minkšto nusileidimo be didesnės žalos ekonomikai? O gal laikas prisisegti saugos diržus ir ruoštis kietam nusileidimui? Apie tai liepos mėnesį savo komentarą paskelbė Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausioji ekonomistė Laura Galdikienė.

Anot jos, didžiosios pasaulio ekonomikos mažina apsukas. Euro zonos ekonomikos metinis augimas antrąjį ketvirtį sulėtėjo iki 1,1 proc. ir augo lėčiausiai nuo 2013 m. Pirkimo vadybininkų indeksas, ekonomikos lūkesčių ir apdirbamosios gamybos rodikliai signalizuoja, kad šių metų antrojo pusmečio pradžioje euro zonos ekonominių sunkumų nemažėjo.

"Ko gero, didžiausią susirūpinimą kelia buksuojanti Vokietijos ekonomika – antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, šios euro zonos sunkiasvorės ekonomika net šiek tiek susitraukė, – teigia L.Galdikienė. – Nuogąstaujama, kad, jei panašios tendencijos išsilaikys ir toliau, šiemet šalies ekonomika gali neišvengti recesijos. Prie į eksportą ypač orientuotos Vokietijos ekonomikos skaudulių nemažai prisideda lėtėjantis Kinijos ūkio augimas, kuris šių metų antrąjį ketvirtį buvo mažiausias per pastaruosius 27 metus. Nors JAV šią vasarą mini ilgiausiai šalies istorijoje trunkantį ekonomikos plėtros laikotarpį, metinis BVP augimas antrąjį ketvirtį reikšmingai sulėtėjo, investicijos smuko. O Jungtinės Karalystės ekonomika antrąjį ketvirtį neišvengė susitraukimo ir priartėjo prie techninės recesijos."

Anot Lietuvos banko specialistės, pasaulio ekonomikos augimą neigiamai veikia prekybos ribojimai ir ekonominės politikos neapibrėžtumas. Nors prie tam tikrų ekonomikų augimo sulėtėjimo prisideda ir vienkartiniai veiksniai, pavyzdžiui, blėstantis fiskalinio skatinimo poveikis JAV ar automobilių pramonės problemos Vokietijoje, panašu, kad daugiausia žalos pasaulio ekonomikai daro intensyvėjantis prekybos konfliktas tarp JAV ir Kinijos bei užsitęsęs ekonominės politikos neapibrėžtumo laikotarpis.

Teigiama, kad ekonominės politikos neapibrėžtumo indeksas šiemet vėl pasiekė vieną aukščiausių reikšmių nuo šio rodiklio stebėjimo pradžios 1997 m. Šiemet JAV ir Kinijos prekybos karas toliau eskalavosi – gegužę JAV padidino nuo 10 iki 25 proc. muitų tarifus 200 mlrd. JAV dolerių vertės prekėms iš Kinijos, o pastaroji atsakė tarifais 60 mlrd. JAV dolerių vertės prekėms iš JAV. Nuo rugsėjo 1 d. JAV yra numačiusi išplėsti tarifų taikymą daliai iš Kinijos importuojamų prekių.

"Atsiranda ženklų, kad prekybos ribojimai ir užsitęsęs neapibrėžtumas ima neigiamai veikti ir verslo investicijas, ir tai gali daryti neigiamą poveikį našumo ir ekonomikos augimui ir tolesnėje perspektyvoje, – aiškina L.Galdikienė. – Investuotojai niūriai vertina pasaulio ekonomikos perspektyvas ir ieško saugios užuovėjos. Baiminantis dėl pagrindinių pasaulio ekonomikų recesijos pastaruoju metu auga investicijos į saugiu laikomą turtą – tai iliustruoja kylanti aukso kaina, kuri jau siekia šešerių metų aukštumas, stiprėjantis JAV dolerio, Šveicarijos franko bei Japonijos jenos valiutų kursas bei mažėjantis vyriausybių obligacijų pajamingumas. Be to, nerimą kelia įvykusi JAV vyriausybės obligacijų pajamingumo kreivės inversija – rugpjūčio viduryje pirmą kartą nuo 2007 m. dvejų metų trukmės iždo popierių pajamingumas pakilo aukščiau 10 metų trukmės iždo popierių pajamingumo. Paprastai tokia situacija laikoma išankstiniu JAV recesijos ženklu."

Iš tiesų, jei prekybos karuose nebus pasiektos paliaubos, jei juos dar papildys valiutų karai, "Brexit" be susitarimo ar ginkluoti konfliktai (pavyzdžiui, Artimuosiuose Rytuose), smurto protrūkis Honkonge ar kiti rimti sukrėtimai, pasaulio ekonomika gali neišvengti didesnių sunkumų. Tarptautinių atsiskaitymų banko duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį besivystančių šalių ne finansų sektoriaus skola išaugo nuo 114 iki 185 proc. BVP, be to, kai kuriose šalyse nemaža dalis šių įsipareigojimų yra užsienio valiuta.

Išeičių vis dėlto yra

Anot ekonomistės, vis dėlto galima įžiūrėti ir šiokių tokių pragiedrulių, kurie leistų išvengti kieto ekonomikos nusileidimo. Teigiamai nuteikia tai, kad daugelyje didžiųjų ekonomikų darbo rinka, namų ūkių vartojimas, vartotojų lūkesčiai bei paslaugų sektorius ir toliau yra gana stiprūs bei vis dar stebėtinai atsparūs išorės sektoriaus problemoms. Be to, didžiųjų valstybių centriniai bankai iš anksto reaguoja į prastėjančias ekonomikos perspektyvas – JAV centrinis bankas liepą pirmą kartą nuo 2008 m. sumažino bazinę palūkanų normą. Kai kurie centriniai bankai taip pat demonstruoja pasiryžimą apsiginkluoti papildomomis priemonėmis, kurios galėtų būti skirtos kovoti su galimu ekonomikos nuosmukiu. Tačiau centrinių bankų pastangų sėkmė daugiausia priklausys nuo tolesnių politikų sprendimų.

"Pasaulio ekonomikai labiausiai padėtų teigiami postūmiai mažinant su prekyba susijusią įtampą ir fiskalinės paskatos šalyse, kurios turi tam erdvės, – tikina L.Galdikienė. – Šiose srityse taip pat galimas šioks toks postūmis į priekį. JAV jau paskelbė atidedanti kai kurių planuotų muitų tarifų Kinijai taikymą, numatoma vėl grįžti prie derybų stalo. O Vokietijoje jau imama aktyviau diskutuoti apie galimybes atsisakyti subalansuoto biudžeto taisyklės, dar vadinamos juoduoju nuliu, ir paskatinti šalies ekonomikos augimą. Kinija taip pat imasi ekonomikos augimo skatinimo – mažinami mokesčiai ir privalomieji rezervai bankams, didinamos infrastruktūros išlaidos. Neseniai apie galimybę vėl mažinti mokesčius prabilo ir JAV prezidento administracija."

Ekonomistės teigimu, svarbu atkreipti dėmesį, kad pasaulio ekonomikoje dominuoja neigiamos rizikos. Nors Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad pasaulio ekonomikos augimas šiemet sudarys 3,2 proc. ir kitąmet net paspartės iki 3,5 proc., metų pradžioje paskelbtas prognozių pasiskirstymas rodo, kad tikimybė, jog pasaulio BVP augs gerokai lėčiau, nei prognozuojama, yra išaugusi.

"Leidžiantis lėktuvui daug kas gali nutikti, tad saugos diržus būtina segėti. Tai dar svarbiau tada, kai lėktuvą valdo rizikuoti mėgstantys pilotai", – taip komentavo L.Galdikienė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
Čia dar tik žiedeliai, o kas dėsis kai JAV savo USD paneigs?

kris

kris portretas
Kai europa prisiveze visokiu smirdziu,is azijos ,afrikos,visose sqalyse,ne tik Vokietijoje,bet ir Svedijoje,tas pats skurdas prasidejo,apinkos niekas nebetvarko,uzele zoles.baisios siuksles kalnai draikosi,nebevalomos nei gatves,nei sienaujamos pievos,.Dabar jau niekuo nebesiskiriame del svaros nuo AFRIKOS,ar AZIJOS.o del ekonomikos.reikejo kviestis moslo zmones kurie butu padeje kurti verslus, kultura moklo vystymasi,dabar visokio0s lengvastos ,pasalpu mokejimai ateiviams.o darbo jokio,uz ekonomikos smukima teisti MERKEL IR JOS bendrininkus.

Kolega

Kolega portretas
cia pasaulije KRIZE O Lietuvoje ateina klestejimas Ekspertai sako visur jauciamas ekonomikos kilimas Labiausiai kila ALGOS
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių