- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjungos finansų ministrai ketvirtadienį susitarė dėl 500 mlrd. eurų vertės plano, turinčio pagelbėti koronaviruso pandemijos smarkiai paveiktų Europos valstybių ekonomikoms, bet nepalaikė Italijos ir Prancūzijos reikalavimų sukurti bendro skolinimosi priemonę.
Proveržis buvo pasiektas Nyderlandams sušvelninus savo poziciją dėl esminio klausimo, ar į sunkią padėtį patekusios šalys mainais už pagalbą privalo įsipareigoti vykdyti ekonomikos reformas ir ar joms turi būti taikoma išorinė priežiūra, kaip numato Europos stabilumo mechanizmo (ESM) taisyklės. Šis reikalavimas atgaivino prisiminimus apie griežto taupymo sąlygas, primestas Graikijai, Airijai ir kitoms smarkiai įsiskolinusioms valstybėms, kurioms buvo suteikta pagalba per euro zonos skolų krizę.
Haga dvi ankstesnes dienas blokavo derybas, tvirtindama, kad Italija arba bet kuri į keblią padėtį patekusi valstybė privalo užtikrinti tinkamą finansų valdymą, bet Roma tokį reikalavimą susidarius sveikatos apsaugos krizei laikė akibrokštu.
Galutiniame pranešime sakoma, kad buvo pasiektas kompromisas – šalys galės palankiomis sąlygomis pasiskolinti sumą, prilygstančią iki 2 proc. jų bendrojo vidaus produkto, kad galėtų finansuoti „tiesioginius arba netiesioginius“ dabartinės sveikatos apsaugos krizės kaštus. Eurogrupės vadovas Mario Centeno (Mariju Sentenu) per vaizdo konferenciją po pasitarimo žurnalistams išreiškė viltį, kad šalys sugebės tinkamai įvertinti joms reikalingas sumas, kad galėtų pasinaudoti šia pagalba.
„Šiandien atsiliepėme į mūsų piliečių raginimą užtikrinti Europą, kuri saugo, – po derybų sakė M. Centeno, kuris taip pat yra Portugalijos finansų ministras. – Šis atsakas apima drąsius ir ambicingus pasiūlymus, kurie prieš kelias savaites atrodė neįsivaizduojami.“
Galutiniame pranešime aiškiai pabrėžiama, kad valstybės pagalbos lėšas galės naudoti tik koronavirusinės infekcijos COVID-19 epidemijos, Europoje nusinešusios daugiau kaip 65 tūkst. žmonių gyvybių, sukeltos krizės padariniams šalinti.
Vis dėlto ministrai atidėjo į šalį Italijos, Ispanijos ir Prancūzijos pasiūlymą sukurti bendro skolinimosi priemonę, pramintą „koronavobligacijomis“, turinčią suteikti galimybę net ir smarkiai įsiskolinusioms valstybėms skolintis palankiomis sąlygomis, siekiant surinkti lėšų sveikatos apsaugos krizės padariniams likviduoti.
Vokietija, ekonomiškai pajėgiausia ES narė, nesutiko pritarti pasiūlymui dėl bendro skolinimosi. Ministrai sutiko tik toliau „nagrinėti“ šią idėją, vadovaujant ES lyderiams, turintiems surengti pasitarimą vėliau šį mėnesį.
Sutarto pagalbos paketo vertė yra apie 500 mlrd. eurų, bet daugelis apžvalgininkų laiko ją per maža, kad būtų patikimai iš naujo užvesti Europos ekonomiką pandemijai atslūgus.
Duomenys rodo, kad žemyno ekonomikos jau dabar patiria istorinį nuosmukį, kovos su sparčiai plintančiu virusu priemonėms paralyžiavus kasdienį gyvenimą.
Nors 19 ES šalių naudojasi bendra valiuta, Bendrijos narės ėmėsi vienašališkų priemonių savo ekonomikoms gelbėti, todėl turtingesnių valstybių, įskaitant Vokietiją, padėtis yra daug pranašesnė už šalių, galinčių mobilizuoti daug mažiau lėšų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
J. Milei paskelbė apie pirmąjį per 16 metų Argentinos biudžeto perteklių
Mažinti Argentinos išlaidavimą užsibrėžęs naujasis prezidentas Javieras Milei pirmąjį nuo 2008 metų ketvirčio biudžeto perteklių pavadino „istoriniu pasiekimu“. ...
-
D. Tuskas nori A. Dudos komentaro apie tai, kad Lenkija pasirengusi priimti branduolinius ginklus1
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareikalavo, kad prezidentas Andrzejus Duda pateiktų daugiau detalių apie savo pareiškimą, kad Lenkija pasirengusi priimti branduolinius ginklus. ...
-
Slepia pinigus ir parodo per internetą: ei, traukitės iš kelio
Pinigų slapstymas ir jų ieškančių žmonių filmavimas nėra naujas dalykas. Tačiau pastaruoju metu Nyderlanduose pridygo daug tokių veikėjų. Jie tapo tokie populiarūs, kad dabar jau stengiasi patys viešai nesifilmuoti, nes bijo, kad pini...
-
R. Sunakas: JK didins išlaidas gynybai pasaulio grėsmių akivaizdoje
Jungtinė Karalystė palaipsniui didins savo išlaidas gynybai iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2030 metais, antradienį per vizitą Lenkijoje paskelbė britų ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas). ...
-
Rusija atšaukė gegužės 9-osios eiseną Maskvoje: baiminasi dėl saugumo5
Rusija dėl didėjančio susirūpinimo dėl saugumo antrus metus iš eilės atšaukia populiarią eiseną Maskvoje, skirtą Antrojo pasaulinio karo aukoms atminti, antradienį pranešė pareigūnai. ...
-
Azerbaidžanas: taikos susitarimas su Armėnija yra arčiau nei bet kada anksčiau
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) antradienį pareiškė, kad jo šalis ir Armėnija yra arti taikos susitarimo, kuriuo siekiama užbaigti dešimtmečius besitęsiantį teritorinį ginčą, sukėlusį karus, pasir...
-
Latvija nutarė atsisakyti rusų kaip antrosios užsienio kalbos mokyklose2
Latvijos vyriausybė antradienį priėmė sprendimą dėl laipsniško rusų kaip antrosios užsienio kalbos dėstymo atsisakymo šalies mokyklose. ...
-
Ukrainoje kilus korupcijos skandalui įtariamas žemės ūkio ministras
Ukrainos kovos su korupcija agentūra antradienį apkaltino žemės ūkio ministrą nuo 2017 iki 2021 metų neteisėtai pasisavinus valstybinės žemės už 291 mln. grivinų (6,7 mln. eurų). ...
-
JK pažadėjo skirti apie 580 mln. eurų Ukrainai paremti
Jungtinė Karalystė antradienį pažadėjo Ukrainai papildomai skirti 500 mln. svarų sterlingų (580 mln. eurų) naujoms karinėms atsargoms įsigyti, įskaitant ilgojo nuotolio raketas ir šaudmenis, tuo metu, kai Ukrainai sunkiai sekasi sulaikyti bes...
-
Po pranešimo apie sunkią ligą R. Kadyrovas pademonstravo savo sportinę formą21
Žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams apie Čečėnijos vadovo Ramzano Kadyrovo sunkią ligą, Kremliui ištikimas politikas pasidalijo treniruočių vaizdo įrašais, kuriuose demonstravo savo fizinį pasirengimą. ...