Eurogrupė susitarė dėl kovos su COVID-19 pandemijos padariniais ekonomikai plano

Europos Sąjungos finansų ministrai ketvirtadienį susitarė dėl 500 mlrd. eurų vertės plano, turinčio pagelbėti koronaviruso pandemijos smarkiai paveiktų Europos valstybių ekonomikoms, bet nepalaikė Italijos ir Prancūzijos reikalavimų sukurti bendro skolinimosi priemonę.

Proveržis buvo pasiektas Nyderlandams sušvelninus savo poziciją dėl esminio klausimo, ar į sunkią padėtį patekusios šalys mainais už pagalbą privalo įsipareigoti vykdyti ekonomikos reformas ir ar joms turi būti taikoma išorinė priežiūra, kaip numato Europos stabilumo mechanizmo (ESM) taisyklės. Šis reikalavimas atgaivino prisiminimus apie griežto taupymo sąlygas, primestas Graikijai, Airijai ir kitoms smarkiai įsiskolinusioms valstybėms, kurioms buvo suteikta pagalba per euro zonos skolų krizę.

Haga dvi ankstesnes dienas blokavo derybas, tvirtindama, kad Italija arba bet kuri į keblią padėtį patekusi valstybė privalo užtikrinti tinkamą finansų valdymą, bet Roma tokį reikalavimą susidarius sveikatos apsaugos krizei laikė akibrokštu.

Galutiniame pranešime sakoma, kad buvo pasiektas kompromisas – šalys galės palankiomis sąlygomis pasiskolinti sumą, prilygstančią iki 2 proc. jų bendrojo vidaus produkto, kad galėtų finansuoti „tiesioginius arba netiesioginius“ dabartinės sveikatos apsaugos krizės kaštus. Eurogrupės vadovas  Mario Centeno (Mariju Sentenu) per vaizdo konferenciją po pasitarimo žurnalistams išreiškė viltį, kad šalys sugebės tinkamai įvertinti joms reikalingas sumas, kad galėtų pasinaudoti šia pagalba.

„Šiandien atsiliepėme į mūsų piliečių raginimą užtikrinti Europą, kuri saugo, – po derybų sakė M. Centeno, kuris taip pat yra Portugalijos finansų ministras. – Šis atsakas apima drąsius ir ambicingus pasiūlymus, kurie prieš kelias savaites atrodė neįsivaizduojami.“

Galutiniame pranešime aiškiai pabrėžiama, kad valstybės pagalbos lėšas galės naudoti tik koronavirusinės infekcijos COVID-19 epidemijos, Europoje nusinešusios daugiau kaip 65 tūkst. žmonių gyvybių, sukeltos krizės padariniams šalinti.

Vis dėlto ministrai atidėjo į šalį Italijos, Ispanijos ir Prancūzijos pasiūlymą sukurti bendro skolinimosi priemonę, pramintą „koronavobligacijomis“, turinčią suteikti galimybę net ir smarkiai įsiskolinusioms valstybėms skolintis palankiomis sąlygomis, siekiant surinkti lėšų sveikatos apsaugos krizės padariniams likviduoti.

Vokietija, ekonomiškai pajėgiausia ES narė, nesutiko pritarti pasiūlymui dėl bendro skolinimosi. Ministrai sutiko tik toliau „nagrinėti“ šią idėją, vadovaujant ES lyderiams, turintiems surengti pasitarimą vėliau šį mėnesį.

Sutarto pagalbos paketo vertė yra apie 500 mlrd. eurų, bet daugelis apžvalgininkų laiko ją per maža, kad būtų patikimai iš naujo užvesti Europos ekonomiką pandemijai atslūgus.

Duomenys rodo, kad žemyno ekonomikos jau dabar patiria istorinį nuosmukį, kovos su sparčiai plintančiu virusu priemonėms paralyžiavus kasdienį gyvenimą.

Nors 19 ES šalių naudojasi bendra valiuta, Bendrijos narės ėmėsi vienašališkų priemonių savo ekonomikoms gelbėti, todėl turtingesnių valstybių, įskaitant Vokietiją, padėtis yra daug pranašesnė už šalių, galinčių mobilizuoti daug mažiau lėšų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių